Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-261-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-22
Bylos Nr.
1S-261-626/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1S-261-626/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019-05-27 nutarimo Nr. 59-108 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. L. netaikymo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. L. nuteistas Telšių miesto apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018-08-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 2 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia 2018-01-03, bausmės pabaiga – 2020-01-03, 1/3 bausmės atliko 2018-09-03, neatliktos bausmės dalis 2019-05-23 - 7 mėnesiai ir 11 dienų.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019-05-27 nutarimu Nr. 59-108 nutarė netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis V. L. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, nes, pasak V. L., ji nemotyvuota ir nepagrįsta. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentu, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Taip pat nesutinka, kad bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. V. L. teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismas skirdamas bausmę, nustatydamas jos terminą, numato lygtinio paleidimo galimybę.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad V. L. būdamas pataisos namuose negali padengti skolos, priešingai nei būdamas laisvėje, nes jis galėtų dirbti. Pažymi, kad jis pataisos namuose neturi nuobaudų, o paskatintas nebuvo, nes pataisos įstaigoje labai sunku gauti paskatinimą, nors elgiesi nepriekaištingai ir elgiesi pagal vidaus tvarkos taisykles. V. L. manymu, teismas prieštarauja pats sau, nes vertindamas jo asmenybę, požiūrį į ateitį teigiamai, tuo pačiu nemato pagrindo jį paleisti lygtinai. Jo nuomone, teismas jo nepaleidžia į laisvę, siekdamas išvengti klausimų bei priekaištų.

5.3. Nurodo, kad jis vykdys visus jam teismo skirtus įpareigojimus, nepažeidinės Lietuvos įstatymų, gyvens sąžiningai, dorai, mokės mokesčius, dirbs, atlygins skolas, sukurs šeimą, pasirūpins savo vaiku.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo skundas netenkinamas

7. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. BVK 8 straipsnyje ir 9 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

10. Byloje nustatyta, kad Komisija 2019-05-27 nutarimu Nr. 59-108 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pateikiant rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, galimybes nuteistąjį taisytą neizoliuotą nuo visuomenės. Apylinkės teismas pritarė šiam Komisijos nutarimui.

11. Pažymėtina, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ne tik tai, ar yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet reikia įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

12. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, asmens bylos duomenis, skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, V. L. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad V. L. deda pakankamas ir akivaizdžias pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Priešingai nei nurodo V. L., skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, kurie turi būti svarstomi sprendžiant klausimą dėl galimybės taisyti nuteistus asmenis neizoliuotus nuo visuomenės. O būtent ir teigiamai ir neigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu bei iki bausmės atlikimo, nesuteikiant nei vienai iš jų nepagrįstai didelės ar menkos reikšmės. Todėl nuteistojo teiginys, kad apylinkės teismo nutartis neargumentuota, atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

14. Kaip minėta, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo asmenybės, ankstesnio elgesio, nes pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką didina V. L. ankstesni nusikalstami veiksmai, teistumų skaičius, todėl teismas pagrįstai į juos atsižvelgė. V. L. teistas 7 kartus, buvo teistas ir užsienio valstybėje, kur taip pat atliko laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą nusikalto būdamas 17 metų amžiaus ir po to sistemingai darė nusikalstamas veikas. Nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 178 straipsnio 3 dalis). Kitas nuteistojo kriminogeninis veiksnys - išsilavinimo, galimybės dirbti stoka, tuo pačiu ir galimybės gauti legalias pajamas stoka. Laisvės atėmimo įstaigoje V. L. nesiekia įgyti išsilavinimo, nedirba ir netgi nesikreipė dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog įvertinus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, praeities teistumus, legalaus pajamų neturėjimo praeityje ir tokių pajamų realios galimybės nenumatymas ateityje, kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje asmuo sugebės nekartoti nusikalstamo elgesio ir ar bausmės tikslai šiuo atveju jau yra pasiekti.

15. Nagrinėjamu atveju, be abejo yra svarbu, kad V. L. bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs režimo reikalavimų, tačiau jis nėra ir skatintas. Režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad asmuo nebuvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti ir lemiama aplinkybė, svarstant dėl asmens lygtinio paleidimo. V. L. teiginiai, kad gauti paskatinimą nėra galimybės, vertintini kaip deklaratyvūs, nes jie niekuo nepagrįsti. V. L. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau ji akivaizdžiai nėra pakankama. Rizika išlieka vidutinė (63 balai). Dinaminiai veiksniai sudaro ženklią dalį (28 balus iš 63) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kas reiškia jog jie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Riziką rekomenduojama mažinti įsidarbinant ir toliau dalyvaujant elgesio pataisos programose. Tuo tarpu asmens byloje nėra duomenų, kad nuteistasis siektų įgyti specialybę ar išsilavinimą, netgi nesikreipė dėl darbo į pataisos įstaigos administraciją, nors žino, jog turi skolų (644,91 Eur) bei pareigą teikti išlaikymą savo vaikui, kurio neteikia, išlaikymo įsiskolinimą, kurio nedengia ir akivaizdžiai nededa tam pastangų. Todėl nuteistojo teiginiai, kad jis būdamas laivėje tikrai sieks padengti skolas, vertintini labiau kaip deklaratyvūs ir, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, leidžia spręsti apie nuteistojo atsainų ir abejingą požiūrį tiek į galimybę dirbti ir gauti legalias pajamas, tiek ir į galimybę dengti jau turimus finansinius įsipareigojimus.

16. Kaip minėta, svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Priešingai nei nurodo nuteistasis, BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

17. Kaip jau minėta V. L. Lietuvoje teistas 7 kartus, vieną kartą užsienyje. Jis ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą nusikalto jauno amžiaus, sistemingai darė nusikalstamas veikas, nusikaltimai sunkėja, šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, kurį padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tai rodo, jog V. L. puikiai suprato savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau toliau rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, nes ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Taip pat nustatyta, kad dedamos pastangos mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos (žr. 14, 15 punktus).

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog vis tik šiuo metu, V. L. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl V. L. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė