Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-31 · Administracinė byla Nr. eI2-1566-484/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-31
Bylos Nr.
eI2-1566-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04147-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
T. S.
Atsakovas
Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
Trečiasis asmuo
Lietuvos, Lietuvos kariuomenės Dr.Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1566-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04147-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 22.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,

dalyvaujant pareiškėjo T. S. atstovui advokatui S. Š.,

atsakovo Lietuvos kariuomenės ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos atstovui L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. S. (toliau – pareiškėjas) 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės (toliau – ir atsakovė) Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 5 d. ekspertinį nutarimą (toliau – Ekspertinis nutarimas); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės Kauno pakomisę atlikti pareiškėjui pakartotinę karinės medicinos ekspertizę. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 996,50 Eur.

Pareiškėjas skunde paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. spalio 5 d. ekspertiniu nutarimu buvo pripažintas tinkamu tarnybai.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, visų pirma skunde pažymi, kad Ekspertinis nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Ekspertinių išvadų lentelė bei jos pagrindu priimtas Ekspertinis nutarimas nėra tinkamai motyvuoti, aiškūs ir suprantami. Nėra detalizuojama, kaip buvo apskaičiuotas bendras apribojimo laipsnis „5“, sveikatos grupė „D“. Daugelyje grafų nėra nurodyta, kokias sveikatos savybes ištyrus padaryta išvada „Sveikas“, prie parašų nenurodomos gydytojų pavardės, nėra nurodyti visi jam diagnozuoti sveikatos sutrikimai, taip pat (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), kuris diagnozuotas jam 2021 m. rugpjūčio 4 d. ir apie kurį duomenys pateikti iš e.sveikata.lt portalo ir yra Medicinos ekspertizės akto sudedamoji dalis.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Komisija šio medicininio dokumento nevertino, todėl pažeidė Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, (toliau – Ekspertizės nuostatai) 29 punkto reikalavimą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 17 d. jam buvo atliktas klausos tyrimas, tačiau šio tyrimo rezultatai nedetalizuoti, nėra pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) diagnozė paneigta.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtinta Sveikatos būklės įvertinimo metodika ir Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – Kriterijai) 9 punktu, teigia, kad 9.3 papunktis taikomas I laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra maža ir vidutinė rizika, atvejais. Taikant Kriterijų 9 punktą, rizikos grupė turi būti pagrįsta ne tik subjektyviais požymiais, bet ir objektyviais tyrimų duomenimis (veloergometrinio tyrimo metu nustatyti pakitimai, koronarografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, organų scintigramų ir kitų tyrimų duomenys, pagrindžiantys išeminės širdies ligos diagnozę). Diagnozuojant hipertenziją, vadovaujamasi 3 lentele, kraujospūdžio matavimo ir / ar fizinio krūvio testais ir / ar AKS monitoravimo duomenimis.

