- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-500-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00054-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4872-640/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui AAS „BTA Insurance Company“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „LitCon“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Šiltas namas” 181 972,30 Eur (628 313,97 Lt be PVM) nuostolių atlyginimo bei 6 proc. procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti konkurse dėl rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdami vieną bendrą pasiūlymą ir vykdydami konkurso užduotis. Ieškovės teigimu, atsakovė parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovė įvertino darbų kainas ir pateikė finansinį pasiūlymą. Konkurso nugalėtojomis pripažintos ieškovė ir atsakovė, kaip jungtinės veiklos partnerės, ir ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerėms atstovaujantis asmuo, su perkančiąja organizacija pasirašė rangos sutartį Nr. 294/2011 (toliau – Rangos sutartis). Ieškovės teigimu, atsakovės rengtų techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai dėl vėdinimo dalies skiriasi. Bendras patalpų plotas, kuriame pagal atsakovės parengtą techninį pasiūlymą numatyta įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, buvo 3 804,81 kv. m, o pagal atsakovės parengtą techninį projektą –12 710,97 kv. m. Ieškovė pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktą privalėjo statybos rangos darbus vykdyti pagal techninį projektą ir vėdinimo sistemą su rekuperacija įrengė patalpose, kurių bendras plotas yra 12 710,97 kv. m. Ieškovė tvirtino, kad atsakovė netinkamai įvertino užsakovo reikalavimus ir norminius aktus, parengė netinkamą techninį pasiūlymą, todėl laikytina, kad atsakovė savo prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai ir jai taikytina sutartinė atsakomybė. Techninio pasiūlymo vėdinimo dalies sprendinių realizavimas buvo įkainotas 915 702,54 Lt (265 205,79 Eur), tačiau faktiškai kainavo 1 544 016,51 Lt, arba 447 178,09 Eur (be PVM), todėl kainų skirtumas (181 972,30 Eur) yra ieškovės nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitetas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr. 58(2) „LŽŪU III-ųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas, Konkursas). 2010 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė sujungti abiejų šalių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, joms laimėjus Konkursą, ieškovė atliks 93 procentus visų darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovė – 7 proc. darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2.3 p.). Ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, ieškovė ir atsakovė buvo pripažintos Konkurso laimėtojomis. 2011 m. gruodžio 9 d. perkančioji organizacija ir ieškovė pasirašė Rangos sutartį. Detalizuodamos Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, ieškovė ir atsakovė 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003 (toliau – Susitarimas). Šalys nusprendė veikti kartu, teikdamos bendrą pasiūlymą Konkurse, tačiau nedetalizavo, kurią pasiūlymo Konkursui dalį rengia kiekviena partnerė, tačiau iš paklausimų perkančiajai organizacijai bei pasiūlymo duomenų teismas nustatė, kad atsakovė rengė techninio pasiūlymo aprašomosios dalies projektą, kuris vėliau ieškovės, kaip pagrindinės partnerės, buvo įtrauktas į pasiūlymą ir pateiktas perkančiajai organizacijai.Teismas darė išvadą, kad atsakovei kilo pareiga tinkamai parengti techninio pasiūlymo projektą, įskaitant jo dalį dėl vėdinimo sistemų įrengimo, tačiau pažymėjo, kad ieškovė, būdama profesionali statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvė, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 procentų projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti Konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Kadangi ieškovė techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė Konkursui, teismas sprendė, kad techninio pasiūlymo duomenys ieškovei buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini.Teismas nustatė, kad techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ nebuvo nurodyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas sudarys 3 804,81 kv. m. Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo ar galėjo būti nurodyti tikslūs vėdinamų patalpų plotai ir kad juos netiksliai nurodė atsakovė. Teismas nustatė, kad prieš parengiant techninio pasiūlymo dalies projektą, atsakovė tikslinosi ir klausė perkančiosios organizacijos dėl Konkurso sąlygose iškelto reikalavimo įrengti mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija 14 531,41 kv. m sąvokos, norėdama patikslinti, kuriuo punktu vadovautis, nes 3.4.1 punkte buvo nurodyta, jog vėdinimo sistema įrengiama tik ten, kur reikalauja statybos techninio reglamento (toliau – STR) ir higienos normos. Perkančioji organizacija, atsakydama atsakovei į paklausimą, nurodė, kad vėdinimo sistema turi būti įrengiama visame pastate pagal galiojančius įstatymus, reikalavimus ir normas; mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengiamos patalpose, kur to reikalauja STR ir higienos normos. Pagal šiuos reikalavimus atsakovė ir parengė savo techninio pasiūlymo projektą, ir jį pateikė ieškovei. Teismas pažymėjo, kad pagal tokį atsakovės parengtą projektą ieškovei parengus ir pateikus pasiūlymą perkančiajai organizacijai, šalys buvo pripažintos laimėtojomis ir su jomis sudaryta Rangos sutartis. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pasiūlymas atitiko visus Konkurso dokumentuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 str.).Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė netinkamai parengė techninio pasiūlymo projektą ir dėl to pasiūlymas neatitiko reikalavimų, kuriuos kėlė perkančioji organizacija (ginčo dėl Konkurso teisėtumo nebuvo).Įvertinęs teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 31 d.; STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4, 6.5, 7.2.1 punktus, 8 priedą ir 6.10 p.) bei Konkurso sąlygų 2.7, 2.13 ir 2.14 punktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad nebuvo reikalaujama parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl sprendė, kad Konkurso metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių. Teismas nustatė, kad po Rangos sutarties sudarymo ieškovė ir perkančioji organizacija derino ir sprendė, pagal kurį iš pateiktų variantų bus įrengiama vėdinimo sistema ir derinama bei parenkama vėdinimo sistemos įrengimo technologija. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, pati derino galimus projektinius sprendinius su perkančiąja organizacija jau po Rangos sutarties pasirašymo, o atsakovė tik gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir užsakovo sprendinių parinkimą bei pakeitimus jau vykdant Rangos sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atliko neteisėtus veiksmus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „LitCon“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei UAB „LitCon“ iš atsakovės UAB „Šiltas namas” 181 972,30 Eur nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus (techninio pasiūlymo ir techninio projekto (vėdinimo dalies) lyginamoji lentelė ir planai, 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvada Nr. 12/22, 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Verduna“ pasiūlymas Nr. 10/08/15-0001 ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „AIRCS“ komercinis pasiūlymas Nr. 10/08-54AG). Apeliacinį skundas grindė šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovė, vykdydama Rangos sutartį, parengė techninį projektą bendrame 12 710,97 kv. m. plote, o ieškovė, vykdydama Rangos sutartį, šiame plote įrengė mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija pagal techninį projektą ir pasitelktiems subrangovams sumokėjo 1 544 016,51 Lt be PVM, tuo tarpu perkančioji organizacija ieškovei sumokėjo 915 702,54 Lt be PVM, t.y. tokią sumą, kaip buvo numatyta finansiniame pasiūlyme, todėl susidarė 628 313, 97 Lt arba 181 972, 30 Eur skirtumas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad techniniame pasiūlyme nebuvo numatyta, jog rekuperacinė vėdinimo sistema turės būti įrengta iš viso 3 804,81 kv. m. ploto patalpose. Be to, nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, rengdamas finansinį pasiūlymą ir skaičiuodamas mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija kainą, turėjo numatyti tokią darbų kainą, už kurią galėtų įrengti vėdinimo sistemą visame nurodytame objekte.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės pareigas patikrinti ir įsitikinti atsakovės parengto techninio pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė parengė tinkamą techninį pasiūlymą, atitinkantį užsakovo reikalavimų (Pirkimo dokumentų III skyrius ,,Užsakovo reikalavimai“) 3.4.1 punktą. Teismas nepagrįstai neaiškino, nenustatė ir neįvertino ženklaus mechaniškai vėdintinų patalpų plotų neatitikimo pasiūlyme ir technikiniame projekte ir padarė nepagrįstą išvadą, kad projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui.Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, koks konkrečiai vėdinimo dalies projektinis sprendimas buvo numatytas pasiūlyme, ar jis buvo tinkamas pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, kuo skyrėsi projektinis sprendimas, pateiktas techniniame projekte, kokią įtaką patalpų ploto padidėjimui darė ta aplinkybė, kad, vykdant Rangos sutartį, ieškovė su užsakovu diskutavo ir derino bent kelis projektinių sprendimų variantus.Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra CK 6.246-6.249 str. numatytos civilinės atsakomybės sąlygų.Atsakovė UAB „Šiltas namas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus ieškovės pareigą patikrinti ir įsitikinti techninio pasiūlymo projekto teisingumu, išsamumu, priimtinumu, darytina išvada, jog ieškovės nuostolių atsiradimą lėmė ne atsakovės veiksmai, o pačios ieškovės aplaidumas, neapdairumas ar netinkamas pagrindinio atsakingojo partnerio įsipareigojimų vykdymas. Be to, nustačius ieškovės pareigą ir pačios ieškovės atsakomybę už galutinio tinkamo techninio pasiūlymo pateikimą, nėra pagrindo vertinti atsakovės rengto techninio pasiūlymo projekto (t.y. negalutinio dokumento) turinio, kadangi teisines ir finansines pasekmes ieškovei sukėlė ne techninio pasiūlymo projektas, o galutinis dokumentas - konkursinis pasiūlymas (susidedantis iš galutinio techninio ir finansinio pasiūlymų bei kitų pasiūlymo dokumentų), už kurio turinį pasirašymą ir pateikimą atsakinga pati ieškovė. Ieškovė neįrodė, kad konkursiniame pasiūlyme vėdinimo sistemos įrengimo kainą paskaičiavo atsižvelgdama į 3 804,81 kv. m. mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija plotą, taip pat neįrodė, jog reikalaujamų nuostolių atsiradimo priežastis buvo nuo 3 804,81 kv. m. ploto priklausiusios pasiūlymo kainos (915 702,54 Lt) padidėjimas dėl mechaniškai vėdintinų patalpų ploto pokyčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pasiūlyme nebuvo numačiusi mechaninę vėdinimo sistemą įrengti tik 3 804,81 kv. m. ploto patalpose. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, rengdama techninio pasiūlymo projektą, būtų detalizavusi ar apskaičiavusi tikslų visų mechaninio vėdinimo su rekuperacija patalpų plotą ir tokį plotą būtų nurodžiusi ieškovei kaip apimantį visas patalpas, kuriose turėtų būti įrengtas mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovės parengtame techniniame pasiūlyme numatytais patalpų vėdinimo sprendiniais ieškovė turėjo vadovautis kaip išsamiais ir apimančiais visą mechaniniu būdu vėdintinų patalpų kiekį/plotą.Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techninio ar darbo projektui. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog techninis pasiūlymas buvo parengtas tinkamai, ką patvirtina vien tai, jog techninis pasiūlymas kartu su visu konkursiniu pasiūlymu buvo pripažintas atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus, pripažintas laimėjusiu ir su ginčo šalimis sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tariami ieškovės nuostoliai dėl vėdinimo sistemos darbų pabrangimo buvo sąlygoti ne techninio pasiūlymo turinio, bet ieškovės ir perkančiosios organizacijos susitarimų, dėl kurių po techninio pasiūlymo parengimo kelis kartus buvo keičiami vėdinimo sistemos projektiniai sprendiniai ir įrengimo principai, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys tarp techninio pasiūlymo turinio (tinkamo ar netinkamo pasiūlymo parengimo) ir padidėjusios vėdinimo sistemos įrengimo darbų kainos.Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:Pirmosios instancijos teismas argumentuotai konstatavo faktą, kad ieškovė, būdama profesionali statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvė, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 procentus projektavimo ir statybos darbų, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti Konkursui teikiamo techninio pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu.Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir atsakovės susirašinėjimą su perkančiąja organizacija, kuriuo buvo tikslinami Pirkimo sąlygų reikalavimai, ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad atsakovė parengė techninio pasiūlymo dalies projektą, atitinkantį užsakovo reikalavimus. Teismas pagrįstai nurodė, kad nei Pirkimo sąlygų turinys, nei teisinis reguliavimas nenustatė ir nereikalavo parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl viešojo pirkimo metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių.Apeliantė kelia perteklinius reikalavimus teismui, neva pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neaptarė, koks konkrečiai vėdinimo dalies projektinis sprendimas buvo numatytas pasiūlyme, ar jis buvo tinkamas pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus, kuo skyrėsi projektinis sprendimas, pateiktas techniniame projekte, kokią įtaką patalpų ploto padidėjimui turėjo ta aplinkybė, kad vykdant rangos sutartį ieškovė su užsakove diskutavo ir derino bent kelis projektinių sprendimų variantus. Apeliantė nepaneigė to, kad jau po Rangos sutarties pasirašymo ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, derino ir parinko su užsakovu galimus projektinius sprendinius, o atsakovė gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, ištyręs byloje pateiktą užsakovo ir ieškovės susirašinėjimą bei gamybinių pasitarimų medžiagą.Apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra CK 6.246-6.249 str. numatytos civilinės atsakomybės sąlygų.Lietuvos apeliacinis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB ,,LitCon“ apeliacinį skundą, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes teismai teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip kylančius iš jungtinės veiklos (partnerystės), tačiau ne visiškai tinkamai ginčo sprendimui taikė aktualias teisės normas. Nors teisėjų kolegija iš esmės sutiko su teismų vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti sutartinės atsakomybės nuostatų, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygų, tačiau pažymėjo, kad teismai turėjo spręsti dėl galimybės taikyti kitas CK normas, a fortiori (ypač) CK 6.974 straipsnio nuostatas, pagal kurias bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Kasacinis teismas konstatavo, kad, vykdant Rangos sutartį, ieškovės patirtos papildomos išlaidos, susijusios su Jungtinės veiklos sutartimi, pripažintinos bendromis ieškovės ir atsakovės išlaidomis ir tarp partnerių turėtų būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių susitarimą arba proporcingai kiekvienos partnerės dalies dydžiui. Nors ieškovės ir atsakovės sudarytuose Jungtinės veiklos sutartyje ir Susitarime aptartas bendrų išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomone, teismai atitinkamų sutarčių nuostatų nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė šalių susitarimo turinio šiuo klausimu. Nurodytų argumentų pagrindu byla buvo grąžintina apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl bendrų išlaidų paskirstymo.Ieškovė UAB „LitCon“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė priteisti iš atsakovės 181 972,30 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, kad, atlikdama įsipareigotus vėdinimo sistemos projektavimo darbus, atsakovė mechaninio vėdinimo su rekuperacija būdu vėdintinų patalpų plotą padidino 8 906,16 kv. m., ir dėl to buvo patirta 181 972,30 Eur išlaidų daugiau nei buvo numatyta finansiniame pasiūlyme, remiantis Jungtinės veiklos sutarties 2(4) punktu, būtent atsakovė privalo atlyginti šias išlaidas.Atsakovė UAB „Šiltas namas“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju bendri nuostoliai susidarė dėl ieškovės įsipareigojimų rengiant finansinį pasiūlymą, t. y. dėl netinkamo konkursinio pasiūlymo įkainojimo, arba dėl vėlesnių ieškovės veiksmų Rangos sutarties vykdymo metu įsipareigojant atlikti vėdinimo sistemos įrengimo darbus pagal kelis kartus pakeistus perkančiosios organizacijos pageidavimus. Jei ieškovės prašoma priteisti pinigų suma būtų vis dėlto būtų vertinama kaip bendros išlaidos, tai tokiu atveju pagal Jungtinės veiklos sutarties 2(3) ir 2 (4) punktus atsakovei galėtų tekti tik 7 procentai ieškovės nurodytos bendrų nuostolių sumos, o 93 procentai ieškinio reikalavimų turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo prie bylos
2017-02-27 Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės UAB „LitCon“ ir trečiojo asmens AAS „BTA Insurance Company“ rašytiniai paaiškinimai. Ieškovė UAB „LitCon“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ir toliau palaiko ankstesnę savo poziciją, jog 181 972,30 Eur išlaidų buvo patirta išimtinai tik dėl atsakovės kaltės. Tuo tarpu trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ nurodė, kad su ieškovės reikalavimai nesutinka, tvirtino, kad ieškovės pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje nustatytoms aplinkybėms.Įvertinus tai, kad, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui, atsižvelgiant į Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo nuostatas dėl bendrų išlaidų paskirstymo, kurių nesiaiškino anksčiau bylą nagrinėję teismai, būtina spręsti bendrų išlaidų paskirstymo klausimą, bei įvertinus tai, kad šalių teikiami rašytiniai paaiškinimai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai prijungtini prie bylos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitetas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr.58(2) „LŽŪU III-ųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“. 2010 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė apjungti abiejų šalių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, šalims laimėjus Pirkimą, ieškovė atliks 93 procentų visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovė - 7 proc. visų su Konkursu susijusių darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2(3) p.). Šia sutartimi šalys taip pat susitarė, jog pagrindinis partneris yra ieškovė, kuri Konkurso laimėjimo atveju bus juridiškai atsakinga už visos sutarties vykdymą ir bus įgaliota partnerių vardu sudaryti sutartį su perkančiąją organizacija. Ieškovė, kaip pagrindinis partneris, pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir šis pasiūlymas buvo pripažintas Konkurso laimėtoju. 2011 m. lapkričio 9 d. perkančioji organizacija pranešimu Nr. (16)-04-1812) pranešė ieškovei, kad Pirkimo nugalėtoju pripažintos ieškovė ir atsakovė, kaip jungtinės veiklos partneriai. Tuo pagrindu, 2011 m. gruodžio 9 d. perkančioji organizacija ir ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerius atstovaujantis asmuo, pasirašė Rangos sutartį Nr. 294/2011. Siekdamos detalizuoti Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, šalys 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003. Ieškovė UAB „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šiltas namas” 181 972,30 Eur (628 313,97 Lt be PVM) nuostolių atlyginimo bei 6 procentų procesines palūkanas. Ieškovė tvirtino, kad atsakovės rengtų techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai dėl vėdinimo dalies skiriasi - techninio pasiūlymo vėdinimo dalies sprendinių realizavimas buvo įkainotas 915 702,54 Lt (265 205,79 Eur), tačiau faktiškai kainavo 1 544 016,51 Lt, arba 447 178,09 Eur (be PVM), todėl kainų skirtumas (181 972,30 Eur), ieškovės teigimu, yra jos nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovės.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad, vykdant Rangos sutartį, ieškovės patirtos papildomos išlaidos, susijusios su Jungtinės veiklos sutartimi, pripažintinos bendromis ieškovės ir atsakovės išlaidomis ir tarp partnerių turėtų būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių susitarimą arba proporcingai kiekvienos partnerės dalies dydžiui (CK 6.974 str.), 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismu pateiktus išaiškinimus, kurie yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), spręstinas klausimas dėl bendrų išlaidų paskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių.
Dėl bendrų išlaidų paskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių
Nagrinėjamu atveju šalys veikė Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, vykdant Rangos sutartį, ieškovės patirtos papildomos išlaidos, susijusios su Jungtinės veiklos sutartimi, pripažintinos bendromis ieškovės ir atsakovės išlaidomis ir tarp partnerių turėtų būti paskirstomos, vadovaujantis CK 6.974 straipsnio nuostatomis.CK 6.974 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.Nagrinėjami atveju šalys Jungtinės veiklos sutarties 2(4) punkte susitarė, kad: „Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato ši jungtinės veiklos sutartis. Kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Šalys susitaria, kad kiekvienas iš Partnerių apmokės tas išlaidas, kurios bus susijusios su atitinkamo Partnerio įsipareigotais atlikti darbais (Sutarties 2 punkto (4) papunktis).“. Įvertinus minėto punkto turinį, sutiktina su ieškove, kad Jungtinės veiklos sutarties 2 (4) punkte yra aptartos dvi skirtingos situacijos, kada gali atsirasti su jungtine veikla susijusių bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, bei numatyti du skirtingi tokių išlaidų ir nuostolių paskirstymo būdai: 1) jeigu atsiranda bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, kurie nėra susiję arba kurių negalima susieti su konkretaus partnerio įsipareigotais atlikti darbais, tai kiekvienas partneris atsako už juos proporcingai savo dalies dydžiui; 2) jeigu atsiranda bendrų išlaidų (nuostolių), kurios yra susijusios su kažkurio konkretaus partnerio įsipareigotais atlikti darbais, tai tokias išlaidas privalo apmokėti būtent tas partneris. Atsižvelgiant į šią šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties sąlygą, akivaizdu, kad partnerės aiškiai susitarė dėl bendrų išlaidų, susijusių su jungtine veikla, t. y. atsiradusių vykdant Rangos sutartį. Šis paskirstymas iš esmės atitinka prieš tai nurodytą įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą (CK 6.974 str. 1 d.).Ieškovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad atsiradusios bendros išlaidos, kurias yra prašoma priteisti, yra susijusios išimtinai su atsakovės įsipareigotais atlikti darbais, todėl dėl jų atsakinga yra tik atsakovė.Vertinant minėtos ieškovės pozicijos, kad bendros išlaidos, t. y 181 972,30 Eur, yra išimtinai susijusios tik su atsakovės įsipareigojimais atlikti projektavimo darbus, pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, kuriomis privalu vadovautis (CPK 362 str. 2 d.).Kasacinis teismas konstatavo, kad: pirma, atsakovės rengtas techninis pasiūlymas atitiko normatyvinius teisės aktų reikalavimus ir Konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus, o skirtumai tarp techninio pasiūlymo ir techninio projekto savaime nereiškia, kad buvo pateiktas netinkamas techninis pasiūlymas (nutarties 40 ir 39 p.); antra, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė, rengdama techninę pasiūlymo dalį, netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (nutarties 42 p.); trečia, ieškovė neįrodė, kad didesnes mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimo sąnaudas lėmė atsakovės rengto techninio pasiūlymo sprendinių trūkumai (nutarties 43 p.); ketvirta, techninio projekto rengimo stadijoje rekonstruojamo pastato vėdinimo būdą ieškovė derino su užsakovu, sutiko jį keisti pagal jo pageidavimus; ieškovė neįrodė, jog tokie keitimai buvo būtini dėl normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, į kuriuo būtų neatsižvelgusi atsakovė, rengdama pasiūlymą (nutarties 44 p.); penkta, vykdant Rangos sutartį ieškovės patirtos papildomos išlaidos, susijusios su Jungtinės veiklos sutartimi, pripažintinos bendromis ieškovės ir atsakovės išlaidomis. Nurodytų kasacinio teismo išvadų kontekste spręstina, kad ieškovės nurodomos išlaidos negali būti vertinamos kaip išimtinai susijusios tik su atsakovės įsipareigojimais ir atsiradusios tik dėl atsakovės kaltės. Įvertinus tai, kad nagrinėjami atveju nenustatyta, jog, rengdama techninę pasiūlymo dalį, atsakovė netinkamai būtų vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, bei tai, jog už galutinio techninio pasiūlymo varianto parengimą ir jo pateikimą perkančiajai organizacijai buvo atsakinga ne atsakovė, o pati ieškovė, spręstina, kad ieškovės nurodytos išlaidos kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje aiškiai nurodė, jei nuostoliai kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų, kurie nebūtinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar šių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams įvykdžius prievolę kreditoriui taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis. Kaip jau buvo minėta, Jungtinės veiklos sutarties 2(4) punkte numatyta, kad: „Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato ši jungtinės veiklos sutartis. Kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.“. Sutarties 2(3) punkte šalys susitarė, kad, partneriams laimėjus konkursą, ieškovė atliks 93 procentus visų su Konkursu susijusių darbų, o atsakovė UAB „Šiltas namas“ – 7 procentus visų su Konkursu susijusių darbų, kas ir bus laikoma partnerių įnašais į jungtinę veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, išvados, kad iš atsakovės negali būti reikalaujama prisiimti visišką papildomai patirtų bendrų išlaidų riziką, pagrįstumą papildomai patvirtina ir 2012 m. sausio 24 d. Susitarimo dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo tvarkos, kuriame buvo detalizuoti prisiimti įsipareigojimai bei atsakomybė, nuostatos, ribojančios atsakovės atsakomybę. Minėto Susitarimo 3.5 punkte šalys susitarė, kad atsakovė dėl pasiūlyme įkainotų darbų kiekių, žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių bei faktinių kiekių, gautų vykdant darbus, svyravimų prisiima tik papildomų ar pakartotinių projektavimo darbų rizikąNekilus ginčui dėl prašomos priteisti sumos dydžio, vadovaujantis minėtu šalių susitarimu, darytina išvada, kad atsakovė už bendras išlaidas atsako proporcingai savo įnašo į jungtinę veiklą dydžiui, t. y. atsakovei gali tekti tik 7 procentai ieškovės nurodomų bendrų išlaidų sumos, kas sudaro 12 738,06 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai netaikė CK 6.974 straipsnio nuostatų ir bendrų šalių išlaidų nepaskirstė atsižvelgiant į šalių susitarimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei UAB „LitCon“ iš atsakovės UAB „Šiltas namas“ 12 738,06 Eur bendrų išlaidų atlyginimo ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškovės ieškinį atmetant, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra naikinamas ir ieškovės ieškinys iš dalies yra tenkinamas, daro išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė įgyja teisę į dalinį pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Bylos medžiaga patvirtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė iš viso patyrė 2 194,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 2 233 Eur žyminį mokestį, kas iš viso sudaro 4 427,30 Eur. Tuo tarpu atsakovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 2 712,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama 7 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 309,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės – 2 522,47 Eur. Įskaičius ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą į atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą, gauname, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 2 212,56 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos ir kasacinės instancijos teismuose
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, ieškovė iš viso patyrė 6 322,58 Eur išlaidų advokato pagalbai (už apeliacinio skundą parengimą - 2 259,08 Eur; už kasacinio skundo parengimą - 4 063,50 Eur) ir sumokėjo 4 466 Eur žyminio mokesčio. Taigi iš viso ieškovė patyrė 10 788,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 2 490 Eur (už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 570 Eur; už atsiliepimą į kasacinį skundą – 1 440 Eur; už rašytinius paaiškinus bylą grąžinus nagrinėti iš naujo – 480 Eur). Atsakovė iš viso patyrė 3 394,92 Eur (už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 156,42 Eur; už atsiliepimą į kasacinį skundą – 1 694 Eur; už rašytinius paaiškinimus bylą grąžinus nagrinėti iš naujo – 544,50 Eur). Atsižvelgiant į tenkintą ieškovės reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 755,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Įvertinus tai, kad 93 procentai ieškinio reikalavimų buvo atmesti, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 157,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 2 315,70 Eur. Įskaičius ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą į atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 402,08 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Taigi atsakovei UAB „Šiltas namas“ iš ieškovės UAB „LitCon“ iš viso priteistina 4 614,64 Eur, o trečiajam asmeniui AAS „BTA Insurance Company“ – 2 315,70 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j.a.k. 123228761) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ (j.a.k. 220618020) 12 738,06 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus šešis euro centus) bendrų išlaidų atlyginimo ir 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ (j.a.k. 220618020) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon” (j.a.k. 123228761) 4 614,64 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose.
Priteisti trečiojo asmens AAS „BTA Insurance Company“ atstovei AAS „BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje (j.a.k. 300665654) 2 315,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų septyniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant visų instancijų teismuose.