- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- ATP-278-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00149-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalį nubaustas tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 19 d., apie 16.42 val., kelyje Klaipėda–Liepoja, 15,30 km, Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 90 km/val., galėdamas važiuoti ne didesniu nei 70 km/val. greičiu, važiavo 160 km/val. greičiu. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutarimu R. M. pripažino kaltu padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 5 val., degalinėje „Statoil“ Palangoje jis buvo sumuštas dviejų apsaugos darbuotojų bei vieno nepažįstamo asmens. Pasak R. M., dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninę bei į VšĮ Klaipėdos Universitetinę ligoninę. Teigia, kad jam buvo paskirti vaistai nerimo sutrikimams gydyti „Xanax“, todėl pažeidimo padarymo metu jis dėl šių vaistų vartojimo buvo streso būsenos, skubėjo nuvykti pas gydytoją ir viršijo leistiną greitį.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Pasak R. M., ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taigi būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Nagrinėjamu atveju, R. M. teigimu, dėl jam paskirtų vaistų „Xanax“ vartojimo jam pasireiškė šalutinis vaistų poveikis – laikinas atminties sutrikimas, todėl į paskirtą administracinės bylos nagrinėjimą jis neatvyko. Minėti vaistai turėjo ir kitų neigiamų pasekmių jo elgesiui, todėl šiuo metu jis yra gydomas ligoninėje. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes yra išnagrinėta visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų duomenų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, be to, jis neturėjo galimybės pasinaudoti teise užduoti klausimus ir gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. neginčija paties pažeidimo padarymo fakto, t. y., jog jis viršijo leistiną greitį, tačiau teigia, kad dėl jam paskirtų vaistų vartojimo jis buvo streso būsenos, skubėjo nuvykti pas gydytoją, todėl ir viršijo leistiną greitį, o pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir tinkamai neįvertino visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su jo sveikatos būkle ir asmenybe.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Apelianto skundo teiginiai, kad dėl jam paskirtų vaistų vartojimo jis buvo streso būsenos, skubėjo nuvykti pas gydytoją, todėl ir viršijo leistiną greitį, yra atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo vaistų, susirgus ar pavargus. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas tokios būsenos, iš viso negalėjo vairuoti transporto priemonės, o juo labiau vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo stipriai psichiką veikiančių medžiagų – raminamųjų vaistų. Antra, vertinant apelianto pateiktą versiją dėl vaistų vartojimo, pastebėtina ir tai, kad R. M. šią versiją iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme. Pats R. M. pirminiame paaiškinime su pažeidimo padarymu sutiko ir gailėjosi, policijos pareigūnams nurodė, kad skubėjo į labai rimtą susitikimą, į policiją, ligoninę, buvo streso būsenos, nes nebuvo išgėręs raminamųjų (b. l. 4). Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad pažeidėjas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, teigė, jog skubėjo į policiją, po to į ligoninę, buvo streso būsenos, nes nebuvo išgėręs raminamųjų vaistų (b. l. 5). Dėl to atmestini deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai, kad jis viršijo leistiną greitį net 90 km/val. greičiu dėl išgertų vaistų. Taigi apelianto pateikti duomenys iš ligoninių apie jo sveikatos būklę neturi jokios reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad dėl paskirtų vaistų „Xanax“ vartojimo apeliantui pasireiškė šalutinis jų poveikis – laikinas atminties sutrikimas, todėl į paskirtą administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą jis neatvyko.
ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. buvo pasirašytinai supažindintas su bylos nagrinėjimo vieta ir laiku, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų prašęs teismo atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 4). Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas neneigia, jog jam buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Todėl traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui neatvykus paskirtu laiku į teismo posėdį, apylinkės teismas turėjo teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad dėl paskirtų vaistų vartojimo R. M. sutriko atmintis, todėl į paskirtą bylos nagrinėjimą jis neatvyko, tačiau akivaizdu, kad R. M. negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ne dėl pirmosios instancijos teismo kaltės, o dėl savo aplaidumo. Nenustatyta, kad apelianto procesinės teisės buvo nepagrįstai suvaržytos. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos, jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus. Todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas nepažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatų. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. M. neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl savo sveikatos būklės. Šioje nutartyje jau anksčiau konstatuota, kad R. M. pateikti duomenys iš ligoninių apie jo sveikatos būklę neturėjo jokios reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias aplinkybes R. M. pakankamai išsamiai išdėstė savo apeliaciniame skunde, todėl bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad posėdžio metu būtų apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjamu atveju būtų netikslinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. M. buvo tinkamai pritaikytos administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančios nuostatos, jam paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.