Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. D. ir J. D., jų atstovui adv. Kęstui Ramanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji P. K. yra kaltinama tuo, kad laikotarpiu 2010 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atsisakius jai gyvenamajame name atiduoti rūsį, nukentėjusiųjų atžvilgiu namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme pradėjo šantažuoti nukentėjusiuosius, t.y. P. K. pradėjo vadinti nukentėjusiųjų šeimos narius įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino juos „alkoholikais“, „debilais“, kibo ir įvairiausiais būdais šantažavo jų vaikus (7 metų ir 12 metų mergaites). Taip pat kaltinamoji P. K. kaltinama tuo, kad 2011 m. balandžio 12d. melagingai iškvietė į nukentėjusiųjų butą, esantį (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus dėl to, kad į P. K. butą nukentėję leidžia dujas ir ją nuodija. Minėti faktai nepasitvirtino, o nukentėję asmenys buvo apšmeižti tiek morališkai, tiek prieš kaimynus. Taip pat P. K. kaltinama tuo, kad 2011 m. balandžio 15d. apie 8 val. dėl to pačio fakto iškvietė policijos pareigūnus, tačiau policijos pareigūnams atlikus tyrimą, faktai dėl P. K. nuodijimo nuodingomis dujomis vėl nepasitvirtino.

Kaltinamoji P. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikštų kaltinimų savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad tarp jos ir jos kaimynų D. nuolat vyksta ginčas dėl žemės. Parodė, kad ji prie nukentėjusiųjų vaikų nesikabino, priešingai – juos prižiūrėjo, nei vaikų nei D. nevadino „debilais“ ir „alkoholikais“. Parodė, kad 2011 m. balandžio 12d. į namą, kuriame ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jos bute sklinda kvapas, tačiau nebuvo nustatyta, iš kur jis sklinda. Parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, neminėjo, kad šis kvapas sklinda per angą iš kaimynų D. buto, o policijos pareigūnus kvietė į savo butą. Parodė, kad 2010 m. rugsėjo 12d. jos kaimynai D. parėjo girti ir triukšmavo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Po to J. D. sudavė jai per veidą, tuomet ir prasidėjo šmeižtas jos atžvilgiu ir ji dėl to jaučiasi įžeista. Parodė, kad 2010 m. rugsėjo 13d. jos kaimynai D. kreipėsi į policiją dėl jos elgesio, tačiau ji kaimynų neužgaulioja, tik apie tai, kad jie vartoja alkoholį, pasakė L. D. mamai, nes ją pažįsta. Parodė, kad dėl nuodų jos bute dar vyksta tyrimas. Parodė, kad nesijaučia kalta prieš D., jie viską prisigalvojo.

Nukentėjusioji L. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo to momento, kuomet P. K. atsikraustė gyventi į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš pradžių prasidėjo tarpusavio konfliktai dėl daržo, P. K. reikalavo, šantažavo, neduodavo praeiti, reikalaudama, kad jai būtų atiduotas daržas, vėliau ji taip ir padarė – atidavė P. K. daržą. Parodė, kad P. K. ją ir jos šeimą šmeižia, neteisingai apkalbėdama, įžeidžia jos garbę ir orumą, apvadina alkoholikais. Parodė, kad patyrė šoką tuomet, kai buvo iškviesta policija dėl kvapo, nurodė, kad jokio kvapo nėra, taip įvyko du kartus 2011 m. balandžio 12d. ir 2011 m. balandžio 15d. Toks kaimynės elgesys pakenkė jos sveikatai, gėda prieš kaimynus, jų šeima buvo apšmeižta. Parodė, kad P. K. kaimynui R. pasakė, kad pas ją smirda ir kad jie ją nuodija, sakė apie tai ir S., po ko ji verkė, nes jai buvo gėda. Parodė, kad P. K. jų vaikams neleisdavo žaisti kieme, kalbėdavo įžeidžiančiai, vaikus vadindavo „debilais“, o juos pačius vadindavo necenzūriniais žodžiais, juos vadindavo „valkatos“, „alkoholikai“ ir tai darė visiems girdint. Apie tai P. K. sakydavo R., B., J.. Tuo buvo įžeista jos garbė ir orumas, o (duomenys neskelbtini) yra mažas miestelis, daugelis apie jų konfliktus žino, dėl to jaučiasi negerai ir nemaloniai, jaučiasi pažeminta, nes faktai neatitinka tikrovės. Parodė, kad visus konfliktus pirmoji pradeda P. K.. Parodė, kad P. K. jų šeimą apšmeižė tuomet, kai atėjusi rėkė, o kaimynai galėjo girdėti, kad D. ją užpylė. Kuomet iškvietė santechnikus, paaiškėjo, kad vamzdis buvo trukęs jos bute. Be to, jie gyvena bendrame kieme, todėl ir kiti kaimynai girdi įžeidinėjimus jų atžvilgiu. Parodė, kad ji pati iš P. K. negirdėjo necenzūrinių žodžių, tačiau S. girdėjo ir jai papasakojo. Vyras vieną kartą grįžęs iš parduotuvės taip pat sakė, kad jam būnant parduotuvėje P. K. jį išvadino alkoholiku. Parodė, kad P. K. pereitų metų vasarą nuolat šmeižė jos vyrą. Prašė nuteisti P. K. 60 MGL bauda pagal LR BK 154 str. ir pagal 155 str., bausmes subendrinus, priteisti 1000 litų neturtinės žalos ir 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusysis J. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pritaria žmonos parodymams. Parodė, kad P. K. ir jį įžeidinėja, praeidama pro šalį vadina alkoholiku, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl vyksta konfliktai, gal pavydi. Parodė, kad laiptinėje yra 8 butai, su kitais kaimynais sutaria. Parodė, kad dėl nuodų nieko paaiškinti negali, dėl trūkusio vamzdžio gali tik tiek pasakyti, kad vamzdis buvo trukęs P. K. bute. Parodė, kad P. K. vaikus vadina „debiliukais‘, nors pats to negirdėjo, jam apie tai sakė žmona ir vaikai. Prašė priteisti 1000 litų, tai simbolinis ieškinys.

Liudytoja N. J. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad name (duomenys neskelbtini), gyveno apie 1 metus, nes ten nuomojosi butą. Apie D. nieko blogo negali pasakyti, jie nesukelia jokių konfliktinių situacijų, o P. K. yra konfliktiškas žmogus, buvo pas ją atėjusi dėl vaikų triukšmo. Parodė, kad visi kaimynai nesutaria su P. K..

Liudytoja R. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 13 metų gyveno gretimame name Semeliškių gatvėje Nr. 83, Vievyje, yra D. jaunesnės dukters krikšto mama. Parodė, kad D. šeima yra ideali, iš nuogirdų girdėjo, kad mėto nuorūkas, kad užpylė kaimynę, nors tokio atvejo nebuvo. Taip pat girdėjo kalbant, kad D. gręžia skyles ir pyla P. K. nuodus, nors tai taip pat netiesa. Vieną kartą jos teta paklausė, kodėl P. K. vaikšto ir šmeižia D., kas jie per žmonės.

Liudytojas J. R. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena tame pačiame name 8 bute. P. K. nuolat konfliktuoja su kaimynais dėl šildymo, dėl laiptinės šviesos, vieną kartą jo žmonai sudaužė akinius. Parodė, kad P. K. visus vadina girtuokliais, visas namas yra debilai. Parodė, kad kalbas apie tai, kad D. užpylė P. K., kad jie ją nuodija, girdėjo iš pačių D.. Girdėjo, kaip P. K. apvadino Joną, taip ji darė ir per langą ir lauke ir laiptinėje, visas namas palaiko D..

