Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisves apribojimu 14 (keturiolikai) menesiu, ipareigojant per 6 menesius neatlygintinai išdirbti 120 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi neigaliaisiais, nusenusiais ar kitos pagalbos reikalingais žmonemis.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. P. nuteistas už ta, kad jis 2009-04-26 apie 11.30 val., prie namo Nr.41, esancio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, ivykus asmeninio pobudžio konfliktui del muzikos garso su Z. S., tycia sudave pastarajam kumšciu smugi i veida, padarydamas Z. S. nesunku sveikatos sutrikdyma del nosies kaulu lužio su nosies deformacija bei aplinkine poodine kraujosruva veide.

Be to, apelianto teigimu, teismo posedžio protokole buvo netinkamai užfiksuoti liudytoju duoti parodymai. Del to buvo pateiktos pastabas del nustatytu netikslumu teismo posedžio protokole, taciau jo pastabos buvo atmestos. Apelianto teigimu, teismas nepasirupino ir be pagrindo neapklause liudytojo A. J., kuris betarpiškai ivykio diena buvo ivykio vietoje ir galejo pranešti teismui apie reikšmingas bylai aplinkybes. Todel prašo apklausti ši ir kitus liudytojus apeliacines instancijos teisme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti. Prokurore bei nukentejusysis Z. S. praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. S. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyre bei tinkamai ivertino byloje esancius irodymus – kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, rašytinius byloje esancius irodymus ir padare pagrista išvada, jog S. P. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. bei paskyre jam tinkama bausme. LR BPK 20 str. numatyta, kad irodymais laikytini istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys. LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas ivertina irodymus pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamasi istatymu. Laikydamasis BPK 301 str. reikalavimu, teismas išvadas grinde byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais irodymais.

Apeliantas skunde neigia dalyvaves jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padaryme, taciau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos budas bei meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes už ši nusikaltima, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kalte patvirtinantiems irodymams, bei neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis Z. S. parode, kad sode 2009-04-25 vakare švente savo gimtadieni, buvo sveciu iš užsienio. 2009-04-26 apie 11 val. jo sugyventine M. Š. ruoše pusrycius, jis ijunge paprasta buitini magnetofona. Tada prie jo tvoros priejo S. P. ir pradejo reikšti pretenzijas, kad klausoma muzika nepatinka kaimynams, jis liepe kaltinamajam eiti iš svetimos teritorijos ir netrukdyti, tada S. P. nieko nesakydamas kumšciu trenke i veida ir nuejo. Jam iš nosies pradejo begti kraujas, tai pamaciusi jo sugyventine iškviete policija. Girdint kaimynams ir policininkams S. P. savo kalte pripažino, siule susitaikyti.

Ši aplinkybe del S. P. suduoto smugio nukentejusiajam Z. S. patvirtinta nuosekliais liudytoju M. Š., pareigunu O. K. ir M. S., tyrejos D. D. parodymais. Liudytoja apklausta M. Š. patvirtino, kad 2009-04-26 atsikele apie 11 val., ruoše pusrycius, Z. S. ijunge buitine magnetola ir paleido muzika. Pro virtuves langa pamate nuo sklypo tvoros atbeganti kruvinu veidu ir marškiniais Z. S., o i kita puse bego S. P.. Kieme buve sveciai pasake, kad S. P. sudave Z. S. i veida, todel ji iškviete policija. Girdint policininkams ir kaimynams S. P. atsiprašinejo Z. S., kad jis nežinojo, kad buvo šio gimtadienis.

Liudytojais apklausti policijos pareigunai O. K. ir M. S. parode, kad atvyke i ivykio vieta juos pasitiko Z. S., kuriam iš nosies bego kraujas ir pasake, kad ji sumuše kaimynas S. P.. Jie nuejo pas S. P., kuris paaiškino, kad konfliktas ivyko del garsiai grojusios muzikos ir prisipažino sudaves smugi Z. S., praše padeti susitaikyti su kaimynu.

Aplinkybe, kad itariamasis S. P. prisipažino sudaves smugi nukentejusiajam Z. S. i veida, patvirtino teisme liudytoja apklausta tyreja D. D., kuri parode, kad atlikdama tyrima šioje byloje S. P. pripažino sudaves smugi Z. S. , taciau ar kumšciu, ar stumdamas tvora, ji neprisimena. Tyreja parode, kad prisipažinti S. P. niekas neverte, be to pats kaltinamasis norejo susitaikyti su Z. S. ir jo atsiprašyti. Tai, kad nukentejusiajam Z. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir 2009-04-28 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Z. S. padarytas kietu buku daiktu nosies kaulu lužis su nosies deformacija bei aplinkine poodine kraujosruva, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14-15).

