Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-658/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
1S-116-658/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45618-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Tomas Januškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-116-658/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45618-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-740 netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. A. B. nuteistas:

1.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 75 straipsnio 1, 2 dalimis, jam paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams.

1.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 75 straipsniu, jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 metams.

1.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d., 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams.

1.5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. B. pasiųstas atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 22 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. gruodžio 17 d.) – 8 mėnesiai 5 dienos.

3. Komisija 2020 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 95-740, kuriuo nutarė A. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (61 balas), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 20 balų, todėl nuteistasis šią riziką privalo mažinti, o šiuo metu jo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankamai akivaizdūs. Be to, nuteistasis du kartus teistas už vagystes, iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė ir toliau darė nusikaltimus, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikė probacijos sąlygų, savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau visuomenės interesų. Komisija sprendė, jog vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka lygtinio paleidimo formalias sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis jau pakankamai pasikeitė, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 95-740 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Teismas pažymėjo, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

II. Skundo esmė

5. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Tomas Januškevičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Skunde teigiama, kad nuteistajam A. B. taikant intensyvią priežiūrą, jo elgesys būtų papildomai kontroliuojamas, o tai būtų efektyvi prevencinė priemonė, eliminuojanti tikimybę pakartotinai nusikalsti, mažintų nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo įstaigoje, taip pat turėtų teigiamos įtakos siekiant resocializacijos tikslų, kadangi nuteistasis nebūtų atskirtas nuo šeimos, platesnių įsidarbinimo galimybių ir kt. Gynėjo nuomone, Komisija ir teismas ignoravo intensyvios priežiūros galimybes ir šia kontrolės forma siekiamų tikslų. Teismas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių nuteistojo galimybę būti paleistam taikant intensyvią priežiūrą. Skundžiamojoje nutartyje išdėstyti argumentai faktiškai susiję su atsisakymu taikyti lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir skundo argumentų, tokiu būdu priėmė nemotyvuotą, formalaus pobūdžio procesinį sprendimą.

5.2. Gynėjas skunde nesutinka su Komisijos ir teismo teigimu, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis neegzistuojančiomis, nuteistojo padėtį sunkinančiomis aplinkybėmis, prieštaraujančioms Socialinio tyrimo išvadai. Pažymima, kad apylinkės teismas tinkamai nesusipažino su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių visumos, pagrindžiančios nuteistojo A. B. akivaizdžią pažangą mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (61 balas), šis įvertinimas atliktas 2020 m. lapkričio 30 d. Nuteistajam atvykus 2020 m. rugpjūčio mėn. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Todėl Komisija ir teismas, neturėdami galimybės atsižvelgti į nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais pokytį, privalėjo kruopščiai ir visapusiškai vertinti nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei jam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams, tačiau tai nebuvo atlikta.

5.3. Skunde nurodoma, kad turtinis nusikalstamų veikų pobūdis, motyvai ir tikslai įvertinti teismui skiriant bausmę, o probacijos sąlygų nesilaikymas – teismui sprendžiant lygtinio paleidimo panaikinimą. Taigi, šių aplinkybių negalima suabsoliutinti, motyvuojant atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą. Nors A. B. du kartus teistas dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jos padarytos per trumpą laiką (2016 m. kovo – birželio mėn.). Šios nusikalstamos veikos nebuvo daromos sistemingai, tai nebuvo A. B. pragyvenimo šaltinis bei nepatvirtina jo nusistovėjusių kriminalinių ryšių ir įgūdžių. Gynėjo nuomone, apylinkės teismas ignoravo šias aplinkybes.

5.4. Pažymima, kad A. B. yra ūkininkas, turi aukštąjį išsilavinimą, o taikant intensyvią priežiūra jis pasiruošęs įsidarbinti tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų jam taikytinos probacijos reikalavimus. Be to, nuteistasis pataisos įstaigoje nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas drausmingu, pareigingu, atsakingai žiūrinčiu į pavestus darbus, o 2021 m. sausio 26 d. A. B. paskirtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus paskatinimas už atsakingumą ir darbštumą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingos pakankamai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu. Taip pat aiškūs kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo bei pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami (nors nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvacija siejama su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais), tačiau išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Nei Komisija, nei teismas į šias Socialinio tyrimo išvadas neatsižvelgė.

5.5. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais (sugyventine, vaikais) bei jų puoselėjimu, o tai gali būti vertinama, kaip apsauginis, nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys. Be to, nuteistasis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, remia visuomenės vertybes. Asmeninės nuostatos gali būti reikšmingas veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos valdymui ateityje. Taip pat nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dirba, vykdo finansinius įsipareigojimus), bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo baustas, nevartoja alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

5.6. Skunde teigiama, kad nors A. B. pataisos įstaigoje dirba, išlaiko šeimą, tačiau jo pajamos nėra pakankamos, jog būtų užtikrinti būtinieji šeimos poreikiai, todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus spendimu nuteistojo šeimai paskirta socialinė pašalpa už mažamečius vaikus. Taip pat iš gaunamo uždarbio atlyginama nusikalstamomis veikomis padaryta žala, apmokama paskola, kadangi ūkininkavimo veiklos vykdymui A. B. su (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 22 d. sudarė beveik 70 000 Eur paskolos sutartį. Gynėjas nurodo, kad A. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė pozityvias išvadas, apmąstė praeities klaidas ir suvokia ne tik savo pareigą rūpintis šeima, vykdyti įsipareigojimus, tačiau ir pareigą atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Buvimas laisvės atėmimo vietoje ypatingai varžo minėtų pareigų vykdymą, kadangi apribotas didesnes pajamas teikiančio darbo suradimas. Atsižvelgiant į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galima teigti, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pastangos integruotis į visuomenę yra pakankamos, jis galimos probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ir nuteistajam sutinkant su intensyvios priežiūros jo atžvilgiu taikymu, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam A. B. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus nuteistojo vertinimą pagal „OASys“ metodiką, A. B. nustatoma vidutinė – 61 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (41 balas), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad A. B. atvykus į pataisos namus nebuvo atliktas jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti balų pokyčio, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad, siekiant lygtinio paleidimo net ir su intensyvia priežiūra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – nuteistasis dirba ir iš gaunamų pajamų dengia finansinius įsiskolinimus, o dalyvauti AA grupėse/Alkoholio prevencijos užsiėmimuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse negalėjo, nes pataisos namuose šiuo metu tokie užsiėmimai nevyksta. Teigiamai A. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, yra pakankamai orientuotas į santykius su šeimos nariais (sugyventine ir vaikais) bei jų puoselėjimą, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir toliau ketina tęsti ūkininko veiklą, šiuo metu darbdavio yra skatintas už atsakingumą ir darbštumą. Sutiktina su gynėjo teiginiais, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuoja ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, jog A. B. būdingos pakankamai teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu, jis turi aukštąjį išsilavinimą ir laisvėje taip pat turėjo pastovų darbą, todėl nepagrįstai nurodyta, kad išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti priskirtini prie nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių.

10. Taigi, minėtas elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. B. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. B. teistas keturis kartus ir vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (bauda), taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir netinkamo elgesio, ko pasėkoje buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. B. pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už bendrininkų grupėje padarytų nusikalstamų veikų padarymą. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiais, padarė ne per tris mėnesius, o apytiksliai per aštuonis mėnesius (2016 m. kovo – spalio mėn.), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiu, kad tai trumpas laikas, siekiama pateisinti nuteistojo neteisėtus veiksmus. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis iki šiol nevisiškai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos A. B. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus paskirta bauda ir taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie A. B. teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Sutiktina su skundo argumentu, kad padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo teistumus įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino A. B. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Dėl to, kad A. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia abejonių ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kitas jo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Jis, kaip jau minėta, ne kartą teistas, iš savo ankstesnio patyrimo nepasimokė ir toliau darė nusikaltimus, savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau kitų visuomenės narių interesų. A. B. vykdė veikas, susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų ir savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Kaip jau minėta nuteistasis nusikaltimus įvykdė kartu su bendrininkais, jis pripažįsta, jog jam svarbi draugų nuomonė.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad nors lėšų tvarkymas Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas prie kriminogeninių rizikos veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo nusikalstamumą, tačiau joje taip pat nurodyta, kad aiškūs kriminogeniniai poreikiai lėšų tvarkymo bei pajamų srityje šiuo metu nėra identifikuojami. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dauguma padarytų nusikalstamų veikų buvo siekiama finansinės naudos, tinkamas lėšų tvarkymas ir teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas vis dar išlieka aktualūs, siekiant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Tuo tarpu vien skundo teiginiai, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimas varžo nuteistojo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir vykdyti finansinius įsipareigojimus bei išlaikyti šeimą, tai, įvertintinus visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo A. B. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo instituto.

15. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus A. B. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikia įvertinti ir kitus veiksnius, kurie gali būti reikšmingi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymui, t. y. atsižvelgtina į nuteistojo mąstymą, elgesį ir nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad tam tikromis aplinkybėmis nuteistajam yra būdinga teikti pirmenybę veiksmui, o vėliau pagalvoti, jo nusikalstamoje veikoje yra agresijos epizodų. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis jaučia poreikį turimas problemas spręsti, numato alternatyvius sprendimus, tačiau nenustato aiškių žingsnių, kaip viską įgyvendins. Jis apgalvoja, kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas (menkina indėlį į nusikalstamą veiką). Turi realistinius ateities tikslus, tačiau neįvardina žingsnių, kuriuos jų siekiant jam reikia atlikti. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs kriminaline subkultūra, neturi diskriminacinių nuostatų, darbuotojams yra tolerantiškas ir pakantus, tačiau jiems nesuteikia jokios pagalbos. Jis remia visuomenės vertybes, tačiau asmeninės laisvės apribojimo motyvus supranta iš dalies.

17. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu A. B. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo alkoholio vartojimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė probacijos sąlygų ir ne vieną kartą vartojo alkoholį, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė. Nuteistasis vieną kartą būdamas neblaivus panaudojo smurtą prieš kitą asmenį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis teigia, kad šiuo metu alkoholio problemų neturi, tačiau pats pripažino, jog probacijos laikotarpiu alkoholį vartodavo gan dažnai, dėl to gydėsi pas psichologą. Nors nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau alkoholio vartojimą bando pateisinti sunkia psichologine našta, teigia, jog prie to privedė teismai, t. y. kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksmus. Pažymėtina, kad nors šios aplinkybės nėra priskirtos prie išimtinai neigiamų ir didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neleidžia spręsti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevartos alkoholio, todėl jų įvertinimas, sprendžiant A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išlieka aktualus.

18. Taigi, įvertinus A. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

19. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių A. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Darius KantaravičiusNerijus MeilutisAurelijus Rauckis