Liudytojas M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate Vievio nuovadoje tyrėju. Parodė, kad daug kartų teko susidurti su šiais asmenimis dėl konfliktinių situacijų. Ne kartą važiavo pagal iškvietimus, nes būdavo įvairūs susistumdimai, iš pradžių policija į namą (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama dėl triukšmo, dėl elgesio, dėl šiukšlinimo, vėliau dėl kvapo, tačiau jis atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Konfliktai vyksta tarp šių kaimynų, kas liečia D., nieko nepasitvirtino, abu žmonės darbingi. Nusiskundimų iš pašalinių asmenų dėl P. K. dėl smurto nebuvo, gal buvo iškvietimas dėl kvapo. K. daugiau rašo, lankėsi D. bute dėl triukšmo, dėl kvapo, P. K. bute taip pat buvo.

Liudytojas R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariate Vievio nuovadoje, šie asmenys yra jo apylinkės gyventojai. Jam teko nagrinėti ne vieną pareiškimą, nusiskundimai yra iš K. dėl kvapo, kurti nurodė, kad kvapą skleidžia D., nors faktas nepasitvirtino. Parodė, kad D. rašė dėl šmeižto, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Konfliktai vyksta nuolat dėl galimo nuodijimo, buvo daromos ekspertizės, buvo nustatyta, kad viskas yra leistinose normose. Parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) gyventojų nieko negirdėjo dėl konfliktų šiame name, D. reputacija galėjo nukentėti tarp kaimynų.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal LR BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose kaltinimą palaiko ir įrodymus teikia nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą.

Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų ir viena iš pagrindinių kiekvieno žmogaus tobulėjimo ir saviraiškos sąlygų. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1d., o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 3d. nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą. Įgyvendindamas teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, asmuo neturi varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę – skleisti informaciją – pažeidžia imperatyvius teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimą. Asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, o yra asmenų konstitucinė bei pilietinė pareiga.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1d. dispozicijoje yra numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tuomet, kai tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė todėl, kad ji pirmiausiai siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą – jo padėtį visuomenėje, gabumus, sugebėjimus, darbštumą, padorumą ir kt. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, jo paties požiūri į save. Šmeižimo atveju nukentėjęs žmogus žeminamas kitų žmonių akyse, o tai, žinoma, pažeidžia ir jo orumą. Šmeižimo objektyviosios pusės požymiai yra melagingų prasimanymų, žeminančių kito žmogaus garbę, skleidimas. Šmeižimu skleidžiamos žinios turi būti melagingos, prasimanytos ir žeminančios. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nukentėjusiųjų L. D. ir J. D., kaltinamosios P. K., liudytojų policijos pareigūnų M. K., R. K. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, konstatuoja, kad konfliktai tarp P. K. ir Jono bei L. D. vyksta nuolat. P. K. tvirtina, kad skundžiasi tik dėl kvapo, esančio jos bute, apie tai, kad kvapą skleidžia jos kaimynai D., ji nesako, tik bando išsiaiškinti dėl nemalonaus kvapo P. K. bute. L. ir J. D. tvirtina, kad yra nuolat šmeižiami ir įžeidinėjami. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai yra netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Sprendžiant atsakomybės pagal LR BK 154 str., svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakytos mintys neperžengė leistinų ribų. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs kaltinamosios P. K. parodymus, įvertinęs nukentėjusiųjų J. D. ir L. D. parodymus, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad duomenų, atitinkančių šmeižimo dispoziciją P. K. veikoje nėra, todėl nesant jos veikoje nusikaltimo, turinčio LR BK 154 str. 1d. požymių, ji išteisintina, o baudžiamoji byla šioje dalyje yra nutrauktina.

Įžeidimas, numatytas LR BK 155 str. 1 d. yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai veiksmai, sudarantys įžeidimo pagrindą padaryti kitų žmonių akivaizdoje arba apie juos sužino kiti žmonės. Šiai nusikalstamai veikai būdingas tikslas, jog žmogų žeminanti informacija taptų žinoma kuo didesniam, paprastai neapibrėžtam, žmonių ratui.

Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų asmenų akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Skunde nukentėjusieji J. D. ir L. D. nurodė, kad P. K. nuolat juos ir jų vaikus įžeidinėja, vadina „alkoholikais“, „debilais“. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai parodė, kad J. ir L. D. yra geri žmonės, o P. K. yra konfliktiškas žmogus. Neginčijamai nustatyta, kad tarp šių asmenų nuolat vyksta konfliktai, apie tai patvirtino taip pat ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad yra vartojami įžeidžiantys žodžiai „debilai“, „alkoholikai“ (šie žodžiai sakomi ne tik D. šeimos atžvilgiu bet ir visų kaimynų atžvilgiu, apie ką patvirtino apklaustas liudytojas J. R.). Tai, kad P. K. nuolat įžeidinėja nukentėjusiuosius J. D. ir L. D., patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados tyrėjo 2010-11-04 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 29-30), Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados tyrėjo 2010-11-04 tarnybinis pranešimas (b.l. 37), Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Vievio policijos nuovados tyrėjo 2010-09-01 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l.64-65). Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, daro išvadą, kad P. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1d., t.y. įžeidė nukentėjusiuosius J. D. ir L. D., t.y. P. K. laikotarpiu nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio įžeidinėjo J. D., vadindama jį „alkoholiku“ „girtuokliu“ir tai darė ne tik jo akivaizdoje, bet ir kitų asmenų akivaizdoje, įžeidinėjo ir pačią L.D., jų vaikus (apie ką patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai ir byloje esanti rašytinė medžiaga). Ir nors kaltinamoji P. K. neigė šią aplinkybę, ji pasitvirtino J. D. parodymais, L. D. parodymais, netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo jie yra nuoseklūs, be to, tai, kad tarp šių asmenų nuolat kyla konfliktai, yra nuolatos kviečiami policijos pareigūnai, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai ir liudytojai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Paulina K. L. ir J. D. atžvilgiu vartojo žodį „debilai“ ir tai girdėjo kiti asmenys. Ir nors P. K. viską neigė, netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas laiko, kad tokie P. K. veiksmai J. D. ir L. D. atžvilgiu padaryti tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamoji suvokė, kad viešai užgaulioja ir žemina nukentėjusiuosius ir to norėjo. Todėl P. K. nusikalstami veiksmai J. D. ir L. D. atžvilgiu kvalifikuotini pagal LR BK 155 str. 1d.

Kaltinamosios P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę P. K., atsižvelgiama į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kaltinamoji praeityje yra neteista, nuobaudų neturėjo, seniūnijoje charakterizuojama teigiamai. Todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė artima minimumui, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus P. K. tokią bausmę. Laisvės apribojimo laikotarpiu P. K. uždraudžiama bendrauti su J. D. ir L. D..

J. D. ir L. D. prašė išieškoti iš P. K. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti ir priteisti turėtas 1300 litų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintinas dalinai, t.y. iš P. K. priteistina 300 litų neturtinei žalai atlyginti, nes nukentėjusieji neįrodė prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo jokiais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad L. D. patyrė stresą, turi vartoti daug vaistų, nėra pagrindas priteisti prašomą sumą. Kitų įrodymų, įgalinančių patirtą neturtinę žalą įvertinti 10000 litų suma byloje nėra, todėl likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą. Iš kaltinamosios priteistinos 650 Litų dydžio nukentėjusiųjų patirtos advokato išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1d. padarymo išteisinti nesant jos veikoje nusikaltimo požymių ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

P. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 str. 1d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant nuteistajai laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiaisiais L. D. ir J. D..

Nukentėjusiųjų J. D. ir L. D. ieškinį patenkinti dalinai, priteisiant iš P. K. 300 litų neturtinei žalai atlyginti ir 650 litų advokato išlaidų nukentėjusiųjų naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bausmės pradžią P. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančiojoje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.