Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-274-416/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-09-22Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-298-610/2013Nutartis · 2013-08-16Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
1-274-416/2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-01478-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Civilinis ieškovas
A. R., Valstybinės ligonių kasos
Kaltinamasis
V. A., A. L.
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-274-416/2011Proceso Nr.1-64-1-01478-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5.;1.2.26.2.1.;1.1.7.2.7.;1.1.10.1.
NUOSP RENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2011-09-22

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui E. K., gynėjui adv. R. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R., civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986-01-02 Kazlų Rūdos sav., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis ir profesinis, nedirbantis, turintis 50% darbingumą, teistas: 2002-12-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d.(BK galiojusio iki 2003-05-01) - 8 mėn. laisvės atėmimo. LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2004-12-29 Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BPK 212 str. 5 p, BK 38 str., ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal BK 138 str.2d.8p., 284 str.1d.

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-06-13 Marijampolėje, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, neteistas: 2009-02-21 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., BK 38 str., ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal BK 138 str.2d.8p.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. A. ir A. L., veikdami bendrai, nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t.y., 2010-11-13 apie 23 val.,V. A. ir A. L. su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 7 p., veikdami bendrai, viešoje vietoje-krepšinio aikštelėje, esančioje Gudelių k., Kazlų Rūdos sav., iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam A. R. nenustatytą kiekį smūgių į veido ir galvos sritį, ir dėl apatinio žandikaulio lūžimo 33 ir 48 dantų srityje padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiojo A. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui.

Be to, V. A. pažeidė viešąją tvarką, t.y., 2010-11-13 apie 23.10 val., viešoje vietoje-krepšinio aikštelėje, esančio Gudelių k., Kazlų Rūdos sav., iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliais, vandališkais veiksmais, kas pasireiškė svetimo turto gadinimu-automobilio BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. R., spardymu ir daužymu, dėl ko išmušus automobilio dešinio žibinto gaubtą padarė A. R. 50 litų turtinę žalą ir šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaltinamuoju teisme V. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, smūgių nukentėjusiajam nesudavė, automobilio negadino. Kartu su Lukoševičiumi ir dabar jau mirusiu J. automobiliu atvyko į krepšinio aikštelę Gudelių kaime. Vyko į ten J. prašymu. Jis kažką norėjo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju R..Nuvykus J. išlipo iš automobilio ir nuėjo kalbėtis su R.. Jis ir L. liko automobilyje. R. buvo neblaivus, nes tai matėsi, jis rėkavo. R. puolė J. ir šis atsitrenkė į automobilį. Tada jie su Lukoševičiumi kartu išlipo, kad apginti nuo R. J.. R. buvo agresyviai nusiteikęs ir šoko vienas prieš juos tris. R. jį parbloškė ir jis suklupo. Suklupęs bandė nuo puolančio R. gintis. Atsistūmė jį rankomis. R. jokių smūgių nesudavė, o tik jį nustūmė kontaktuodamas su juo rankomis ir tai tik žemiau juosmens R.. Todėl sužalojimų jam padaryti negalėjo. R. jį buvo pargriovęs, o L. R. nuo jo pargriuvusio nustūmė. L. jį irgi tik stūmė, bet nemušė. L. nustumdamas R. pargriovė, o tada J. jį gulintį spardė. Tada ir galėjo atsirasti sužalojimai R.. Jis su Lukoševičiumi tokių sužalojimų negalėjo padaryti. Automobilio nedaužė. R. juos apkalba. Tyrėjai viską taip pasakojo, tačiau ji jo nesuprato ir neteisingai užrašė. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nukentėjusiajam ir jo mašinai nepadarė.

Apklaustas kaltinamuoju teisme A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Parodė, kad vyko J. paprašytas. Vykimo tikslas buvo nuvažiavus apginti J. nuo R., kad šis jo nesumuštų. J. su R. kažką aiškinosi, o jis su A. buvo automobilyje. R. buvo girtas. Matė kaip J. nuo R. veiksmų nugriuvo. Tada išlipo A. ir ėjo link jų. R. puolė A.. Tada jis išlipo ir atstūmė R. nuo A.. Tada R. pargriuvo, o J. jį spardė. Jie su A. smūgių nesudavė ir nukentėjusiojo sužaloti negalėjo. Ikiteisminiame tyrime prikalbėjo nesąmonių. Teisybę sako šiuo metu. Apie automobilio sugadinimą išvis nieko nežino. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nieko nukentėjusiajam nepadarė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. pilnai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2010-11-13 buvo pas senelę Gudelių kaime ir garaže remontavo automobilį. Remontuoti automobilį jam padėjo V. V.. Jokių alkoholinių gėrimų nebuvo vartojęs ir tą dieną nevartojo. Apie 22 val. jam paskambino tėvas A. R. ir klausė, ar jis nebuvo grįžęs namo, nes į kiemą buvo atvažiavę kažkokie tai automobiliai. Norėdamas išsiaiškinti, kas galėjo atvažiuoti į vienkiemį ir tamsyje išgąsdinti tėvus, paskambino V. Š., kuris pasakė, kad galėjo atvažiuoti V. J.. Kadangi jis V. J. pažįsta, tai jam ir paskambino aiškindamasis ar tai jis buvo atvažiavęs pas tėvus ir ko norėjo. V. J. pradėjo visaip jį keikti, pasakė, kad yra Marijampolėje, ir grįžęs atvažiuos ir pasikalbės. Susitarė susitikti prie Gudelių tvenkinio. Kai V. J. paskambino ir pasakė, kad jau yra prie tvenkinio, V. V. nuėjo namo, o jis išvažiavo susitikti su V. J.. Jam atvažiavus į aikštelę, joje stovėjo automobilis Audi A4, prie kurio stovėjo abu kaltinamieji, kurie iki tol jam nebuvo matyti ir pažįstami ir V. J.. Priėjus, V. J. ir jis pradėjo tarpusavyje aiškintis ir tada priėjo V. A., kuris nieko nesakęs sudavė ranka jam į kairę veido pusę. Po gauto smūgio jis apsvaigo, bet nenukrito. Tada jį vaikinai apsupo, priešais save matė V. A. ir tada jam buvo suduoti smūgiai į veido ir galvos sritį. Nuo smūgių gausos krisdamas atsisėdo, rankomis užsidengė galvą. Smūgiai buvo suduoti tiek rankomis, tiek kojomis ir pagrinde į veido sritį. Jį mušė ne daugiau kaip 2 minutes sėdint, iš visų pusių. Kadangi buvo užsidengęs veidą, tai kas kiek sudavė smūgių nematė ir negali pasakyti. Jį mušė visi trys, kadangi vienas asmuo per tokį laiką ir negalėjo suduoti tiek daug smūgių. Jie buvo gausūs ir dažni. Kada nustojo jį mušti, jis nusiėmė nuo veido rankas pamatė, kad prie jo stovi tik V. J.. V. J. paklausus ar žino už ką gavo, jis patvirtino, kad žino, nes bijojo būti dar mušamas. Tada V. J. pasakė, kad viskas gerai, liepė eiti į mašiną ir važiuoti. Atėjus į mašiną ir užvedus variklį, vėl priėjo V. J., paklausė ar jis viską suprato. Jis V. J. nieko neatsakė ir pamatė, ateinantį V. A., kuris priėjęs prie automobilio spyrė į variklio dangtį, bei su ranka kirto į automobilio dešinio žibinto gaubtą, kuris sudužo. Išgirdo kaip V. J. pasakė A. L., kad patrauktų nuo mašinos V. A.. Tada jis išvažiavo namo. Grįžęs viską papasakojo tėvams, paskambino į policijos komisariatą ir pranešė apie muštynes, vėliau kreipėsi pas medikus, buvo gydomas Kauno klinikose, buvo operuotas žandikaulis. Šiuo nusikaltimu jam yra padaryta 3941,07 litų turtinės žala ir 16000 litų neturinė žala. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.

Liudytojas A. R. parodė, kad jo sūnus A. R. 2010-11-13 pas senelę R. Gudelių kaime remontuoti automobilio. Vakare apie 22 val. į jų namų kiemą atvažiavo du automobiliai, kurie apsisukę išvažiavo ir važiavo link Guobų kaimo. Po to, pastebėjo, dar daugiau automobilių. Tai matydamas, paskambino sūnui Aidui ir paklausė, ar jis buvo parvažiavęs į namus. Sūnui atsakius, kad nebuvo grįžęs, jis papasakojo, apie įtartinus automobilius. Sūnus liepė užsirakinti duris ir nieko neįleisti į namus. Kažkur po valandos laiko namo sugrįžo sumuštas sūnus Aidas, veidas kruvinas, sakė, kad jam kliba dantys, kad negali prasižioti dėl skausmo. Sūnus pasakė, kad jį sumušė V. J., V. A., A. L.. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad pirmasis smūgį sudavė V. A., o kaip jis parkrito, tai buvo spardomas ir daužomas visų ten buvusių. Jis taip pat matė, kad išmuštas automobilio BMW 316, su kuriuo sūnus buvo nuvažiavęs prie tvenkinio, dešinio žibinto priekinis gaubtas.

Liudytojas V. Š. parodė, kad pažįsta A. R.. Buvo 2010 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, vakare jam paskambino R. ir pasakė, kad pas tėvus į kiemą buvo atvažiavęs kažkoks automobilis, iš kurio niekam neišlipus vėl išvažiavo. Tiksliai neprisimena, ar A. R. klausė, kas galėjo atvažiuoti pas jį į kiemą jei to klausė, tai gal ir galėjo pasakyti, kad gali būti V. J.. Pokalbio metu A. R. paklausė, ar jis nežino V. J. telefono numerio, atsakė, kad yra kažkada tai turėjęs ir suradęs V. J. telefono numerį, pasakė jį A. R..

Liudytojas V. V. parodė, kad gerai pažįsta A. R.. 2010 m. rudenį laiko neprisimena, žino, kad tai buvo šeštadienis, apie 15 val. A. R. paprašė jo padėti remontuoti mašiną. Jis sutiko ir jiedu dirbo garaže. A. R. buvo blaivus ir remontuojant automobilį jokio alkoholio negėrė. Sutemus A. R. paskambino tėvas ir pasakė, kad į kiemą atvažiavo dvi mašinos, išlipus apsižiūrėjo ir išvažiavo. Girdėjo, kaip Aidas tėvui sakė, kad tuojau grįš. Po pokalbio su tėvu, A. R. kažkam tai skambino ir aiškinosi apie po kaimą važinėjusias mašinas. Maždaug apie 22 val. A. R. išvažiavo, o jis išėjo namo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Akistatos protokolu, iš kurio matyti, nukentėjusysis A. R. akistatos metu su V. A. patvirtino savo duotus parodymus(b.l. 115-116); 2011-02-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis A. R. pateikė automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimo kopiją ir automobilio žibinto sudaužytą gaubtą(b.l.28); 2011-02-18 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio žibinto gaubtas, kuris yra sudaužytas(b.l.30); Specialisto- teismo mediko 2010-12-31 išvada Nr.KG 95/10 (09), iš kurios matyti, kad A. R. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio lūžimas 33 ir 48 dantų srityje buvo padarytas kietu buku daiktu, galimai 2010-11-13. A. R. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas, kad ir vienu poveikiu. A. R. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant ranka, tiek spiriant koja, tiek kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu. Mažai tikėtina, jog konstatuotą kūno sužalojimą A. R. kokiu nors būdu galėjo pasidaryti pats. A. R. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusio sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui(b.l.22); 2011-03-07 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašu Nr. 43, iš kurio matyti, kad V. J. 2011-02-28 mirė, mirties vieta Nyderlandai, Gravenhage(b.l.102); 2011-03-22 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu nutrauktas(b.l.104); Iš LR BPK 276 str.1d.1p. pagrindais pagarsintų posėdyje 2010-12-30 V. J. parodymų matosi, kad 2010-11-13 vakare jam paskambino A. R., kuris klausė apie kažkokių žmonių lankymąsi pas tėvus ir pakvietė jį atvažiuoti prie Gudelių tvenkinio išsiaiškinti. Jo manymu, A. R. buvo neblaivus. Važiuoti susitikti su A. R. jis pasikvietė A. L. ir V. A.. Prie tvenkinio jie atvažiavo pirmi, o neužilgo atvyko ir A. R.. A. R. buvo vienas. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo susitikti su A. R. Jis matė, kad A. R. yra girtas ir pradėjo aiškinti apie kažkokius tai siuntinėjamus žmones. Besiaiškinant, A. R. pirmasis ranka sudavė jam į galvos sritį. Tai pamatę atbėgo V. A. ir A. L. ir A. R. pastūmė, dėl ko jis parkrito. Atsistojęs A. R. pradėjo juos pulti, pagriebė ir sudraskė V. A. striukės rankovę. Jis kelis kartus A. R. spyrė į koją, tačiau smūgių į veido sritį, galvą nesudavė. Į kurias kūno vietas A. R. sudavė V. A. ir A. L. nematė. Po to jie sėdo į automobilį ir išvažiavo(b.l.82-83).

