Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui K. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė A. Z. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus atsakovui K. K., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Ieškovė teismo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-1144-793/2009, 2009-02-24 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovo K. K. sūnui S. K. ir padidinti iš atsakovo K. K., išlaikymą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio padavimo dienos po 250 eurų, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos iki S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o šias lėšas uzufrukto teise paskirti valdyti ieškovę A. Z.. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovės naudai.

Atsakovas K. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą. Atsakovas sutinka su ieškiniu iš dalies ir nurodo, kad sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas nepilnamečiui sūnui, kas mėnesį mokant po 100 eurų. Nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunkesnė, nei atsakovės, o taip pat išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, gim. 2013-11-25, todėl neturi galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo ieškovės prašoma 250 Eur suma, kas mėnesį. Taip pat prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovo naudai.

Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymai ir akivaizdu, kad per devynerius metus nepilnamečio vaiko poreikiai ir išlaidos padidėjo.

Atsakovas ir jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, tačiau sūnaus poreikių patenkinimui atsakovas gali skirti ne daugiau, nei 130 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovo pajamos mažos, turi kreditorinių įsipareigojimų ir dar išlaiko nepilnametę dukrą, kurios susilaukė ne su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniais). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Sprendimo, kuriuo vaikui išlaikymui buvo priteista po 43,44 Eur, priėmimo metu vaikas buvo trejų metų, kadangi per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokymo įstaigą, bręsti, lankyti užsiėmimus, leisti laiką su draugais, taip pat atsižvelgiant į euro įvedimą Lietuvoje, kainų augimą, infliaciją, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1144-793/2009 nutraukus tarp šalių 2006 m. balandžio 12 d. sudarytą santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu A. Z. (A. K. – santuokoje turėta pavardė) ir K. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. K.. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko S. K. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina A. Z. (K.). Sutarties 2 punktu K. K. įsipareigojo nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymui mokėti po 43,44 Eur (150 Lt) kas mėnesį.

2018 m. kovo 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš esmės pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti po 250 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui S. K. iki jo pilnametystės mokant periodinėmis išmokomis. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.

Iš byloje pateiktos medžiagos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad A. Z. kas mėnesį gauna apie 2 566 svarų dydžio atlygį iš Piper seafoods Ltd (Škotija), atsakovas K. K. dirba AB „(duomenys neskelbtini)", nustatyta, kad jo pusės metų gautos pajamos yra: už balandį – 544,22 Eur; už gegužę – 677,90 Eur; už birželį – 761,29 Eur; už liepą – 786,46 Eur; už rugpjūtį – 777,44 Eur; už rugsėjį – 845,31 Eur. Apskaičiuota, kad atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 732,10 Eur (4 392,62 ÷ 6 mėnesių) per mėnesį.

Atsakovas su drauge G. K. bendrai paskolos sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už kurį tik jis moką paskolą, komunalinius mokesčius. Atsakovas nurodė, kad su G. K. kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Atsižvelgdami į šias aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovas prioritetiškai turėtų rūpintis nepilnamečio vaiko interesais ir įvertinti ar reikalingas 3 kambarių butas, kai atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jame gyvena vienas arba prie turto išlaikymo turėtų prisidėti ir bendrasavininkė G. K.. Atsakovas teigia išlaikantis dar vieną vaiką, kurio susilaukė su G. K.. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų patvirtinančių nepilnametės dukros išlaikymo faktą, išskyrus atliktą mokėjimą už darželį. Byloje net ir esant tam tikriems neaiškumams, turi būti prioritetiškai ginami teisėti vaiko lūkesčiai, interesai ir įstatymo imperatyviai nustatyta teisė gauti pakankamą išlaikymą iš abiejų tėvų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra nustatyta, jog ieškovė yra vienpusiškai priėmusi sprendimą išvykti iš Lietuvos į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, Škotiją. Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku S. K. išvyko gyventi į užsienio valstybę 2012 metais. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Byloje nustačius aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus į užsienio valstybę – Škotiją, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, išvyko ieškovės iniciatyva, darytina išvada, jog ieškovė turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių sūnaus poreikius. Kadangi byloje nustatyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant Škotijoje, tai atsakovas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų nepilnamečio vaiko išlaidų lygiomis dalimis. Tokią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės apie gerokai didesnes ieškovės nei atsakovo gaunamas pajamas, todėl byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius, nei atsakovui.

Ieškovė pasikeitusio nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad vaikui augant didėja jo poreikiai: vaikas lanko mokyklą, joje valgo (40 Eur + maistas namie 160 Eur), todėl reikalinga atitinkama apranga (uniforma), mokymosi reikmenys, sportinė apranga (50 Eur), higienos reikmenys (22 Eur), lanko įvairius būrelius ir užsiėmimus, taip pat pramogauja ir leidžia laiką su draugais (60 Eur), taip pat tenka tokios išlaidos, kaip vitaminai, vaistai (8 Eur) ir būsto nuoma, jo išlaikymas, TV ir kt. (152,92 Eur + 82 Eur). Dėl pasikeitusios ekonominės ir finansinės situacijos (infliacija, persikėlimas į kitą šalį), taip pat padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Nuo 2009-02-24 teismo sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl vaikui mokamo išlaikymo dydžio, kas mėnesį po 43,44 Eur (150 Lt) nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, jau praėjo beveik dešimt metų, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius patiriamas išlaidas už buto nuomą, komunalinius mokesčius, transporto išlaidas ir kt. pragyvenimo išlaidas. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi sūnaus švietimu, auklėjimu ir pan. Duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečiui vaikui kitokiais būdais nei yra nustatyta teismo sprendimu, nenustatyta. Liudytoja, R. K., atsakovo mama paaiškino, kad padeda sūnui maisto produktais ir kartais sumoka už sūnaus buto komunalinius mokesčius, kadangi sūnui finansiškai išsiversti yra sunku. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad ieškovės nurodyta suma, 574,92 Eur per mėnesį, kurią jos teigimu reikia skirti nepilnamečio vaiko išlaikymui nėra per didelė ir yra pagrįsta, tačiau ypatingai atkreipiant dėmesį į susidariusią atsakovo finansinę padėtį ir ieškovės daug geresnę materialinę padėtį, taip pat išlaikomų nepilnamečių vaikų skaičių, tuo labiau, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kad sūnus turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan. yra pagrindas prašomą išlaikymo sumą mažinti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus žmogus, neturintis sutrikimų dirbti savo kvalifikaciją atitinkantį darbą - dirbti elektriku, šiuo atveju mažos atsakovo pajamos neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui, nes jis turi imtis visų priemonių, kad galėtų vykdyti imperatyviąją vaiko išlaikymo pareigą. Atsižvelgiant į esamą vaiko tėvo finansinę padėtį, gaunamą uždarbį, mokamą kreditą ir į antro vaiko gimimą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo išlaidų paskirstymo (3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas daro išvadą, kad prašoma ieškovės išlaikymo suma 250 Eur atitinkamai vaikui mažinama iki 200 Eur per mėnesį.

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės yra geresnė, teismas pripažįsta atsakovo mažesnes finansines galimybes, vaiko poreikių išaugimą, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas iki 200 Eur per mėnesį. Byloje įrodymų, kurie paneigtų esamą šalių turtinę padėtį, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Respublikos CPK 176-179 straipsniai). Teismo vertinimu atsakovas, kaip jaunas darbingas žmogus, turintis paklausią specialybę turėtų dėti didesnes pastangas siekdamas rasti geriau apmokamą darbą ir taip pagerindamas ne tik savo, bet ir savo vaikų gyvenimo kokybę.

Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad priteistinas sūnui iš atsakovo 200 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2009-02-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti nepilnamečiui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018-04-05 iki pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Įvertinant aplinkybes, kad civilinėje byloje Nr. e2-5616-824/2018 ginčas išspręstas ir priimtas sprendimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo - laikinosios apsaugos priemonės taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-19 nutartimi naikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Žyminis mokestis bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo mokamas – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas sūnui teikė išlaikymą mokamą po 43,44 Eur (43,44*12, iš viso 521,28 Eur), o teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (200*12, iš viso 2400 Eur), atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti ((2400 - 521,28) = 1878,72 Eur), 42 Eur žyminį mokestį valstybės naudai.

Ieškovė A. Z. pagal pateiktą prašymą ir pridedamus rašytinius įrodymus patyrė 1 166,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro 900 Eur suma, kitos išlaidos susijusios su dokumentų vertimu, antstolių pažymos sudaro 266,20 Eur sumą. Ieškinys patenkintas iš dalies (78 procentais) ir turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 910 Eur turėtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pagal pateiktą prašymą ir pateiktus įrodymus patyrė advokato pagalbai 700 Eur sumą, kitos išlaidos susijusios su banko išrašais ir antstolių pažymomis sudaro 19 Eur sumą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (719 Eur) paskirstomos proporcingai teismui atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), taigi ieškinio dalį dėl išlaikymo padidinimo atmetus 22 procentais, atsakovui iš ieškovės priteistina 158 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 3,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės biudžetui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pakeisti 2009-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą atsakovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti nepilnamečiui sūnui S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018-04-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti sūnaus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5616-824/2018.

Iš atsakovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 158 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 3,47 Eur (tris eurus 47 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.