Pareiškėjo tvirtinimu, vidaus ligų gydytoja J. M., kuri pateikė išvadą, kad nepaisant pareiškėjui nustatytų širdies veiklos ir kitų sveikatos sutrikimų, jis „TINKA“ tarnybai, nustatydama sveikatos sutrikimo požymius (indikacijas), nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas, kuris gali sukelti pavojų gyvybei, būtų tinkamai ištirtas, siekiant nustatyti tikslią sveikatos sutrikimo diagnozę arba patikslinti jau nustatytą diagnozę. Pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas gydytojų kardiologų. Vidaus ligų gydytoja neatliko bei nesiuntė jo atlikti minėtus išsamius širdies veiklos tyrimus, o tiesiog pamatavo kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir, net nustačiusi, kad šie rodikliai buvo aukšti ir neatitiko normos ribų, nesiuntė jo detalesniems tyrimams pas gydytojus kardiologus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su diagnozuota hipertenzija – širdies veiklos (kraujospūdžio) sutrikimai ir mano, jog nepagrįstai taikytas Kriterijų 9.3 papunktis. Taip pat pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad vidaus ligų gydytojos J. M. atlikto tyrimo vertinimo išvados nėra įskaitomos, todėl nėra galimybės vertinti jų pagrįstumo ar teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu Ekspertiniu nutarimu, remiasi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojos kardiologės I. A. konsultacijos 2021 m. lapkričio 10 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad jam diagnozuoti šie sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Paskirtas gydymas ir rekomendacijos: riboti didelį fizinį krūvį, išsitirti skydliaukės ir inkstų funkcijas, paskirti vaistai. Pareiškėjo teigimu, diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir pridedami „esveikata“ portalo išrašai apie kardiologo konsultaciją.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad Komisija atlikdama jo tinkamumo karinei tarnybai medicininę ekspertizę, nesilaikė teisės aktuose nurodytų pagrindinių procedūrų (taisyklių), kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimto sprendimo pagrįstumą, todėl priėmė neteisėtą Ekspertinį nutarimą, kurį prašo panaikinti. Pareiškėjas mano, kad dėl savo sveikatos būklės jis nėra tinkamas karo tarnybai, todėl prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos regioninės Kauno pakomisę atlikti pareiškėjui pakartotinę karinės medicinos ekspertizę.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – KPĮ) nuostatomis, pareiškėjas 2021 m. buvo šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (toliau – NPPKT). Vadovaujantis KPĮ 5 straipsnio 2 dalimi, karo prievolininkai į NPPKT iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), todėl 2022 m. pareiškėjas negali būti kviečiamas atlikti karo prievolę.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad asmenų, šaukiamų į privalomąją karo tarnybą, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125, (toliau – Ekspertizės nuostatai). Medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika ir Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449, (toliau – Kriterijai), kurie yra suderinti su sveikatos apsaugos ministru.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atliekant medicinos ekspertizę, tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicinos dokumentų duomenimis. Medicinos ekspertizei atlikti reikalingų medicininių tyrimų apimtį nustato Karo medicinos tarnybos (toliau – Tarnyba) vadas. Komisijos gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą. Komisijos gydytojai medicinos ekspertizės aktą (toliau – Aktas) užpildo vadovaudamiesi Medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos vado 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. V-424 ,,Dėl medicinos ekspertizės akto turinio ir pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. liepos 15 d. akto redakcija).

Atsakovė paaiškina, kad Komisija, vadovaudamasi Kriterijais, 2020 m. spalio 5 d. priėmė ekspertinį nutarimą, kuris įformintas Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2594 (toliau – Pažyma). Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę. Taip pat pateiktos rekomendacijos: nerekomenduojama dirbti padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga), nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

Lietuvos kariuomenė nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad ekspertinis nutarimas yra netinkamai motyvuotas, nėra aiškus ir suprantamas, nepagrįstas, kad toks nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės, kad nebuvo atliktas tinkamas, visapusiškas, objektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad Akto Ekspertinių išvadų lentelėje bendras apribojimo laipsnis ,,5“ nustatytas remiantis Sveikatos būklės įvertinimo metodika. „5“ apribojimo laipsnis nustatytas susumavus Komisijos gydytojų specialistų nustatytus dviejų skirtingų ligų „4“ apribojimo laipsnius (Ekspertinių išvadų lentelės eil. Nr. 4 ir 6). Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui apribojimų laipsnis nustatytas atsižvelgiant į atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį. ,,4“ apribojimo laipsnis nustatomas, kai anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir defektai nežymūs, stabilūs, lėtai progresuojantys; atskirų organų ar jų sistemų funkcija sutrikusi nežymiai arba lengvai; organo ir/ar jo sistemų nepakankamumo požymių nenustatyta; klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu vidutiniškai išreikšti; širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sukelia 0 ar I funkcinės klasės širdies nepakankamumą (pagal NYHA klasifikaciją – Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasės); klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu neryškūs arba vidutiniai; ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai sukelia nedidelį organo funkcijos sutrikimą; ligų recidyvai reti, kartojasi 2 kartus per metus, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.

Pareiškėjui sveikatos grupė ‚,D“ nustatyta Komisijos pakomisės pirmininko, įvertinus Komisijos pakomisės gydytojų specialistų ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius ir bendrą asmens sveikatos būklę. „D“ sveikatos grupė atitinka „5“ apribojimo laipsnį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad tyrimų rezultatai, tyrimo duomenys ir specialistų konsultantų vertinimas Akte rašomi atliekant atskirų organų ir sistemų vertinimą į numatytas grafas. Ekspertinių išvadų lentelėje įrašoma diagnozė, diagnozės kodas pagal TLK – 10 AM klasifikaciją, nuostatų straipsnis, apribojimo laipsnis, ekspertinė išvada, data, gydytojo parašas ir spaudas. Pareiškėjo Akte visos grafos užpildytos pagal nustatytą tvarką.

Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sveikata Komisijoje buvo tikrinama du kartus. Pirmą kartą atliekant pareiškėjo sveikatos patikrinimą, pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) abipus (duomenys neskelbtini). Ekspertinis nutarimas priimtas nebuvo, nes pareiškėjas neaplankė visų paskirtų gydytojų. Antrą kartą tikrinant pareiškėjo sveikatą, buvo atsižvelgta į pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 4 d. nustatytą Neurosensorinį prikurtimą abipusį ir pareiškėjas nukreiptas audiogramai, kuri 2021 m. rugsėjo 27 d. buvo įvertinta gydytojo otorinolaringologo. Toninė audiograma – norma (8 balai). Todėl Akto ekspertinių išvadų lentelėje ši diagnozė neiškelta.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vidaus ligų gydytoja J. M., vertindama pareiškėjo sveikatos būklę (Akto 31 psl.), nurodė, kad tiriamasis pažymėjo padidintą spaudimą. Pažymėta, kad tiriamasis pradėjo komisiją š. m. balandžio mėnesį, kurios metu skirti papildomi tyrimai (duomenys neskelbtini) diagnozei nustatyti, tačiau pareiškėjas skirtiems papildomiems tyrimams neatvyko, todėl Komisija nebaigta, diagnozė nenustatyta. Nurodoma, kad 2021 m. balandžio 29 d. (pirmą kartą Komisija) buvo atlikti skydliaukės hormonų tyrimai. Rezultatai buvo tokie – (duomenys neskelbtini) (žr. nebaigtame medicinos ekspertizės akte Nr. 91/2021). Taip pat atžymėta, kad 2014 m. ŠG (šeimos gydytojo) išraše dėl (duomenys neskelbtini) skirtas gydymas (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad 2021 m. 07 mėn. pareiškėjui e-sveikatos portale išrašytas Rp. (duomenys neskelbtini), įrašų apie apsilankymą ir AKS (arterinį kraujospūdį) nėra. Tame pačiame Akte gydytojos pažymėta, kad dirba fizinį darbą. Staigias mirtis šeimoje neigia. Vidaus ligų gydytojos buvo įvertinti objektyvūs duomenys (pateikti Akto 30 psl.) ((duomenys neskelbtini). Įvertinti tyrimai: BKT (bendras kraujo tyrimas ), BŠT (bendras šlapimo tyrimas), b. chol. (bendras cholesterolis), gkk (glikemija kraujyje) – norma. EKG (elektrokardiograma) – SR (sinusinis ritmas). Papildomai (skirtini): biochem. t. (biocheminiai tyrimai); K – echo – (kardioechoskopija); AKS monitoravimas; GTM (gliukozės toleravimo mėginys), HbA1c (glikolizintas hemoglobinas). Vidaus ligų vertinime gydytojos J. M. nurodoma (Akto 31 psl.), kad po 2021 m. rugsėjo 29 d. po tyrimų: Biochem. tyr. – norma (padidėjęs ŠR); K-echo – koncentrinis KS remodeliavimas, min TVN (minimalus trivarčio vožtuvo nesandarumas ) (nereikšmingas). Ten pat nurodoma (prie 2021 m. spalio 5 d. spaudo), kad po atlikto AKS monitoravimo - (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (kas atitinka normą).

Atsakovės nuomone, pareiškėjas netinkamai vertina jo atžvilgiu atliktą medicininių tyrimų eigą. Nurodo, kad vidaus ligų gydytojos atlikti įrašai patvirtina, jog tiriamajam buvo skirti papildomi tyrimai (2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. spalio 5 d.), kurie eigoje buvo vertinti, kas leido nustatyti tinkamą diagnozę, tiesiogiai nesiunčiant kardiologo konsultacijai. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad kardiologo konsultacijai pareiškėjas savarankiškai nuvyko, tačiau jau po Komisijos 2021 m. spalio 5 d. Ekspertinio nutarimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamas NPPKT, priėmimo.

Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo skydliaukės ir inkstų funkcija Komisijoje įvertinta taip pat tinkamai. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojos kardiologės I. A. 2021 m. lapkričio 10 d. rekomendacija, pateikta po Ekspertinio nutarimo priėmimo, įgyvendinta ankščiau (pradėtos ir nebaigtos Komisijos metu, bei Komisijos, kuri priėmė ginčijamą Ekspertinį nutarimą, metu). Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas skydliaukės ir inkstų funkcijų ištyrimo Komisijoje problematikos nekėlė.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę, kai yra maža ir vidutinė rizika, taikomas Kriterijų taikymo paaiškinimų 9.3 papunktis „TINKA“ ir apribojimo laipsnis. Atsakovė pažymi, kad (duomenys neskelbtini), nustatyta, įvertinus AKS monitoravimo duomenis (2021 m. spalio 4-5) (duomenys neskelbtini); širdies ultragarsinį tyrimą (2021 m. rugsėjo 29 d.) – kairiojo skilvelio geometrinis persitvarkymas, o ne kairiojo skilvelio hipertrofija; skydliaukės hormonų tyrimus (2021 m. balandžio 29 d.) – norma; biocheminius tyrimus inkstų funkcijai įvertinti (2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 17 d.) – norma. Diagnozę nustatė vidaus ligų gydytojas. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog šiuo atveju buvo būtina kardiologo konsultacija.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pabrėžia, kad pareiškėjas yra gimęs 1998 m. rugsėjo 10 d., todėl 2022 m. pareiškėjas negali būti šaukiamas atlikti karo prievolę. Lietuvos kariuomenei nėra žinoma, kad pareiškėjas būtų raštu pareiškęs norą atlikti karo prievolę ar jam tarnyba būtų buvusi atidėta individualia tvarka.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kariuomenė konstatuoja, kad 2021 m. metų šaukimas į NPPKT pasibaigė, pareiškėjas, įvertinus karinės medicinos ekspertizės ginčo teisme pradžios momentą kalendorinių metų kontekste, nebus pašauktas.

Atsakovės nuomone, šiuo atveju teismo sprendimas dėl 2020 m. spalio 5 d. Ekspertinio nutarimo ir įpareigojimo Komisiją pareiškėjo tinkamumo atlikti karinę tarnybą klausimą nagrinėti iš naujo, jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturėtų. Atsakovė teigia, kad remiantis teisiniu reguliavimu ginčijamas Ekspertinis nutarimas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl prašo pareiškėjo skundą dėl Ekspertinio nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė patenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. spalio 5 d. ekspertinio nutarimo, kuriuo patvirtinta, kad pareiškėjas yra tinkamas pradinei karo tarnybai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atsakingas pareigūnas 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjui T. S., gim. (duomenys neskelbtini), išdavė siuntimą Nr. 1759 į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę Kauno pakomisę (toliau – Komisija) sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo priimant į tarnybą (12, 13, 14, 15).

Kaip matyti iš Medicinos ekspertizės 2021 m. rugpjūčio 4 d. akto Nr. N-91/2021, pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. nuvyko į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę Kauno pakomisę, kaip ir buvo nurodyta siuntime, tačiau ekspertinis nutarimas nebuvo priimtas dėl nebaigtos medicinos ekspertizės, t. y. neatlikto psichiatrinio ir vidaus ligų vertinimo.

Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus atsakingas pareigūnas 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjui T. S., (duomenys neskelbtini), išdavė siuntimą Nr. 563 į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninę Kauno pakomisę sveikatos patikrinimui dėl tinkamumo priimant į tarnybą (12, 13, 14, 15).

Pareiškėjo T. S. sveikatos būklė dėl tinkamumo priimant į tarnybą (12, 13, 14, 15), buvo įvertinta 2021 m. rugsėjo 17 d. ir 2021 m. spalio 5 d. buvo priimtas Komisijos Ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas tinkamu priimti į tarnybą pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi Komisijos Ekspertiniu nutarimu, 2021 m. spalio 5 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 2594, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą D sveikatos grupę. Ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 2594 patvirtinta ir Rekomendacija: 1) nerekomenduojama dirbti padidėjusios atmosferos slėgio sąlygomis (darbai suspaustame ore, darbai po vandeniu, kai naudojama nardymo įranga); 2) nerekomenduojama dirbti sumažėjusio atmosferos slėgio sąlygomis.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 30 straipsnyje (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) nustatyta, kad į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Pagal Karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba suprantama kaip nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atliekama vienu iš šių būdų: 1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą; 2 ) dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (Karo prievolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raštu pareiškę norą, nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į šią tarnybą, pasibaigus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, šaukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai.

Karo prievolės įstatymo 36 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir periodiškumu karo prievolininkų sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios naudojasi ir kitų, krašto apsaugos sistemai nepriklausančių, sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis. Mobilizacijos metu Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų sveikatą tikrina ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 532 redakcija; toliau – Ekspertizės nuostatai).

Ekspertizės nuostatų 12 punkte nustatyta, kad karo prievolininkus, šaukiamus į privalomąją karo tarnybą, stojančius į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atlikti medicinos ekspertizės siunčia Lietuvos kariuomenės padalinio, kuriam pavesta administruoti karo prievolę, viršininkas (vadas) ar jo įgaliotas asmuo.

Ekspertizės nuostatų 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – Metodika).

Ekspertizės nuostatų 27 punkte nustatyta, kad, vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, komisijos gydytojas priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkanti kriterijuose nustatyta ligų grupė, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), apribojimo laipsnis ir rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai, kurios teikiamos KMT vado nustatyta tvarka atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. Apribojimo laipsnis nerašomas, kai tarnyba atidedama, asmuo pripažįstamas netinkamu tarnybai.

Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę (Ekspertizės nuostatų 5.2 papunktis).

Pagal Ekspertizės nuostatų 33 punktą, ekspertiniame nutarime nurodoma nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, tinkamumas tarptautinei operacijai, rekomendacijos dėl ribojimų tarnybai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui siuntimas atlikti medicinos ekspertizę išduotas pagal Ekspertizės nuostatų 12 punktą, t. y. kaip prievolininkui, šaukiamam į privalomąją karo tarnybą. Byloje ginčo dėl to nėra.

Kaip matyti iš Ekspertinio nutarimo ir Ekspertinio nutarimo pažymos, pareiškėjas privalomajai karo tarnybai pripažintas tinkamu pagal Kriterijų 1 skiltį, pareiškėjui nustatyta D sveikatos grupė.

Ekspertinių išvadų lentelės 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjui nustatytos šios diagnozės pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini). Ekspertinių išvadų lentelės 6 punkte nurodyta, kad pareiškėjui taip pat nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini).

Ekspertinių išvadų lentelės 4 punkte nurodyta, kad pagal Kriterijų taikymo paaiškinimų 6.3 papunktį dėl (duomenys neskelbtini) diagnozės pareiškėjui nustatytas lengvos formos sveikatos sutrikimas ir todėl pareiškėjas dėl šios ligos pagal Kriterijų 1 skiltį pripažintas tinkamu (apribojimo laipsnis 4).

Pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų paaiškinimų (Kriterijų 1 priedas) 6 punktą, (duomenys neskelbtini) nustatomi apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). (duomenys neskelbtini) diagnozuojamas, kai nustatomas KMI 30–34,9.

Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) diagnozė ir (duomenys neskelbtini)nustatytas, vertinant jo (kūno masės indeksą) KMI (duomenys neskelbtini) ir padidėjusią pilvo apimtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šių duomenų neginčija.

Taigi, įvertinus pareiškėjui nustatytą kūno masės indeksą KMI (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas (duomenys neskelbtini)ir pagrįstai pritaikytas Kriterijų 6.3 papunktis.

Kriterijų 7.2 papunktis taikomas nustačius medžiagų apykaitos sutrikimus, kai funkcijos sutrikimas neryškus ar jo nėra; nereikalingas nuolatinis gydymas arba gydymas yra efektyvus (Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų paaiškinimų (Kriterijų 1 priedas) 7 punktas.

Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui dėl (duomenys neskelbtini), yra nustatytas ryškus funkcijos sutrikimas ar pareiškėjui reikalingas nuolatinis gydymas, nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai taikytas Kriterijų 7.2 papunktis.

Ekspertinių išvadų lentelės 4 punkte taip pat nurodyta, kad pagal Kriterijų 9.3 papunktį dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) maža ir vidutinė rizika ir todėl pareiškėjas dėl šios ligos pagal Kriterijų 1 skiltį pripažintas tinkamu (apribojimo laipsnis 4).

Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų paaiškinimų 9 punkte (Kriterijų 1 priedas) nurodyta, kad kriterijų 9.3 papunktis taikomas I laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra maža ir vidutinė rizika, atvejais. Taikant 9 punktą, rizikos grupė turi būti pagrįsta ne tik subjektyviais požymiais, bet ir objektyviais tyrimų duomenimis (veloergometrinio tyrimo metu nustatyti pakitimai, koronarografijos, branduolinio magnetinio rezonanso, organų scintigramų ir kitų tyrimų duomenys, pagrindžiantys išeminės širdies ligos diagnozę). Diagnozuojant hipertenziją, vadovaujamasi 3 lentele, kraujospūdžio matavimo ir / ar fizinio krūvio testais ir / ar AKS monitoravimo duomenimis. Nustačius antrinę hipertenziją, tinkamumas tarnybai nustatomas vertinant pagrindinę ligą, sudarančią sąlygas hipertenzijai atsirasti.

Akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), nustatyta, įvertinus AKS monitoravimo duomenis (2021 m. spalio 4-5) (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Akto, atlikus širdies ultragarsinį tyrimą (2021 m. rugsėjo 29 d.), diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o ne kairiojo skilvelio hipertrofija. Akte taip pat nurodyta, kad atlikus skydliaukės hormonų tyrimus (2021 m. balandžio 29 d.), nustatyta norma ir atlikus biocheminius tyrimus inkstų funkcijai įvertinti (2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. rugsėjo 17 d.), nustatyta norma. (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta vidaus ligų gydytojo. Akte pažymėta, jog kardiologo konsultacija nebūtina.

Kaip matyti iš Akto, vidaus ligų gydytoja įvertino objektyvius duomenis, kurie yra pateikti Akto 30 psl., t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, šių Akte nurodytų duomenų neginčija. Arterinio kraujospūdžio lygių klasifikacija pateikta 3 lentelėje. Pareiškėjui nustatytas arterinis kraujospūdis atitinka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Nustatant arterinės hipertenzijos riziką, buvo įvertintas rizikos veiksnys – (duomenys neskelbtini), ir todėl pareiškėjui nustatyta I laipsnio maža ir vidutinė rizika, kas atitinka Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų paaiškinimų 9 punkte pateiktoje 4 lentelėje nurodytų vertinimų kriterijus ir ribas.

Kitų rizikos veiksnių, nurodytų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų paaiškinimų 9 punkte, lemiančių prognozę, bylos duomenimis nenustatyta ir tokių rizikos veiksnių nenurodė ir pats pareiškėjas.

Pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę taikymo kriterijų taikymo paaiškinimų 48 punktą, 48.2 papunktis taikomas, kai refrakcija iki +/–7,75 D ir regėjimas su korekcija iki 0,5 viena ir iki 0,2 kita akimi, ir / ar astigmatizmas iki 3,0 D, korekcija efektyvi (8 lentelė).

Ekspertinių išvadų lentelės 6 punkte nurodyta, kad dėl šios diagnozės pareiškėjui taikytas Kriterijų 48.2 papunktis. Pareiškėjas dėl šio vertinimo skunde jokių argumentų nenurodė, todėl teismas dėl šio vertinimo nepasisako ir išvadų neteikia.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde jokių nesutikimo su gydytojų ekspertinėmis išvadomis, kurių pagrindu jo sveikatos būklė pripažinta atitinkančius tam tikrus kriterijus, argumentų nepateikia.

Sveikatos grupes ir apribojimo laipsnius, taikomus nustatant tinkamumą tikrajai karo tarnybai, tarnybai šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai apibrėžia Metodika. Pagal Metodikos 3 punktą apribojimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į: atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį (3.1 papunktis); ligos stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą (3.2 papunktis); klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes) (3.3 papunktis); rizikos veiksnius ir anamnezės duomenis (3.4 papunktis); medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą (3.5 papunktis); komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę (3.6 papunktis); organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius (3.7 papunktis); kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija) (3.8 papunktis); širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį (3.9 papunktis); klinikinių požymių ir simptomų ryškumą (3.10 papunktis); paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė) (3.11 papunktis).

Metodikos 4 punkte nustatyta, kad apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6, 1 – mažiausias apribojimo laipsnis, 6 – didžiausias apribojimo laipsnis. Mažesnis apribojimo laipsnis atitinka mažesnį sveikatos sutrikimo laipsnį ir geresnę sveikatos būklę, lengvesnę ligos formą, mažesnį organų funkcijos sutrikimo (nepakankamumo) laipsnį, aktyvumą, lengvesnę eigą, palankesnę pasveikimo prognozę (Metodikos 5 punktas).

Pagal Metodikos 15 punktą karinės medicinos ekspertizės metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos pakomisės gydytojas, vadovaudamasis Kriterijais, nustato apribojimo laipsnį pagal kiekvieną susirgimą ar sveikatos būklę ir įrašo jį į ekspertinę išvadą ir medicinos ekspertizės akto atitinkamą skiltį kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu ir kodu pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Medicinos ekspertizės akto atitinkamos skilties apribojimo laipsnio skaitinė reikšmė lygi didžiausiam toje skiltyje nustatyto apribojimo laipsniui.

Metodikos 17.2. papunktyje nustatyta, kad, kai medicinos ekspertizės akte keli didžiausi apribojimo laipsniai, išskyrus 6 apribojimo laipsnį, vienodi, apribojimo laipsnis nustatomas vienetu didesnis už šiuos didžiausius apribojimo laipsnius.

Ekspertinių išvadų lentelės 4 punkte ir 6 punkte nurodyti vienodi apribojimų laipsniai – 4. Atsižvelgiant į Metodikos 17.2. papunktyje nustatytą reglamentavimą Ekspertiniame nutarime pagrįstai nustatytas apribojimo laipsnis 5.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius medicininius dokumentus, skunde nurodytus argumentus ir pareiškėjo atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad Komisija pagrįstai pareiškėjo sveikatos būklę vertino pagal Kriterijų 6.3, 9.3, 7.2, 48, 2 papunkčius ir pripažino pareiškėją pagal Kriterijų pirmą skiltį tinkamu tarnybai, nustatant D sveikatos grupę.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas toninės audiogramos rezultatų ir jos vertinimo neskundžia.

Pagal Ekspertizės nuostatų 42 punktą Komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą.

UAB „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojos kardiologės I. A. konsultacijos 2021 m. lapkričio 10 d. išrašas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo nesutikimą su Ekspertiniu nutarimu, surašytas po Ekspertinio nutarimo. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas šį išrašą pateikė Komisijos pirmininkui, kuris turėtų teisėtą pagrindą inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, nėra. Todėl teismas UAB „Bendrosios medicinos praktika“ gydytojos kardiologės I. A. konsultacijos 2021 m. lapkričio 10 d. išrašo nevertina.

Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog gim. (duomenys neskelbtini), t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną pareiškėjas jau yra 24 metų amžiaus. Pagal Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai). Taigi 2022 metais pareiškėjas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo nebegali būti šaukiamas.

Ekspertizės nuostatų 40. 1 papunktyje nustatyta, kad Ekspertinio nutarimo pažymos galioja stojantiesiems į profesinę karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaukiamiesiems į privalomąją karo tarnybą, šaulio tarnybą koviniame būryje, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis, taip pat karo mokymo įstaigas, – dvejus metus nuo išdavimo dienos; jeigu asmuo per tą laiką priimamas į profesinę karo, privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, šaulio koviniame būryje tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį arba įstoja mokytis į karo mokymo įstaigą, – kaip nustatyta Nuostatų 40.2 papunktyje. Ekspertizės nuostatų 40.2. papunktyje nustatyta, kad tikrosios karo tarnybos kariams, žvalgybos pareigūnams, šauliams tarnybai koviniame būryje ir asmenims, siunčiamiems nustatyti tinkamumo karo, žvalgybos pareigūno tarnybai tarptautinėje operacijoje, patikrintiems iki trisdešimt penkerių metų (įskaitytinai), – šešerius metus nuo išdavimo dienos, trisdešimt šešerių metų ir vyresniems – ketverius metus nuo išdavimo dienos.

Ekspertinio nutarimo pažymoje nurodyta, kad Ekspertinis nutarimas galioja iki 2027 m. spalio 5 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, nesutinka su atsakovo atsiliepimo argumentu, jog bylos nagrinėjimo dieną yra išnykęs ginčas ir pareiškėjas nebeturi materialinio suinteresuotumo pagal Karo prievolės įstatymo nuostatas, jam sulaukus 24 metų amžiaus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisniu reglamentavimu, daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisė 2021 m. spalio 5 d. priimdama ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas.

Tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. spalio 5 d. ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu 2021 m. spalio 5 d. priimta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2594, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. spalio 5 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu 2021 m. spalio 5 d. priimta Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 2594, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo šioje byloje patirtas išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. S. skundą atmesti.

Pareiškėjo T. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2021 m. spalio 5 d. ekspertinio nutarimo galiojimą, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė