Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-10 · Byla Nr. N-444-7818-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-10
Bylos Nr.
N-444-7818-10
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-7818/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. , atstovaujamo advokato V. A., apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 9 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis vairuodamas transporto priemonę nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę bei ją apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132, 231 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. spalio 14 d. nutarimu R. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skyrė 150 Lt baudą; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; remiantis ATPK 33 straipsniu, R. G. skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Teismas konstatavo, kad nors R. G. kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, liudytojų, nukentėjusiojo parodymais. R. G. Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatytos pareigos neatliko, todėl akivaizdu, kad jis pasišalino iš įvykio vietos pažeisdamas kelių eismo taisykles, o tai patvirtina jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, R. G. skyrė baudą, artimą sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiui.

II.

Apeliaciniu skundu R. G. , atstovaujamas advokato V. A. , prašo iš dalies panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, administracinę bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis vyko atvežti pinigų, kad atsiskaitytų su nukentėjusiąja. Mano, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir byloje surinktus įrodymus. Taip pat nurodo, kad teismas neatnaujino praleisto senaties termino administracinei nuobaudai skirti, todėl jis nubaustas neteisėtai, nes nuo pažeidimo praėjo daugiau negu vieneri įmėtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas neginčija padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau iš esmės nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. G. vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo, pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, kaip minėta, šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau apeliantas nesutinka, jog padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą bei teigia, kad nors jis ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau jo veiksmuose tyčios nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. R. 2009 m. sausio 1 d. pateiktame pirminiame paaiškinime (b. l. 10) nurodė, kad jam pristabdžius automobilį, į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, kurį vairavo R. G. . Išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie į jo automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojo įtarė, kad jis gali būti neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusysis paaiškino, kad R. G. prašė nekviesti policijos ir susitarti, tačiau nukentėjusysis, matydamas, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas galimai yra neblaivus, nutarė kviesti policiją, tai sužinojęs R. G. įsėdo į automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kartu nukentėjusiojo automobilyje buvusi K. G. 2009 m. kovo 6 d. davė analogiškus paaiškinimus (b. l. 19). Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. B. įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 17) analogiškai atpasakojo įvykio vietoje buvusio V. R. paaiškinimus. A. B. 2010 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad pranešimas surašytas teisingai (b. l. 81). 2010 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. R. nurodė, jog R. G. kalbėjo tik su jo seserimi, jam nieko nesakęs nuvažiavo. Teismo posėdyje apklausta K. G. nurodė, kad įvykus eismo įvykiui su R. G. buvo susitarta, kad jis atlygins žalą, todėl pastarasis išvažiavo ieškoti pinigų, nesulaukę jo grįžtančio nutarė iškviesti policiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų paaiškinimus, byloje surinktą medžiagą, bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis K. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jie vertintini kritiškai, kadangi prieštarauja tiek jos pačios duotiems pirminiams paaiškinimams, tiek kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, apeliantas yra šios liudytojos pažįstamas ir kaimynas. Teisėjų kolegija remiasi pirminiais šios liudytojos paaiškinimais, taip pat pirminiais nukentėjusiojo V. R. paaiškinimais, kuriuos patvirtina policijos pareigūno A. B. tarnybiniame pranešime pateikti paaiškinimai, taip pat šio asmens paaiškinimai pateikti teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, dėl kurio nukentėjusysis V. R. ir liudytoja K. G. pirminiuose parodymuose būtų pateikę klaidingą informaciją. Šie paaiškinimai taip pat neprieštarauja kitoms aplinkybėms, t. y. jie iškvietė policiją, R. G. eismo įvykio vietoje nebuvo ir jis negrįžo nei iki atvažiavo policija, nei policijos pareigūnams esant įvykio vietoje, eismo įvykio deklaracija pildyta nebuvo, nei nukentėjusysis, nei liudytoja neturėjo R. G. telefono numerio, nors jis pats teigia grįžęs į įvykio vietą, tačiau neradęs nukentėjusiojo apie eismo įvykį policijai nepranešė, nukentėjusiojo pats nesusirado, žalos neatlygino. Tuo tarpu R. G. pateikiama versija, jog susitarė su liudytoja bei išvažiavo ieškoti pinigų, todėl jo veiksmuose nėra tyčios, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei laikytina pasirinkta gynybos priemone, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai O. V. ir I. L. patvirtino, jog V. R. ir K. G. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir jis. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šie teiginiai nepagrįsti. 2010 m. rugpjūčio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai O. V. ir I. L. nurodė, jog apklausė R. G. , nurodė paties R. G. nurodytas aplinkybes bei pažymėjo, kad kitų asmenų jie neapklausė, todėl nežino, ką šie nurodė. Taip pat nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog jie nebuvo linkę rašyti protokolo, tačiau tai padarė liepiami vadovybės. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu jų duotų parodymų, jie gavo nurodymą surasti R. G. ir surašyti protokolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko 2009 m. sausio 1 d., tuo tarpu iki 2009 m. kovo 9 d. protokolas nebuvo surašytas.

Apeliacinio skundo argumentai, jog buvo praleistas nuobaudos skyrimo terminas yra nepagrįsti. ATPK 35 straipsnio 4 dalis numato, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmą kartą išnagrinėjus R. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimas panaikintas 2010 m. birželio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, skundžiamas Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo R. G. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, priimtas 2010 m. spalio 14 d., t. y. nepraleidus nuobaudų skyrimo termino.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Romanas Klišauskas Virgilijus Valančius