Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Deimantei Nikitinienei, atsakovo Trakų rajono savivaldybės atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Giedrei Leimontaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Daliai Averkienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Robertui Klovai, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. Č. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą Trakų rajono savivaldybei dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų (tretieji suinteresuoti asmenys: Vilniaus apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. , M. M. , B. Č. , K. Č. ).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo B. Č. prašė pareiškimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės taryba priėmė 2006-02-23 sprendimą Nr. S1-71 dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)Trakų r. sav., Lentvario sen., Kariotiškių k. detaliojo plano rengimo.

Žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Trakų r. sav., Lentvario sen., Kariotiškių k. nuosavybės teise valdo V. B. , M. M. , B. Č. (b.l. 18-19), žemės sklypą (kadastro Nr. 7940/0005:26), esantį Trakų r., sav., Lentvario sen., Kariotiškių k. nuosavybės teise valdo K. Č. (b.l.20).

Vilniaus apskrities viršininkas 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334 patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus parengtas Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybių miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas bei įpareigojo Trakų ir Švenčionių rajonų žemėtvarkos skyrius vadovautis šiomis patvirtintomis schemomis nustatyta tvarka sprendžiant miškų įveisimo ne miško žemėje klausimus (b.l. 37, t. 1, adm. byla Nr. I-2014-3/2007).

Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-04-28 priėmė sprendimą Nr. S1-133 „Dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos taikymo“, kuriuo nusprendė pritarti žemėtvarkos schemos - specialiojo teritorijų planavimo dokumento taikymui nustatant kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus (planuojant žemėvaldų bei žemės ūkio centrų išdėstymą ir plėtrą ; b.l. 38, t. 1, adm. byla Nr. I-2014-3/2007).

Trakų rajono savivaldybės taryba 2005-05-26 sprendimu Nr. S1-175 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimo Nr. S1-133 pakeitimo“ pakeitė Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005-04-28 sprendimą Nr. S1-133 ir išdėstė jį nauja redakcija: žemėtvarkos schemoje - specialiajame plane, plotuose, kur miško įveisimas nenumatomas, tvirtinti galimos urbanistinės plėtros teritorijas, numatant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimą (b.l.39, t.1, adm.byla Nr. I-2014-3/2007).

Iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimo turinio matyti, kad prokuroras su Trakų rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu nesutinka, dėl to, kad nėra patvirtintas Trakų rajono savivaldybės bendrasis planas, bei tuo pagrindu, jog atsakovė neteisingai vertindama Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu, nepagrįstai Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje pažymėtas galimos urbanistinės plėtros teritorijas priskyrė nurodyto specialiojo plano sprendiniams.

Detalusis planavimas Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2004-05-01 Įstatymo redakcija) apibrėžiamas kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Detaliojo planavimo procesas nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles sprendiniai. Detaliųjų planų rengimo atvejus nustato Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis. Žemės sklypams padalinti, atidalinti ar sujungti bei pagrindinei tikslinei žemės naudojimo paskirčiai statinių statybai ir kitai veiklai plėtoti pakeisti bei teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimui pakeisti yra rengiami detalieji planai (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktai). Detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, rengiami tik išnagrinėjus tokio keitimo socialines, ekonomines ir aplinkosaugos pasekmes. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui turi būti gautas savivaldybės tarybos pritarimas (Įstatymo 22 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjo ginčijami Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimai ir yra pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui pritarimas, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 21 punkto reikalavimams.

Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, specialusis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Specialiuoju planu nustatomos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir ( ar ) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir įtvirtina būtinumą rengti specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - kraštovaizdžio tvarkymo, infrastruktūros plėtros ir aukštybinių pastatų išdėstymo schemas ir (ar) planus (projektus). Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis įtvirtina nuostatą, jog detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 25 punkte.

Šios pareiškėjo nurodytos teisės normos numato bendrųjų planų privalomumą nekilnojamojo turto savininkų, valdytojų ar naudotojų atžvilgiu (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis), specialiųjų planų rengimo būtinumą tam tikrais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis), taip pat draudimą rengti detaliuosius planus, jei jie prieštarauja bendrųjų arba specialiųjų teritorijos planų sprendiniams ar teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Tačiau nė viena iš šių nurodytų teisės normų neįtvirtina principinio draudimo rengti detaliojo planavimo dokumentus nesant patvirtinto teritorijos bendrojo ar specialiojo plano. Tokio draudimo nenumato ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas, bei 40 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu Nr. 1278 patvirtintų „Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių“ 10 punktas nustato, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu ir pagal parengtus bei patvirtintus detaliuosius planus.

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendime Nr. S1-71 besąlyginės nuorodos, jog Trakų rajono savivaldybės taryba pritarė keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį ir rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų kvartalų ar gyvenamųjų namų grupių, t.y. daugiau kaip trijų gyvenamųjų namų statybai, nėra. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų „Detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 22 punkte numatytas reikalavimas detaliajam planui rengti, įgyvendinamas išduodant detaliojo planavimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įtvirtinta prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą. Ši pareiga kyla prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, ginantis viešąjį interesą bei turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su pareiškimu (LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad įgyvendinus ginčijamo Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu pradėtus rengti detaliuosius planus, būtų iš esmės pakeistas istorinę, kultūrinę, visuomeninę vertę turinčių Trakų apylinkių kraštovaizdis. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra bendro pobūdžio, nepatvirtinti jokiais konkrečiais faktais ar argumentais, atitinkamų sričių specialistų išvadomis. Pareiškėjas jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ginčijamas Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, nenurodė. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas liečia privačių asmenų interesus, kurie būdami turto savininkais turi teisę valdyti ir disponuoti turtu pagal savo poreikius ir interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nekvestionuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų - žemės sklypų savininkų teisės padalinti žemės sklypus, keisti žemės paskirtį. Visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų derinimas ir įgyvendinimas šiuo atveju galimas per detaliojo planavimo procedūrą, kurioje yra užtikrinama ne tik detaliojo planavimo proceso valstybės kontrolė, bet ir viešumas, t.y. visuomenės dalyvavimas teritorijų planavime.

Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo schema (toliau – Schema) pagal 1995-12-12 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-05-01) (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis ir 32 dalis). Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymu Nr. 2.3-1334.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Seimo, Vyriausybės, ministerijų ar Vyriausybės įstaigų ir kitų valstybės institucijų sprendimas dėl specialaus plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, aukštesnių administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių sprendimas dėl specialiojo plano patvirtinimo paskelbiamas vietinėje spaudoje, jei pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. redakcija) buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, tačiau čia nurodytos nuostatos pakeistos arba papildytos nebuvo (nors kai kurių iš jų tekstinė išraiška ir buvo koreguojama) (iki 2007 m. balandžio 5 d., kai įsigaliojo Seimo 2007 m. kovo 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11, 18 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstatuota ir tai, kad konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri yra nustatyta būtent tuo metu, kai jie yra išleidžiami.

Byloje duomenų bei kitų viešų duomenų, jog Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymas Nr. 2.3 -1334, kuriuo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, įstatymo nustatyta tvarka paskelbta, nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-02 įsakymas ir juo patvirtinta Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schema negalioja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prokuroro pareiškimo argumentai dėl Trakų rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos vertinimo nenagrinėjami.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Trakų rajono savivaldybės veiksmų detaliojo teritorijų planavimo srityje. Tokio pobūdžio ginčams Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje, 34 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 35 straipsnio 4 ir 5 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.2, 20.4 punktuose įtvirtinta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 10 24 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS11 – 412/2006 konstatavo, kad Teritorijų planavimo įstatymo numatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka detaliojo planavimo procedūroje turi būti taikoma pradedant planavimo sąlygų išdavimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2006-02-23 sprendimas Nr. S1-71, kuriuo pritarta detaliojo plano rengimui, nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje apibrėžtą detaliojo teritorijų planavimo procesą, todėl pareiškėjo reikalavimams, kuriais jis siekia panaikinti nurodytą Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimą, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikoma.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, numatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenustato termino, per kurį prokuroras galėtų kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipiasi į teismą ir prašo panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 8. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2006. P. 474-475).

Bylos duomenys rodo, jog Vilniaus apygardos prokuratūra informaciją apie galimai neteisėtus Trakų rajono savivaldybės priimtus sprendimus gavo 2006-07-19 (b.l. 77, t. 1, adm.byla Nr. I-2014-3/2007 ). Į teismą su pareiškimu dėl 161 sprendimo panaikinimo prokuroras kreipėsi 2006-12-15 (b.l. 3-16), paskutinis dokumentas susijęs su prokuroro kreipimus į teismą prokuratūroje gautas 2006-12-12. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-12-18 nutartimi Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas priimtas (b.l. 1-2), o administracinė byla pagal šį Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą išskirta į atskiras bylas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-02-23 nutartimi (b.l. 21-23). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras vieno mėnesio termino kreiptis į teismą su pareiškimu, nepraleido.

Pažymėtina, kad prokuroras kreipdamasis į teismą vienu pareiškimu dėl 161 individualaus pobūdžio administracinio akto panaikinimo, individualaus tyrimo dėl kiekvieno sprendimo teisėtumo neatliko. Nors prokuroro ginčijami sprendimai ir yra priimti detaliojo planavimo klausimais, tačiau jie liečia atskirus asmenis – žemės sklypų savininkus. Žemės sklypai yra skirtingose Trakų rajono savivaldybės teritorijose, o kaip matyti iš bylos duomenų, žemės savininkų interesai ir tikslai dėl žemės paskirties keitimo yra skirtingi.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvadą, jog tenkinti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str.1 d., 127 str.,

nusprendė:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.