Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-04 · Byla Nr. PK-5-761/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
PK-5-761/2014
Teisminio proceso Nr.
1-42-3-00004-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Nukentėjusysis
T. J.
Kaltinamasis
A. K.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. PK-5-761/2014Proceso Nr. 1-42-3-00004-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1.1.; 1.2.4.8.2.1.; 1.2.4.8.2.2.; 2.3.2.1.3.; 2.3.6.4.4.; 2.9 (N)

(S)ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiajai T. J., jos atstovui advokatui R. N. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirb. Vilniaus kolegijoje, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., BK 155 str. 1 d., BK 155 str. 2 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono savivaldybėje, adresu Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 2, nuo 13 val. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos 27 posėdyje, svarstant Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės klausimus, A. K. atsistojęs bei save prisistatęs viešai pasakė: „aš pats buvęs Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės konsultantas, na ir atsiskaitymo forma, tai yra, įprasta Šilalės rajono vietos veiklos grupei, tuomet kai yra darbai atlikti ... ir norima pagal paslaugų sutartį atgauti, sakykim, atlygį, tai yra, atvirai yra pasakoma atneši tam tikrą pinigų sumą, tuomet bus padarytas pavedimas“. Į A. K. A. S. K. užduotą klausimą: ar jūs nešėte pinigus? A. K. atsakė: taip, tokiu būdu A. K. T. J. pažeminęs įžeidęs, apšmeižęs, t.y. padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK BK154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl šių nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad jis 2013 m. gegužės 30 d. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdyje tikslo įžeisti pažeminti T. J. neturėjo. Jis pasisakė apie vietos veiklos grupę (VVG), neįvardijo nei pavardės nei pareigų. Tą dieną posėdyje buvo pristatytos audito išvados ir nagrinėjama VVG veikla, kuri buvo įvertinta nepatenkinamai. Jis 5000 Lt sumokėjo T. J. 2009-10-15 apie 13.30 val. jos kabinete. Šie pinigai buvo reikalaujami įvardijant kaip paramą už aplietus baldus. 2000 Lt jis išsiėmė iš savo sąskaitos, o kitus 3000 Lt pasiskolino iš tėvų. Visų pinigų iš savo sąskaitos neėmė, nes buvo dienos limitas. Prieš nešant pinigus jis dar pasitarė su tėvais. Tėvas sakė, kad nereikia duoti, o mama sakė duoti. 2013 m. gegužės 30 d. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdyje jis įvardijo tik juridinį asmenį Šilalės vietos veiklos grupę, sąmoningai neįvardijo T. J., jai duotų pinigų nevadino kyšiu, kad nebūtų pagrindo tolimesniems jos skundams. Be to nesakė, kad pinigus paėmė T. J.. Jis iš pačios T. J. sužinojo, kad įprastinė praktika vietos veiklos grupėse yra parama. 5000 Lt suprato kaip paramą sulietiems stalams. Išsiaiškinęs, kad pinigus T. J. paėmė neteisėtai pareikalavo juos grąžinti. Nuėjęs su pinigais jis įrašė pokalbį savo mobiliuoju telefonu. Tačiau matomai pokalbis neįsirašė, nes telefoną dedant į kišenę užsilenkė telefono dangtelis. Po to kai nunešė pinigus T. J. jam sekančią dieną buvo pravesti pinigai už atliktas paslaugas.

Nukentėjusioji T. J. parodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdyje A. K. pasisakymas ją pažemino, įžeidė apšmeižė, pakirto pasitikėjimą ja prieš asmenis, kurie girdėjo šią informaciją. A. K. apšmeižė ir įžeidė būtent ją, o ne kokį kitą asmenį, nes ji yra šios VVG pirmininkė, kitų darbuotojų joje 2009 metai nebuvo. Visi dalyvavę 2013 m. gegužės 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje iš A. K. pasisakymo suprato, kad jis davė kyšį būtent jai kaip VVG pirmininkei. Ši informacija yra neatitinkanti tikrovės. A. K. VVG dirbo konsultantu. Už atliktą darbą jam buvo apmokėta 46000 Lt. A. K. ji nekvietė, 5000 Lt ji nereikalavo ir negavo, visa tai išsigalvojo A. K.. Neatsimena ar 2009-10-15 A. K. buvo pas ją atėjęs. Visos problemos su A. K. prasidėjo pasirinkus kitą paslaugų tiekėją konsultanto paslaugoms teikti. A. K. nepagrįstai reikalavo priteisti darbo užmokestį. Tačiau 2011-06-10 sprendimu Šilalės rajono apylinkė teismas jo ieškinį atmetė. 2011-04-04 A. K. jam atsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašė, neva ji reikalavusi iš jo 5000 Lt. Dėl šio laiško kreipėsi į policijos komisariatą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo ir pinigų prievartavimo. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo atliktas dėl jos piktnaudžiavimo pagal BK 228 str., 1 d. Atlikus tyrimą jokio piktnaudžiavimo nebuvo nustatyta. Tai patvirtina, kad A. K. paskleista informacija yra prasimanyta. 2013 m. gegužės 30 d. savivaldybės tarybos posėdyje A. K. ją viešai žodžiu neigiamai nepadoriai įvertino, t.y. kaip kyšininkę. Taip užgauliai atsiliepė apie jos asmenines savybes, neva ji ima kyšius už veiklą VVG. A. K. melagingą informaciją apie ją, žinodamas, kad pakirs pasitikėjimą ja paskleidė neturėdamas jokių faktų dėl ko ją įžeidė. Todėl buvo užgauta jos garbė ir orumas.