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesiremia kaltinamųjų parodymais, kuriuos vertina kaip kaltinamųjų siekimą išvengti atsakomybės, siekiant ją perkelti bylos nagrinėjimo metu jau mirusiam ir procese nedalyvaujančiam asmeniui. Aplinkybę, kad kaltinamieji teigia patys nukentėję nuo A. R., teismas vertina kaip jų gynybinę taktiką. Be to, jie nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaltinamieji dar ikiteisminio tyrimo stadijoje patvirtino sudavę smūgius nukentėjusiajam, tačiau jau po V. J. mirties šiuos parodymus pakeitė, nurodydami jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavę, aiškindami, kad smurtą vartojo tik J.. Kaltinamųjų parodymų keitimas logiškai net jų pačių nemotyvuojamas. A. nurodo, kad tyrėja jį ne taip supratusi ir todėl neteisingai užrašiusi jo parodymus, nors juos jis patvirtinęs savo parašu. L aplamai nurodo, jog apklausų metu ikiteisminiame tyrime „pasakojęs nesąmones“. Be to, vizualiai matant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo fizinę būklę, visiškai nelogiškas, akivaizdus ir todėl papildomai nepaneiginėtinas faktas, kad pats nukentėjusysis vienas užpuolė tris asmenis, du iš kurių yra kaltinamieji. Teismas taip pat atmeta kaltinamųjų aiškinimą, kad nukentėjusysis buvo agresyvus, nes buvo girtas. Šį faktą paneigė liudytojai A. R. bei V. V.. Ir priešingai, teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos įrodymai. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusysis parodymus davė būdamas prisiekęs bei įspėtas dėl atsakomybės. Priežasčių, dėl ko jis galėtų apkalbėti kaltinamuosius, teismas nenustatė.

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jo atžvilgiu kaltinamieji vartojo smurtą pilnai patvirtina liudytojo A. R. aukščiau analizuoti parodymai. Jis patvirtina aplinkybes, kad ant nukentėjusiojo matėsi smurto pėdsakai bei buvo sudaužytas prieš tai buvęs sveikas automobilio žibinto gaubtas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir jo patirtų sužalojimų pobūdis bei lokalizacija. Patirti sužalojimai yra galvos srityje, todėl visiškai atmetama kaltinamųjų versija, kad jie su nukentėjusiuoju turėjo fizinį kontaktą tik nukentėjusiojo juosmens srityje, bet ne aukščiau.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko pilnai atmesta kaltinamųjų gynybinę versiją ir pilnai įrodytu jų įvykdytą nesunkų A. R. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei V. A. padarytą viešosios tvarkos pažeidimą žalojant nukentėjusiajam priklausantį automobilį.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išanalizavus bendrus V. A. ir A. L. įvykdytus veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str.2d.8p. požymiai. O V. A. veiksmuose prieš nukentėjusiojo automobilį dar papildomai ir LR BK 284 str.1d. požymiai. Todėl A. L. veiksmai pagal LR BK 138 str.2d.8p., o V. A. pagal LR BK 138 str.2d.8p. ir 284 str.1d. sutaptį kvalifikuoti tinkamai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3941,07 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir prašo jį priteisti solidariai iš kaltinamųjų. Ieškinį sudaro 941,07 Lt negautos pajamos ir 3000,00 Lt reikalingi pašalintų dantų būsimam protezavimui.

Kaltinamieji šio reikalavimo nepripažįsta, kadangi neigia savo kaltę, neigia savo veiksmais sukėlę pasekmes.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes yra pagrįsti, įrodyti, žala atsirado kaip kaltinamųjų kaltų veiksmų padarius nusikalstamas veikas pasekmė. Dėl nusikaltimo metu jam padarytų sužalojimų jis buvo gydomas. Kadangi sužalojimo padarymo momentui nebuvo išdirbęs trijų mėnesių, jam nebuvo mokama ligos pašalpa, dėl ko negavo 941,07 Lt pajamų. Tai įrodyta rašytinais įrodymais(b.l.26). Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų(b.l.25) matosi, kad dėl nusikaltimo metu padaryto sužalojimo jam teko pašalinti tris dantis, kuriuos reikalinga protezuoti. Neturėdamas pakankamai lėšų, nukentėjusysis negalėjo atlikti protezavimo, todėl negali pateikti sąskaitos už jį. Tačiau tai nepaneigia protezavimo poreikio fakto. Todėl šios būsimos procedūros vertė nukentėjusiajam kaltinamųjų privalo būti atlygina, nes tapo būtina kaip jų nusikalstamų veiksmų sukeltų padarinių šalinimas. Tokiu būdu iš V. A. ir A. L. solidariai ieškovo A. R. naudai priteistina 3941,07 Lt. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo(LR BPK 109, 115 str., LR CK 6.263 str. , 6.283 str.).

