Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009 m. birželio 10 d. nutarimu D. A. dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį nubaustas 75 litų bauda už tai, kad jis 2009 m. birželio 3 d. apie 18.40 val. Šiaulių apskrityje, kelyje Panevėžys–Šiauliai vairuodamas automobilį lenkė kitą automobilį kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punktą.

D. A. kreipėsi Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d. apie 18.40 važiavo iš darbo Baisogaloje į Šiaulius, eismas tokiu laiku buvo gana intensyvus. Jis važiavo nepažeisdamas KET, tačiau Šiauliuose buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems taip pat nurodė, jog nepažeidė KET. Iš policijos pareigūnų suprato, jog gautas pranešimas, kad jo vairuojamas automobilis pažeidė KET. Policijos pareigūnai, patikrinę jo dokumentus, leido važiuoti toliau. Po kelių dienų buvo pakviestas į Kelių policijos biurą, kur jam paskyrė administracinę nuobaudą. Pažeidimo, nurodyto nutarime, neginčijo, pasirašė, nes pareigūnas nurodė, kad bet kokiu atveju nubaus už pažeidimą. Mano, kad asmuo, paskambinęs į policiją, galėjo nurodyti bet kurį tuo metu tame kelyje važiavusį automobilį, tačiau kodėl buvo nurodytas jo vairuojamas automobilis, nežino. Į policiją skambinusio asmens nepažįsta.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro 2009 m. birželio 10 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad liudytojas A. T., matydamas daromą teisės pažeidimą, t. y. kertamą ištisinę ženklinimo liniją lenkimo manevro metu, vykdydamas pilietinę pareigą, apie daromą pažeidimą informavo policijos budėtoją. Teismas pagrindo netikėti liudytojo A. T. parodymais nenustatė. Teismas pažymėjo, kad A. T. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, atitinkantys jo tuojau po įvykio rašytą paaiškinimą. Apklausiamas teisme A. T. nurodė, jog jis budėtojui pasakė tikslų automobilio valstybinį numerį, todėl prielaidą, kad jis galėjo stebėti kitą automobilį, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo nuomone, padarytam pažeidimui užfiksuoti, t. y. pastebėti, kad automobilis lenkdamas kitas transporto priemones kerta ištisinę ženklinimo liniją, kokių nors specialių žinių nereikia, o tai gali padaryti bet kuris teisę vairuoti turintis asmuo, taip pat ir liudytojas A. T..

Teismas įvertino aplinkybę, jog iš dalies A. T. kaip liudytojo apklausa bei jo paaiškinime policijai išdėstytos aplinkybės neatitinka policijos budėtojo sakomos ir garso įraše užfiksuotos informacijos, t. y. automobilio valstybinio numerio, pažeidimo pobūdžio, nes įraše kalbama apie greičio viršijimą ir pavojingą manevravimą, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, nesudaro pagrindo suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu, nes, kaip matyti iš bylos aplinkybių, pokalbis su policijos budėtoju vyko važiuojant nemažu greičiu bei, kaip nurodė A. T., stengiantis pasivyti pažeidimą darantį automobilį tam, kad aiškiai būtų galima pamatyti jo numerį.

Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, kurios itin švelnintų pažeidėjo atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl D. A. atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad vairuodamas transporto priemonę bei kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją esant intensyviam transporto eismui jis sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jam turėjo būti žinoma, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama administracine bauda, bet jis sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Todėl skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

III.

Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra nustatytas asmuo, padaręs administracinį pažeidimą. Teismas nustatė, kad liudytojas visada važiavo paskui pažeidėjo automobilį ir jį matė, tačiau sustabdžius D. A. automobilį, jokio liudytojo nebuvo, kuris nurodytų D. A. kaip asmenį padariusį pažeidimą.

Pagal D. A. inkriminuojamo pažeidimo pobūdį yra labai svarbu nustatyti tiksliai pažeidimo padarymo vietą. Nors pažeidimo fabuloje nurodyta, kad pažeidimo vieta yra Šiaulių apskrityje, kelyje Panevėžys – Šiauliai, tačiau nėra duomenų, kuriame kelio Šiauliai – Panevėžys kilometre yra ištisinė linija, kadangi minėtas kelias nėra pažymėtas viena ištisine linija, o tik tam tikros pavojingos atkarpos. Pastaraisiais metais, kelias Radviliškis – Šiauliai yra nuolat remontuojamas, dėl kelio remonto kai kuriuose kelio vietose išvis nėra jokio kelio žymėjimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nepaneigta, kad asmens, tariamai padariusio administracinį pažeidimą, automobilis galėjo pradėti lenkimo manevrą esant punktyriniai linijai, o baigti – kertant ištisinę liniją. Šį pažeidimą konstatavęs liudytojas, dideliu greičiu vijosi pažeidėją, vairuodamas automobilį kalbėjo telefonu su policija, todėl negalėjo būti pakankamai dėmesingas, kad matytų visus kelio žymėjimus, nes bandė pamatyti pažeidėjo automobilio valstybinį numerį ir pirminiu pranešimu informavo, kad pažeidėjas dideliu greičiu važiuoja ir pavojingai manevravo, o ne kirto ištisinę liniją.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais 25 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

D. A. administracinės atsakomybėn traukiamas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad pažeidę KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojo A. T. parodymais nustatė, kad D. A., kelyje Radviliškis – Šiauliai prie Šniūraičių kaimo kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Institucija surinko pakankamus D. A. kaltės, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymus, tinkamai kvalifikavo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn, pagrindė iš esmės liudytojo A. T. parodymais, jog D. A. kelyje Radviliškis – Šiauliai prie Šniūraičių kaimo kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Teisėjų kolegija mano, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pakankamai pagrįsta.

Atsižvelgiant į kaltinimo esmę, inkriminuotam pažeidimui konstatuoti buvo būtina surinkti įrodymus, jog vairuotojas nepaisė kelio ženklinimo. Pažymėtina, jog apeliantas teigia, kad kelyje Panevėžys – Šiauliai nuolat vyksta kelio darbai, todėl D. A. galėjo pradėti lenkimo manevrą, esant punktyriniai linijai, o baigti, esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liko nenustatyta pažeidimo padarymo vieta, kuri šiuo atveju yra viena iš reikšmingiausių aplinkybių nustatant kaltės klausimą, nes nėra aišku koks kelio ženklinimas buvo nurodomo pažeidimo vietoje ir nurodytu laiku.

Pažymėtina, jog viešosios teisės šakose (ypač baudžiamojoje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta, ypatingai tais atvejais, kai tokia versija nagrinėjamu atveju priešinga liudytojo teikiamai.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, byloje nepašalintos visos abejonės, nesurinkti reikiami įrodymai, o esami tinkamai neištirti, dėl ko negalima konstatuoti, kad byla išnagrinėta teisingai. Skundžiama teismo nutartis yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo būtina nustatyti, kurioje vietoje galimai D. A. liudytojo teigimu pažeidė kelio ženklinimą, nustatyti, koks kelio ženklinimas pažeidimo metu buvo, ir tik tuomet spręsti, ar D. A. pažeidė KET 3 priedo 1.1 punktą ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. padaryto pažeidimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.