Šiu liudytoju ir nukentejusiojo parodymais negincytinai irodyta, kad S. P., ivykus asmeninio pobudžio konfliktui del muzikos garso su Z. S., tycia sudave pastarajam kumšciu smugi i veida. Nukentejusiojo ir liudytoju parodymai irodo, kad smugi sudave butent S. P., ir niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalejo. Duomenu apie tai, kad tiek iki konflikto su S. P., tiek eidamas prie tvoros aiškintis su pastaruoju, Z. S. butu pats pargriuves, užsikabines už tvoros, arba pats save sužalojes, duomenu nera.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi šiu nukentejusiojo ir liudytoju parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Šie liudytojai kalbeti netiesa neturi jokiu motyvu, neturi ir negali tureti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taigi, byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad S. P. ivykde jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aprašydamas BK 138 str. 1 d. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudeties požymius padare teisinga išvada, kad aplinkybes, kurias nurode kaltinamasis - jog pastaraji ir kaimynus erzino nukentejusiojo garsiai grojama „rusiška muzika“ darant del to pastabas ir kiti pastarojo veiksmai, tape pretekstu panaudoti fizini smurta, šiuo atveju jos pacios veikos kvalifikacijos nelemia. Byloje nustatyti kaltinamojo S. P. veiksmai panaudojant fizini smurta, net jeigu ji išprovokavo nukentejusysis, prieštarauja visuomeneje susiklosciusioms elgesio taisyklems. Todel tokie kaltinamojo S. P. veiksmai atitinka visus butinus BK 138 str. 1 d. šios nusikalstamos veikos sudeties požymius, t.y. tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. P. nesunkiai sutrikde kito asmens sveikata.

Apelianto skundo argumentas, kad skundžiamas nuosprendis priimtas padarius esminius baudžiamojo proceso, yra nepagristas ir deklaratyvus. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo LAT suformuotos teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma. Skundžiamas teismo nuosprendis yra teisetas, nes jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso istatymu bei kitu teises aktu reikalavimu, o nuosprendyje padarytos išvados del nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., sudeties, kaltinamojo S. P. kaltumo, jam paskirtos bausmes ir civilio ieškinio, yra pagristos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai ivertintais irodymais.