Nukentėjusysis A. R. kaltinamiesiems pareiškęs 16 000,00 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį šioje dalyje grindžia tuo, kad užpuolimo metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, pašalinti iki tol buvę sveiki trys dantys. Todėl kentė skausmą, jautė didelį dvasinį diskomfortą, negalėjo bendrauti, dirbti, jautėsi nepilnavertis. Kadangi nusikaltimą kaltinamieji padarė savo bendrais veiksmais, ieškinį kaltinamiesiems reiškia solidarinį.

Nors kaltinamieji ieškinį nepripažįsta ir šioje dalyje, jis dalinai tenkintinas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo A. R. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji padarė tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą t. y., dalį iš LR CK 6.250 str. 1d. nurodytų neturtinės žalos požymių. Be to teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų veiksmus nusikaltimo darymo metu, kurie buvo itin ciniški negalinčio save apginti, fiziškai ne tokio pajėgaus kaip jį užpuolusieji, atžvilgiu, todėl sukėlė ne tik fizinius skausmus dėl sužalojimo bei pasekmes dėl pašalintų dantų, bet ir didelį išgąstį. Sprendžiant priteistinos sumos dydį atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja iki 10000Lt. ribose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jis mažintinas atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį. Vienas iš kaltinamųjų yra tik iš dalies darbingas, negaunantis darbinių pajamų. Tačiau teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamųjų turtinė būklė bylos nagrinėjimo momentui nesuponuoja pareigos teismui neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo, nes turtinė padėtis yra laike kintantis dydis, kurios išieškojimas taip pat yra išdėstomas laike. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. R. iš kaltinamųjų V. A. ir A. L. solidariai priteistina 8000,00Lt. nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos byloje pareikštas 2966,19 Lt. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamųjų kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(b.l.61), todėl solidariai iš kaltinamųjų priteistinos. Valstybinės ligonių kasos naudai nurodyta suma priteistina(LR BPK 115str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą gražintas savininkui A. R., paliktinas jam kaip nuosavybė; perduodamas teismui su byla pažeistas automobilio žibinto gaubtas – sunaikintinas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Abu kaltinamieji kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str.2d.,8p. padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 str.4d.). V. A. kaltinamas ir pagal BK 284 str.1d., kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiems kaltinamiesiems pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

V. A. administracine tvarka nebaustas, į psichiatro narkologo įskaitą neįrašytas, charakterizuojamas gerai, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, padarė dvi veikas. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad dėl sveikatos būklės tik dalinai darbingas.

A. L. administracine tvarka nebaustas, į psichiatro narkologo įskaitą neįrašytas darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusius asmenis, daro išvadą, kad kaltinamiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 138 str.2d.8p. sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato. Bausmė skirtina artima sankcijos vidurkiui. V. A. pagal BK 284 str.1d. taip pat skirtina sankcijos vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. V. A. bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nustatyta idealioji nusikaltimų sutaptis. Atsižvelgiant į kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą dar tikėtina, kad juos galima taisyti dar neizoliuotus nuo visuomenės. Bausmės vykdymo atidėjimas dar bus pakankama priemonė, kad juos priversti laikytis įstatymų, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Jų atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 str.2d.8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams. Pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 2 d.d., 5d. 1p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 18(aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 3941,07 Lt turtinę žalą.

V. A. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 138 str.2d.8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 18(aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą 3941,07 Lt turtinę žalą.

A. L. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti..

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš V. A. ir A. L. solidariai A. R. naudai priteisti 3941,07 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 8000,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. A. ir A. L. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 2966,19 Lt. A. R. gydymo išlaidų.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

advokato pagalbai apmokėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą gražintą savininkui A. R., paliktis jam kaip nuosavybę; perduotą teismui su byla pažeistą automobilio žibinto gaubtą – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika