Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 121.1; 121.15; 121.21; 121.22; 128.2.

2013 m. sausio 17 d.

dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovui advokatui J. Š., suinteresuoto asmens Metelių regioninio parko atstovui R. K., suinteresuotam asmeniui A. K., jos atstovei advokatei R. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-780/2012 pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Metelių regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, O. V., D. A., A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu. Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-86-780/2012 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo skundžia suinteresuotas asmuo A. K., kuri prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, netinkamai įvertino įrodymus ir svarbias faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodyba su gyvenamuoju namu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat liudytojų parodymų, kurie nesutampa, vieni kitiems prieštarauja, neišplaukia tokia teismo padaryta išvada.

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos akto dėl buvusios sodybvietės nustatymo matyti, kad 2005-12-07 komisijai apžiūrėjus O. Z. priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 1948 m. žemėlapyje pažymėta šioje vietoje buvusi sodyba, kurią tikslinga atkurti 200 metrų atstumu nuo kelio Janėnai–Meteliai, šalia lauko keliuko. Šis O. Z. priklausęs žemės sklypas šiuo metu priklauso suinteresuotam asmeniui A. K..

Taigi, jau 2005-12-07 valstybės įgaliotų pareigūnų komisija konstatavo ir aktu patvirtino J. S. sodybos, taigi ir gyvenamojo namo, buvimo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype faktą.

Remiantis 2005-12-07 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos aktu Nr. R20-16, kuris nėra nuginčytas teismine tvarka, ir kitais dokumentais (2008-11-18 Metelių regioninio parko direkcijos pažyma Nr. SV5-38(6.15); Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma Nr. 4RT-5-748), apeliantei 2009-12-21 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 96, parengtas statinio projektas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes iš esmės neatsižvelgė, jų tinkamai neįvertino. Pirmosios instancijos teismas savo 2012-06-18 sprendimu sukūrė teisinę situaciją, kai vietoje vienos sodybos bus atkuriamos kelios, kai keli asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės su juose išlikusiais ar buvusiais gyvenamojo namo priklausiniais, įgytų savininkui, kurio žemėje liko suformuotas sodybinis sklypas ir gyvenamasis namas, tapačias teises, be to, atsirastų galimybė plėtoti statybas saugomose teritorijose ir žemės ūkio paskirties žemėje.

Įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnio 2 dalis, 4.19 straipsnis). Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir jam dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose nei gyvenamojo namo, nei kitų sodybos priklausinių nebuvo, ir toks faktas negali būti nustatomas. Gyvenamasis namas, kaip pagrindinis sodybos objektas, ir jo priklausiniai buvo apeliantei nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad tarp dalyvaujančių asmenų nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjui A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo J. S. sodyba, kurioje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Su tokia teismo išvada dėl dalyvaujančių asmenų pozicijos apeliantė nesutinka. Suinteresuoto asmens Metelių regioninio parko direkcijos atstovas byloje iškėlė nemažai abejonių dėl gyvenamojo namo buvimo vietos.

Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas.

Teismas savo iniciatyva išsireikalavo iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2005-12-07 aktą Nr. R20-16 ir visą kitą medžiagą, susijusią su statybos leidimo Nr. 26 išdavimu 2009-12-21. Laukiant atsiliepimo ar kokio kito procesinio dokumento buvo kelis kartus atidėtas teismo posėdis šioje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau suinteresuotas asmuo neparašė nei atsiliepimo, nei pats dalyvavo teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas nesukūrė tokios teisinės situacijos, apie kurią kalba suinteresuotas asmuo apeliantė. Jis neatkūrė į tą pačią sodybą teisių dviem asmenims. Teismas tik nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo J. S. priklausantis gyvenamasis namas.

Apeliantės atveju Lazdijų rajono savivaldybės administracijos komisija, kuri netyrė šio klausimo taip išsamiai ir visapusiškai kaip teismas, 2005 m. gruodžio 7 d. priėmė daugiau formalų sprendimą aktą), jog J. S. žemės sklype buvo gyvenamasis namas su priklausiniais. O pareiškėjo atveju kreipusis į teismą, teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje išsamiai, visapusiškai ir iš esmės įvertinęs visus civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas, o apeliantei A. K. priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos ūkiniai pastatai.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12 straipsniu, 4.13 straipsnio 2 dalimi ir 4.19 straipsniu, juridinis faktas, jog sodyba buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikusių buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas, yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi tokiam juridiniam faktui nustatyti reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo būtent sodybos gyvenamasis namas, o ne jo priklausiniai.

Faktą, kad pareiškėjui A. A. priklausančiame žemės sklype buvo būtent sodybos gyvenamasis namas, patvirtina teismo posėdžių metu išklausyti liudytojų parodymai, 1939 m. karo topografijos žemėlapis ir jo padidinta versija ir kiti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai.

Pagal byloje pateiktus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planus matyti, kad šie du sklypai (418-1 ir 67-2) ribojasi. Tiek Aerogeodezijos instituto žemėlapyje, tiek NŽT geodezijos ir kartografijos fondo žemėlapyje (rusų kalba), toje teritorijoje, kurią užima 418-1 ir 67-2 žemės sklypai, pažymėta tik vienos sodybvietė. Departamento nuomone, tai yra viena ir ta pati išnykusi sodyba, kuriai įstatymo nustatyta tvarka jau yra suteikta galimybė ją atstatyti ir jau yra išduotas 2009-12-21 statybos leidimas Nr. 96 (pridedamas žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. 591/0002:60 ir 5945/0002:120, sulyginimas buvusios sodybvietės atžvilgiu).

Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. normoje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas. Tuo atveju, kai nustatoma, jog asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta Civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl buvusio žemės sklypo savininko J. S. gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto lokalizacijos vietos ir faktinės aplinkybės ar pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamasis namas, ar gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų.

Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, buvo sodyba su gyvenamuoju namu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 4, 176, 185 straipsniai), nes nevertino visų byloje esančių įrodymų.

Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė skunde teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nevertino ir netyrė visos byloje pateiktos medžiagos, nevertino įrodymų viseto, nepareikalavo šalių pateikti reikšmingas aplinkybes galinčius patvirtinti duomenis, t. y. taip pat pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalį, nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Tai galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nekyla ginčas, kad toje vietovėje, kur dabar yra pareiškėjui A. A. priklausantis žemės sklypas, anksčiau buvo J. S. sodyba, kurioje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis, šią aplinkybę teismas nustatė pareiškėjo paaiškinimu, liudytojų parodymais, suinteresuotų asmenų sutikimu, kaimo knygų išrašais (b. l. 122). Tačiau su tuo sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl teismo iniciatyva išreikalautų rašytinių įrodymų (b. l. 54) apie J. S. sodyboje gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto buvimo vietą.

Apeliantė teigia, kad J. S. sodyboje gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto lokalizacijos vieta buvo apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir tai, apeliantės manymu, patvirtina Lazdijų rajono savivaldybės administracijos dėl buvusios sodybvietės nustatymo 2005-12-07 aktas Nr. 20-16, kuriame nurodyta, kad vietoje apžiūrėjus žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir priklausantį O. Z. nuosavybės teise nustatytos neišlikusios sodybos statinių 5000 liekanos. Akte taip pat nurodyta, kad sodybos teritorija pažymėta 1948 m. kartografiniame žemėlapyje, dėl to komisija mano, kad tikslinga atstatyti buvusią sodybą 200 m atstumu nuo kelio Janėnai–Meteliai šalia lauko keliuko. Pažymėtina, kad remiantis ŽNTKR VĮ Alytaus filialo 1999-05-21 pažymėjimu, O. Z. asmeninės nuosavybės teisė priklausė 4,0 ha žemės sklypas, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), tačiau 2005-12-07 akte Nr. 20-16 komisija padarė išvadas apie sodybvietės buvimo vietą žemės sklype, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69–70). Laikiname žemės sklypo plane, kuris sudarytas 1996-07-15 (1 t., b. l. 71), buvusios sodybos vieta nurodyta O. Z. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypas plane paženklintas numeriu 418-1, kadastrinis numeris 120 (1t.,b.l.91), ŽNTKR VĮ Alytaus filialo duomenimis 4,0 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuo 2006-04-28 įrašytas apeliantės vardu (b. l. 83–84,1 t.). Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2009-12-21 surašė apeliantės vardu statybos leidimą Nr. 96 gyvenamojo namo ir kt. statinių statybai, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82). Visi paminėti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu nustatyta buvusio savininko J. S. sodybos vieta ir tuo pagrindu sudarytas planas ir išduotas leidimas statyboms, byloje pareiškėjo nėra ginčijami, todėl laikomi galiojančiais (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad pateikti byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos dėl buvusios sodybvietės nustatymo 2005-12-07 aktas Nr. 20-16, laikinas žemės sklypo planas, sudarytas 1996-07-15, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2009-12-21 išduotas statybos leidimas Nr. 96 apeliantės vardu yra oficialūs dokumentai, kurie turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki nebus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti paminėtus oficialius dokumentus, kurie suinteresuotų asmenų A. K., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento manymu, patvirtina buvusio savininko J. S. sodybos buvimo vietą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime, taip pat sprendime nenurodė, kodėl nesivadovauja oficialiais dokumentais, patvirtinančiais, kad sodybvietės buvimo vieta buvo suinteresuoto asmens A. K. nuosavybės teise valdomame žemės sklype.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktas su atsiliepimu į apeliacinį skundą rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau duomenys, esantys šiame dokumente, yra nurodyti Aerogeodezijos instituto žemėlapyje ir žemės sklypų 418-1, 67-2 planuose (1 t., b. l. 8, 9, 13–14, 52, 71), esančiuose civilinėje byloje. Todėl pateiktas žemės sklypų sulyginimo buvusios sodybvietės atžvilgiu planelis nelaikomas nauju įrodymu, dėl to yra pagrindas šį dokumentą byloje priimti (CPK 314 str.). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pateikto byloje rašytinio įrodymo apie žemės sklypų 418-1 ir 67-2 išdėstymą matyti, kad paminėti žemės sklypai ribojasi, tad esant byloje prieštaringiems įrodymams apie J. S. sodybvietės buvimo vietą, šis įrodymas vertinamas kartu su kitais surinktais byloje įrodymais (2 t., b. l. 90). Pareiškėjas byloje pateikė ŽNTKR VĮ Alytaus filialo 1999-03-18 pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,74 ha žemės sklypas Lazdijų rajone, Straigiškės kaime, kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 1 t.), pareiškėjui grąžinamos žemės sklypas natūra plane paženklintas numeriui 67-2 (1 t., b. l. 9). Įvertinus esančius byloje įrodymus apie žemės sklypų 418-1, 67-2 lokalizaciją negalima sutikti su pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo J. S. sodybos gyvenamasis namas, nes kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas netyrė byloje surinktų oficialių rašytinių įrodymų, kurie byloje nenuginčyti ir patvirtina, kad ne pareiškėjo, o suinteresuoto asmens A. K. asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatyta ginčo sodybos buvimo vieta.

Taip pat pažymėtina, kad esančiose byloje Lazdijų rajono savivaldybės administracijos aktuose dėl buvusios sodybos nustatymo nenurodyti buvusio sodybos savininko duomenys, o tiesiog konstatuota, kad tikslinga atstatyti buvusią sodybą (1t.,b.l.58,75). Todėl pateikti byloje aktai įrodymų vertinimo prasme yra visiškai neinformatyvus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino.

Apklausti teismo posėdyje liudytojai J. K. ir J. K. (b.l.118) davė paaiškinimus dėl laikino žemės sklypo plano kadastro numeris 120 (1t,b.l.71) teigdami, kad sodybos ir gyvenamojo namo buvimo vietą yra skirtinguose žemės sklypuose (418-1 ir 67-2) ir galimai skirtinguose Sutrės ir Straigiškės kaimuose. Byloje esantys planai, kartografinė medžiaga, taip pat R. B. sudarytas planas (b. l. 108, 2 t.), nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui A. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, buvo sodyba su gyvenamuoju namu, kadangi to nepatvirtina surinkti byloje įrodymai (CPK 185 str.).

Prieštaravimams byloje pašalinti būtina papildomai perskaičiuoti koordinačių sistemoje žemės sklypų koordinates ir pažymėti žemės sklypų ribas ir buvusios sodybos vietą žemėlapyje. Tuo tikslu pareiškėjas gali rinkti ir teikti byloje rašytinius įrodymus, nes nesant tikslių duomenų apie sodybvietės buvimo vietą, taip pat nenuginčijus jau nustatytos tariamai buvusio savininko J. S. sodybvietės buvimo vietos, kurios pagrindu suinteresuotam asmeniui A. K. išduotas leidimas statybai, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas leidimui statybai gauti, nes tai prieštarautų įstatymui (Saugomų teritorijų įst. 9 str. 2 d. 8 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. K. atstovė paaiškino visiškai naują aplinkybę, kad teismas nustatydamas juridinę reikšmę turinti faktą galimai kalbėjo sprendime, ne apie J. J. J. sodybą (b.l.13,1t.), o apie kitą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nutartyje nepasisako ir jos nenagrinėja, nes tai draudžia įstatymas (CPK 320,323 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra esminis, susijęs su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir galimų naujų įrodymų surinkimu, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.