Apelianto skundo argumentai, jog jo kaltumas byloje nustatytas vien tik nukentejusiojo parodymais, nors byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris galejo patvirtinti arba paneigti jam pateikta itarima, kadangi niekas nemate kokiu budu nukentejusysis Z. S. patyre sužalojimus, yra visi nepagristi ir atmestini. Iš bylos matyti, kad teismas nuosprendyje aptare visu liudytoju, tiek tiesiogiai dalyvavusiu ivykyje arba stebejusiu ivykio aplinkybes, tiek ir netiesiogiai dalyvavusiu, parodymus. Pažymetina, kad teiseju kolegija nenustate, kad byloje butu pažeistos BPK 20 str. 5 d. nustatytos irodymu vertinimo taisykles ar nuosprendis paremtas irodymais, neišnagrinetais teisiamajame posedyje. Kaip mineta, irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. N. Z. S., liudytoja M. Š., tiesiogiai dalyvavo ivykio metu, liudytojai O. K., M. S. ir D. D., kurie tiesiogiai nedalyvavo ivykio metu, taciau patvirtino bylai reikšmingas aplinkybes, kad pats itariamasis S. P. prisipažino sudaves smugi nukentejusiajam Z. S. i veida, todel teismas pagristai vadovavosi ju parodymais. Liudytojos K. H. P. parodymus teismas pagristai ivertino kritiškai, kadangi jos parodymai apie tai, kad ivykio metu ant Z. S. veido sužalojimu ir kraujo nebuvo, prieštarauja nukentejusiojo, liudytojos M. Š., policijos pareigunu parodymams ir specialisto išvadai. Liudytoja V. S., pacio ivykio nemate, nes buvo namuose, todel šios liudytojos duoti parodymai yra netiesioginiai ir jie nei paneigia, nei patvirtina bylai bet kokia reikšminga aplinkybe, todel jos parodymai jokios reikšmes neturi. Nors liudytojas S. Š. taip pat ivykyje tiesiogiai nedalyvavo, taciau patvirtino aplinkybe, kad po konflikto tarp kaltinamojo S. P. ir Z. S., pastarojo nosis buvo patinusi. Todel apelianto skundo argumentai, kad nenustatytas nei vienas asmuo, kuris galejo patvirtinti arba paneigti aplinkybe del nukentejusiojo Z. S. patirto sužalojimo, yra niekuo nepagristi.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas visiškai nevertino nustatytu faktu, jog pats nukentejusysis Z. S. buvo neblaivus, keikesi necenzuriniais žodžiais, grasino jam fiziniu susidorojimu, ižeidinejo ir tyciojosi del nuteistojo priklausimo žydu tautai, yra atmestini. Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindami kaltinamojo, nukentejusiojo, liudytoju parodymus, irodymu vertinimo taisykliu nepažeide. Pirmosios instancijos teismas kaltinamojo S. P. parodymus, kuriais jis neige kalte, teisingai ivertino kritiškai, kaip sieki išvengti atsakomybes. Visu pirma, jokiu rašytiniu duomenu, išskyrus apelianto teiginius, apie tai, kad ivykio metu nukentejusysis Z. S. buvo neblaivus, byloje nera. Aplinkybe, kad nukentejusysis Z. S. švente gimtadieni, nesudaro pagrindo teigti apie pastarojo neblaivuma. Kaltinamojo S. P. parodymu, kad nukentejusysis Z. S. grasino jam fiziniu susidorojimu, ižeidinejo ir tyciojosi del nuteistojo priklausimo žydu tautai, nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Juolab, kad pats kaltinamasis tiek policijos pareigunams O. K. ir M. S., tiek byla tyrinejanciai pareigunei D. D. iš karto po ivykio prisipažino sudaves smugi nukentejusiajam Z. S.. Pažymetina, kad visi irodymai byloje gauti laikantis istatymu, jokiu procesiniu pažeidimu juos gaunant nenustatyta, todel gauti duomenys pagristai pripažinti irodymais. Del to teiseju kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai irodymu, negincijamai patvirtinanciu S. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., sudeti, todel jis teisetai ir pagristai pripažintas kaltu padares mineta nusikalstama veika.

Apelianto prašymas spresti klausima del Z. S. patraukimo baudžiamojon atsakomyben del požymiu, numatytu LR BK 284 ir 170 str., atmestinas. Kaip mineta, kaltinamojo S. P. parodymu apie tai, jog nukentejusysis Z. S. grasino jam fiziniu susidorojimu, ižeidinejo ir tyciojosi del nuteistojo priklausimo žydu tautai, nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Liudytojai V. S. ir S. Š. tik parode, kad iš Z. S. sklypo sklido garsiai grojanti muzika, S. Š. taip pat parode, kad išgirdo necenzurinius žodžius. Taciau šiu aplinkybiu apie Z. S. kažkokius grasinimus, susidorojima fiziniu budu, patycias ir ižeidinejimus S. P. atžvilgiu, niekas iš tiek tiesiogiai ivykio metu dalyvavusiu, tiek ir netiesiogiai, nepatvirtino. Kita vertus, S. P. turi teise istatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreiptis i prokurora del Z. S. patraukimo baudžiamojon atsakomyben del požymiu, numatytu LR BK 284 ir 170 str.

Apelianto skundo argumentai, jog teismo posedžio protokole buvo netinkamai užfiksuoti liudytoju duoti parodymai, yra nenagrinetini, kadangi šis klausimas del teismo posedžio protokolo pastabu buvo nagrinejamas ir išsprestas 2009-11-10 Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo nutartimi. Teiseju kolegija nenustate, kad sprendžiant ši klausima butu pažeistos baudžiamojo proceso istatymo reikalavimai.

Be to, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nuteistajam S. P. paskirta bausme teisinga, atitinka LR BK 41, 54 str. nuostatas. Skiriant bausme teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo pobudi ir laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltinamojo asmenybe. N. S. P. bausmes ruši ir dydi, apylinkes teismas ivertino tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu (LR BK 11 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad anksciau S. P. neteistas, baustas administracine tvarka. Nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Teismas, atsižvelges i aukšciau išvardytas aplinkybes, laike, kad kaltinamajam skirtina su laisves atemimu nesusijusi bausmes rušis, nustatant tam tikrus ipareigojimus. Todel kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rušies ir dydžio bausme, ji atitinka jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltininko asmenybe.

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagristumo ir teisetumo, todel keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkes teismo 2009 m. spalio 30 d. nuosprendžio nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutare:

N. S. P. apeliacini skunda atmesti.