- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2YT-1752-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00133-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., L. M.
- Advokatai
- Audronė Grigelionienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos D. P. ir suinteresuotų asmenų E. K., L. M. atstovei advokatei Audronei Grigelionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., L. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro B. M. mirties palikimą priėmė, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti. Nurodė, jos sutuoktinis B. M. mirė 1996-06-11. Po sutuoktinio mirties liko šis turtas: 50/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau registruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties į notarą dėl aplikimo priėmimo nesikreipė, nes 1996 m. tokios procedūros nenumatė tuomet galiojęs Civilinis kodeksas. Po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo naudotis ir iki šiol naudojasi minėta namų valda, kurioje ji gyvena. Pareiškėja po sutuoktinio mirties valdo visą turtą, juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius (1-2 b.l.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad po pareiškėjos sutuoktinio B. M. mirties pareiškėja ir toliau naudojasi ir prižiūri turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 1996 m. galiojęs Civilinis kodeksas nenumatė, kad po sutuoktinio mirties, net kai turtas yra registruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, yra reikalinga kreiptis į notarą dėl šios turto dalies paveldėjimo. Namų valda buvo įgyta santuokos metu. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos prašymui. Prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys E. K. ir L. M. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą patenkinimo neprieštarauja (52 b.l.). Suinteresuoti asmenys E. K. ir L. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą informuoti tinkamai, byloje juos atstovavo advokatė Audronė Grigelionienė (13-14 b.l.). teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė nurodė, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Todėl įvertinus aplinkybę, kad B. M. mirė 1996-06-11, šiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (CK 568 str.). Pirmos eilės įpėdiniais, paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis, yra mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai), taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties, antros eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (CK 573 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).
Nustatyta, kad pareiškėja ir B. M. susituokė 1971-04-30 (4, 53 b.l.). B. M. mirė 1996-06-11 (3, 53 b.l.). Suinteresuoti asmenys E. K. ir L. M. yra B. M. vaikai (14, 16-17, 53 b.l.). Testamentų registro duomenimis po B. M. mirties palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų po neįregistruota (32 b.l.). Nustatyta, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio B. M. santuokos metu 1992-09-19 nuosavybės teise buvo įgytos 50/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, kurios įregistruotos pareiškėjos vardu (9-11 b.l.). Pareiškėja (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1982-08-05 (6 b.l.). 2017-09-28 pareiškėja sudarė santuoką su A. P., pareiškėjos pavardė po santuokos - P. (5 b.l.).
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų atstovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja D. P. po sutuoktinio B. M. mirties - 1996-06-11 - pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu gyvenamojo namo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad santuokos su B. M. buvo įgytas nuosavybės teise minėtas turtas, kuris buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik pareiškėjos vardu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja minėtame name gyvena nuo 1982 metų iki šiol. Iš byloje esančių AB „Lietuvos energijos tiekimo“, AB „Neringos vanduo“ pažymų matyti, kad už gyvenamojo namo daliai, esančiai (duomenys neskelbtini), tiekiamą elektros energiją, vandenį mokesčiai yra sumokėti (18-19 b.l.). Daroma išvada, kad pareiškėja minėtu turtu po savo sutuoktinio B. M. mirties naudojasi iki šiol, juo rūpinasi, tvarko jį. Taigi teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio B. M. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paliktą minėtą mirusiojo turto dalį, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51. str.).
Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja turės galimybę paveldėti po sutuoktinio B. M. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. P. pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996-06-11, palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.