Liudytojai A. K., A. V., A. P., S. S., J. B., S. S., A. G., V. Z., ir K. T. parodė, kad jie dalyvavo 2013 m. gegužės 30 d. vykusiame Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdyje iš A. K. pasisakymo suprato, kad jis T. J. davė kyšį, kad ši atsikaitytų su juo už paslaugas VVG.

Liudytojai G. J. K. ir V. K. parodė, kad sūnus A. K. ruošė VVG projektą. Sūnus pasakė, kad VVG pirmininkė T. J. reikalauja 5000 Lt, pasitarę davė sūnui 3000 Lt. Sūnus sakė, kad tuo pinigu nunešė ir davė T. J.. Sūnus sakė, kad pokalbį su T. J. įrašė mobiliuoju telefonu.

2014 m. spalio 13 d. informacinių technologijų ekspertizės aktu Nr. 11-3295(13) nustatyta, kad tyrimui pateikto A. K. mobilaus ryšio telefono MRT „Motorola V8“ atmintyje informacijos, susijusios su 2009 m. spalio 15 d. garso įrašu nėra (b. l. 149-150).

A. K. pateikė banko sąskaitos išrašą kuriame užfiksuota, kad 2009-10-15 12.53 val. jis išėmė iš savo sąskaitos 2000 Lt bei tai, kad 2009-10-16 VVG jam trimis pavedimais pravedė 45300 Lt pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008/01-01(b. l. 90).

Iš 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 27 posėdžio protokolo Nr. T2-27 (b. l. 24-28), jo garso įrašo, vaizdo ir garso įrašų (b. l. 29) nustatyta, kad posėdyje, svarstant Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės klausimus, A. K. prisistatęs po klausimo dėl kelionės į Lenkiją, pasakė: „aš pats buvęs Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės konsultantas, na ir atsiskaitymo forma, tai yra, įprasta Šilalės rajono vietos veiklos grupei, tuomet kai yra darbai atlikti ... ir norima pagal paslaugų sutartį atgauti, sakykim, atlygį, tai yra, atvirai yra pasakoma atneši tam tikrą pinigų sumą, tuomet bus padarytas pavedimas“. Į A. K. A. S. K. užduotą klausimą: ar jūs nešėte pinigus? A. K. atsakė: „taip“.

Nors teismo posėdyje A. K. tvirtina, kad jis tikrai davė 5000 Lt T. J., tai patvirtina jo tėvų liudytojų G. J. K. ir V. K. parodymai. Yra banko išrašas patvirtinantis A. K. parodymus apie pinigų iš sąskaitos išėmimą 2009-10-15 bei pinigų į jo banko sąskaitą pervedimą iš VVG pagal paslaugų teikimo sutartis. Tačiau 2014-10-13 informacinių technologijų ekspertizės aktas paneigia A. K. parodymus apie tai, kad jis, perduodamas 5000 Lt T. J. jų pokalbį įrašė į savo mobilųjį telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00145-11 atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad T. J. neteisėtai reikalavo ir paėmė iš A. K. 5000 Lt. Todėl aptartų duomenų nepakanka išvadai, kad A. K. davė T. J. 5000 Lt tam, kad jam VVG išmokėtų pagal paslaugų teikimo sutartis sutartą atlyginimą. Todėl 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 27 posėdžio metu A. K. pateikta informacija apie VVG negali būti laikoma teisinga.

BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ar buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Kaltininkas turi suvokti, jog jo pateikiamos žinios apie kitą asmenį yra melagingos.

BK 155 straipsnis reglamentuoja įžeidimo sudėtį. Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pagal teismų praktiką, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. privalomas sudėties elementas, jo nusikalstamos veikos objektas yra kito tik fizinio asmens garbė ir orumas. Kas reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal minėtus BK straipsnius turi būti nustatyta, koks fizinis asmuo yra šmeižiamas ar įžeidžiamas, t.y. koks baudžiamojo įstatymas saugomas gėris yra pažeistas. Iš kaltinamojo A. K. parodymų, 2013 m. gegužės 30 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos 27 posėdžio protokolo Nr. T2-27, jo garso įrašo, vaizdo ir garso įrašų matosi, kad A. K. kalba apie vietos veiklos grupę, t.y. juridinį asmenį. Nors dauguma teisme apklaustų liudytojų suprato, kad A. K. kaltino T. J. kaip VVG pirmininkę kyšio paėmimu, tačiau A. K. tyčia nebuvo nukreipta į T. J., savo pasisakymu kaltinamasis nukentėjusiosios neapkaltino kyšio ėmimu. Todėl A. K. išteisintinas nepadaręs nusikaltimų turinčių Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2011 m. balandžio 4 d., neviešai T. J. asmeniškai į jos asmeninį elektroninį paštą, adresu (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. balandžio 7 d. registruotu laišku atsiuntė 2011 m. balandžio 4 d. datuotą raštą, kuriame rašė: „2009-10-15 apie 11.30 val. Jūs pakvietėte mane į Šilalės rajono savivaldybėje esantį kabinetą (mero patarėjos kabinetą). Mūsų susitikimo metu pareiškėte, kad gavote iš Šilalės rajono savivaldybės paskolą, tačiau nemokėsianti mano individualiai veiklai tol kol neatnešiu Jums į kabinetą 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) grynais ... Tačiau Jūs dar kartą pakartojote, kad tokie pinigai – tai įprasta praktika tarp VVG, nes, Jūsų žiniomis ir kitos VVG prašančios iš autorių sugrąžinti dalį savo uždirbto atlyginimo. Jūs man taip pat nurodėte, kad tą pačią dieną po pietų, t.y. apie 13.30 val. atneštus pinigus 5000 Lt grynais, Jūs padarysite pavedimą. Neturėdamas pasirinkimo, bet įtardamas, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, tą pačią dieną sutartu laiku atnešiau iš tėvų pasiskolintus 5000 Lt į Jūsų kaip mero patarėjos kabinetą, esantį Šilalės rajono savivaldybės pastate... Supratęs, kad toks Jūsų 2009-10-15 reikalavimas yra neteisėtas, kreipiuosi į Jus su prašymu sugrąžinti 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), kuriuos Jums sumokėjau 2009-10-15 grynais Jūsų, kaip Šilalės rajono savivaldybės mero patarėjos kabinete. Tokiais savo 2011 m. balandžio 4 d. datuotame rašte nurodytais teiginiais A. K. kaltinamas neviešai raštu, t.y. neviešu raštišku pasisakymu akivaizdžiai apkaltinęs T. J. kaip kyšininkę, kuri reikalauja ir ima kyšius už savo veiklą VVG, įžeidęs ją, padaręs nusikaltimą t.y. padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. a pap., asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. kaltinamas dėl baudžiamojo nusižengimo, padaryto 2011 m. balandžio 4 d. Šiuo metu nuo veikos padarymo praėjo 3 m. 8 mėnesiai. Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p. pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai Baudžiamoji byla A. K. pagal BK 155 str. 2 d. nutrauktina.

Kadangi A. K. išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių T. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspęsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. A. K. prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš kaltinamojo gynėjo advokato A. G. pinigų priėmimo kvito, matosi, kad A. K. už gynybą sumokėjo 2000 Lt. Šios išlaidos pripažįstamos A. K. patirtomis proceso išlaidomis. Taip pat gynėjas pateikė degalų pylimo kvitus dėl kelionės išlaidų priteisimo. Šios išlaidos gali būti pripažintos teismo proceso išlaidomis. Tačiau pateiktų degalų kvitų nepakanka tam, kad nustatyti kaltinamojo atstovo patirtas kelionės išlaidas, nes nepateikta duomenų apie nuvažiuotą atstumą, transporto priemones naudotas kelionėms. Todėl šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais ir nepripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal BK 155 str. 2 d. A. K. nutraukta ne reabilituojančiais pagrindais jo patirtos proceso išlaidos mažinamos iki 1000 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 4 d., 303 str. 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Baudžiamąją bylą A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai.

T. J. civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš T. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų)/283,45 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 45 eurocentus) A. K. proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Osvaldas Briedis