Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-11-21 · Byla Nr. A2.6.-841-297/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-21
Bylos Nr.
A2.6.-841-297/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00728-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pažeidėjas
Ž. Š.
Advokatai
Aleksander Višnevski
Kategorijos
  • 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-841-297/2016
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00728-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.; 2.7.4.3.; 2.14.3. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. lapkričio 21 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. Š., jo atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Raimondui Virkučiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turinčio aukštąjį išsilavinimą, susituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) darbų vadovu ((duomenys neskelbtini)), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2016 m. gegužės 22 d. surašė Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2016 m. gegužės 22 d. 17.55 val. Alytaus rajone, kelio Kaunas – Prienai – Alytus 59,00 km, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, nustatytas 1,18 prom. girtumas (neblaivumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Apklaustas teismo posėdyje Ž. Š. nepripažino, kad vairavo neblaivus. Paaiškino, jog 2016 m. gegužės 21 d. buvo vestuvėse, iki 2 val. nakties vartojo alkoholį. Sekančią, t. y. gegužės 22 d. alkoholio negėrė, nes jam reikėjo vairuoti. Po pietų važiavo į Kauną pro Alytų. Vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo važiavo sutuoktinė L. Š.. Važiuodamas automobilyje rūkė. Rūkalų kvapui panaikinti kelis kartus pasipurškė į burną aerozolinį burnos gaiviklį „Glister“. Praėjus ne daugiau 2 min., sustabdė policijos pareigūnai, nes vyko policijos reidas. Priėjusi pareigūnė paprašė pateikti dokumentus ir nurodė pūsti į alkotesterį. Ji neklausė, ar Ž. Š. prieš tai yra vartojęs alkoholį. Alkotesteris suveikė, klaidos nerodė, patikrinimo rezultatas buvo 1,18 prom. Ž. Š. to nesitikėjo, jis buvo įsitikinęs, kad yra blaivus. Pasakė policijos pareigūnei, kad prieš testuojant alkotesteriu jis buvo naudojęs burnos gaiviklį „Glister“, kurio sudėtyje yra etilo alkoholio, todėl paprašė leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą, bet pareigūnė nesutiko, nušalino jį vairavimo ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už vairavimą esant neblaiviam. Nesutikdamas su policijos patikrinimu, Ž. Š. nedelsdamas kreipėsi į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių dėl neblaivumo nustatymo. Iki apžiūros ligoninėje jis nevalgė ir negėrė, nevartojo jokių medikamentų. Apžiūra ligoninėje buvo pradėta 19.00 val. Pūtė į alkotesterį du kartus, abu kartus alkotesteris parodė 0,00 prom.; 19.05 val. buvo paimtas jo kraujas tyrimui. Vėliau gauta specialisto išvada, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Ž. Š. teigia, kad jis vairavo automobilį blaivus, o policijos naudoto alkotesterio rezultatą galėjo iškreipti jo panaudotas burnos gaiviklis „Glister“, kurio sudėtyje yra etilo alkoholio.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Š. patvirtino, kad 2016 m. gegužės 22 d. jos sutuoktinis Ž. Š. alkoholio nevartojo, vairavo blaivus, automobilyje rūkė, po to du kartus papurškė į burną gaiviklį „Glister“, kurį nuolat vežiojasi automobilyje, nes yra rūkantis. Kai policijos pareigūnė alkotesteriu patikrino Ž. Š. blaivumą ir prietaisas parodė, kad sutuoktinis neblaivus, jie išsyk nuvažiavo į ligoninę ir ten buvo nustatyta, kad Ž. Š. yra blaivus.

Iš policijos pareigūnės K. V. tarnybinio pranešimo (b. l. 3), liudytojos K. V. parodymų teisme matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 17.55 val. K. V. sustabdė patikrinimui automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Š.. K. V. teigimu vairuotojas Ž. Š. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paraudę akys, sutrikusi koordinacija. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ patikrino Ž. Š. blaivumą, alkotesterio parodymai buvo 1,18 prom. Ž. Š. su tokiu rezultatu nesutiko, aiškino, kad prieš jį sustabdant, degalinėje „Lukoil“ jis įsipurškė į burną gaiviklio „Glister“, atsinešė jį iš savo automobilio ir pademonstravo, tačiau kartu pripažino ir tai, kad iš vakaro vartojo degtinę. Ž. Š. buvo nušalintas nuo vairavimo, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą esant neblaiviam.

Liudytojas A. P., dirbantis Alytaus apskrities VPK, apklaustas teisme parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. dirbo viename ekipaže su patrule K. V. ir pagal atskirą planą vykdė transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimą kelio ruože Kaunas – Alytus netoli Miklusėnų gyvenvietės, tačiau jie stovėjo priešingose kelio pusėse, t. y. jis tikrino nuo Kauno pusės atvažiuojančius vairuotojus, o K. V. – važiuojančius nuo Alytaus link Kauno, todėl kaip vyko Ž. Š. patikrinimas liudytojas nematė ir nežino.

Policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDN-0135 blaivumo testo šaknelė Nr. 1822 patvirtina, kad 2016 m. gegužės 22 d. 18.01 val. Ž. Š. nustatytas 1,18 prom. neblaivumas (b. l. 4). Alkotesteris tinkamas naudoti, jo patikra galiojo iki 2016-11-06 (b. l. 5).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo fiksuota, kad 2016 m. gegužės 22 d. 18.20 val. Ž. Š. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki išblaivėjimo (b. l. 7).

Iš apskaitos lapo matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. 18.55 val. Ž. Š. kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 21, 22).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 64 (toliau – Medicininės apžiūros aktas) patvirtina, kad 2016 m. gegužės 22 d. 19.00 val. pradėta Ž. Š. apžiūra VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriuje, ją atliekant konstatuota, kad Ž. Š. išvaizda normali, gleivinės – švarios, kvėpavimas – normalus, pulsas – ritmiškas, eisena – normali, stovėsena – pastovi, nesvyruoja, judesiai tikslūs, vyzdžiai lygūs normalūs, elgsena, nuotaika – ramus, orientacija – orientuotas, sąmoningas, alkoholio kvapo iškvepiamame ore nėra; atlikus tyrimą aparatu „Drager Alkotest 6510“, pirmas tyrimas 19.00 val. parodė – 0,00 prom., antras tyrimas 19.20 val. – 0,00 prom.; 19.05 val. paimtas kraujo mėginys. Gavus toksikologinius tyrimus, kad Ž. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta, padaryta išvada, kad Ž. Š. blaivus (b. l. 19 – 20, 23).

Teismo posėdyje apklausta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistė J. T. patvirtino savo išvadą, kad Ž. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš teismui pateiktos viešai skelbiamos informacijos apie asmeninės higienos produkto – „GLISTER“ mėtinio gaiviklio sudėtį matyti, kad jo sudėtyje yra etilo alkoholis, kurio svoris procentais yra 50 – 75 (b. l. 47, 52).

Teismo posėdžio metu atliktas eksperimentas: Ž. Š. pūtė į alkoholio matuoklį „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ 0012, kuris parodė rezultatą – 0,00 prom., po to du kartus įsipurškė į burną gaiviklį „Glister“, po 5 minučių pūtė į alkoholio matuoklį, prietaisas parodė rezultatą – 0,26 prom. (b. l. 76).

Tikslu nustatyti alkoholio koncentracijos Ž. Š. organizme išnykimo pobūdžio ir trukmės klausimus, byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus gauta eksperto išvada kad 1) medicininiu požiūriu negalima paaiškinti tokio etilo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuoklių, kuriuos naudojo policijos pareigūnai ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, parodymų skirtumo, jei matuokliai tvarkingi ir matavimai atlikti teisingai, 2) Ž. Š. panaudotas burnos gaiviklis „Glister“, kurio sudėtyje yra nuo 50 iki 75 proc. etilo alkoholio, galėjo turėti įtakos policijos pareigūnų 2016 m. gegužės 22 d. naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARDN-0135 parodymams, 3) maksimalus etilo alkoholio koncentracijos Ž. Š. kraujyje skirtumas (įprastinėmis sąlygomis) tarp 2016 m. gegužės 22 d. 18.01 val. ir 19.05 galėjo būti 0,27 promilės su sąlyga, kad alkoholis iš Ž. Š. kraujo išnyko prieš pat kraujo paėmimo momentą; 4) etilo alkoholio koncentracija Ž. Š. kraujyje 2016 m. gegužės 22 d. nuo 17.55 val. iki 19 val. galėjo sumažėti 0,1 – 0,27 promilės; ar galėjo išblaivėti, atsakyti negalima, nes nenustatyta kokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo 17.55 val. ir be to nežinoma kada alkoholis iš kraujo išnyko; 5) nėra galimybės atsakyti į klausimą, ar Ž. Š. 2016 m. gegužės 22 d. 17.55 val. buvo neblaivus (b. l. 99 –101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos duomenis visumoje, konstatuoja, jog byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kad Ž. Š. 2016 m. gegužės 22 d. 17.55 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2AT-51-746/2016). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 38 dalies nuostatas neblaivumas – tai etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. 17.55 val. Ž. Š., vairavusiam transporto priemonę, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARDN-0135, patikros sertifikato Nr. 0278873, buvo nustatytas neblaivumas – 1,18 prom. (įvertinus 1,7 proc. paklaidą, 1,16 prom.). Ž. Š., nesutikdamas su policijos atliktu patikrinimu, nedelsdamas, vienos valandos bėgyje kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl neblaivumo nustatymo. Iš Medicininės apžiūros akto Nr. 64 matyti, kad 2016 m. gegužės 22 d. 19.00 val. ligoninės priėmimo skyriuje atlikus Ž. Š. bendrą asmens būklės vertinimą bei atlikus tyrimą aparatu „Drager Alkotest 6510“, kurio rezultatai 19.00 val. – 0,00 promilės, 19.20 val. – 0,00 promilės, taip pat ištyrus Ž. Š. kraują ir nustačius, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta, padaryta išvada, kad Ž. Š. blaivus. Atlikus byloje ekspertizę, gauta eksperto išvada, kad medicininiu požiūriu negalima paaiškinti tokio etilo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuoklių, kuriuos naudojo policijos pareigūnai ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, parodymų skirtumo, jei matuokliai tvarkingi ir matavimai atlikti teisingai. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad tiek policijos, tiek ir ligoninės naudotos specialiosios techninės priemonės (alkotesteriai) buvo metrologiškai patikrintos, jų patikra galiojanti (b. l. 5, 20), taigi, nėra pagrindo manyti, kad jie buvo netvarkingi. Dėl Ž. Š. būklės vertinimo ir tyrimo atlikimo ligoninėje teismui taip pat nekilo kokių nors pagrįstų abejonių, tuo tarpu policijos atliktas Ž. Š. neblaivumo patikrinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus ir patikimas ir tokią išvadą teismas daro dėl sekančių motyvų. Ž. Š. viso proceso metu – tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad kelios minutės iki testo alkoholio matuokliu jis buvo naudojęs burnos gaiviklį „Glister“, kas galėjo įtakoti alkotesterio parodymus, juos iškreipti. Tai, kad Ž. Š. naudojo burnos gaiviklį prieš jo patikrinimą alkotesteriu, patvirtino ir liudytoja L. Š.. Liudytoja K. V. parodė, kad gavus alkotesterio rezultatą 1,18 prom., Ž. Š. jai pasakė, kad prieš patikrinimą jis naudojo burnos gaiviklį „Glister“, dėl ko alkotesterio parodymai gali būti neteisingi, jis netgi parodė pareigūnei naudotą gaiviklį ir prašė leisti jam pūsti antrą kartą, bet K. V. sprendė, kad tai nebūtina. Taigi, liudytoja K. V. iš esmės patvirtino Ž. Š. paaiškinimus, kad jis nuo pat pradžių nesutiko su policijos atlikto patikrinimo rezultatu ir kėlė versiją, kad tokį rezultatą galimai įtakojo jo panaudotas burnos gaiviklis. Patikrinimą atlikusi K. V. ignoravo Ž. Š. prašymą pakartoti tyrimą, nors jai turėjo būti žinoma, kad pagal alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukciją burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus, taip pat juos gali įtakoti fermentuoti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai, lašai, todėl visais šiais atvejais turi būti išlauktas 15 minučių laikotarpis; be to, jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10 – 15 min. matavimo rezultato patvirtinimui (instrukcijos 11, 15 lapai). Teismui pateikti duomenys apie burnos gaiviklį „Glister“ rodo, kad jo sudėtyje yra nuo 50 iki 75 proc. etilo alkoholio. Pagal eksperto išvadą burnos gaiviklio „Glister“ panaudojimas galėjo turėti įtakos policijos pareigūnų naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARDN-0135 parodymams. Liudytoja K. V. ir policijos atstovas teigė, kad patikrinimui policijos naudotas alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklis turi alkoholio burnoje aptikimo funkciją, todėl pavartojus burnos gaiviklį „Glister“ matuoklis tai parodytų. Tačiau teisme atliktas eksperimentas (naudojantis analogišku alkotesteriu) parodė, kad Ž. Š. pavartojus burnos gaiviklį „Glister“, alkotesteris jokios klaidos nerodė, o parodė rezultatą 0,26 prom., kas patvirtina galimybę, jog Ž. Š. naudotas burnos gaiviklis galėjo įtakoti pažeidimo išaiškinimui policijos naudoto alkotesterio parodymus.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijai atliekant Ž. Š. neblaivumo patikrinimą, buvo nesilaikyta alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų, neįsitikinta, kad Ž. Š. bent 15 minučių iki patikrinimo nenaudojo alkoholio turinčio burnos gaiviklio, jam pagrįstai prašant pakartoti patikrinimą, pareigūnė atsisakė tai atlikti. Ž. Š. nuo vairavimo nušalintas 18.20 val., o po 40 min., t. y. 19.00 val. jo būklė patikrinta ligoninėje ir nustatyta, kad jis blaivus. Per tokį trumpą laiko tarpą alkoholis negalėjo visiškai pasišalinti iš Ž. Š. organizmo, nes kaip nurodyta eksperto išvadoje maksimalus etilo alkoholio koncentracijos skirtumas galėjo būti 0,27 promilės. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti policijos atlikto Ž. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, dėl to teismui kyla abejonės, ar Ž. Š. vairavo transporto priemonę neblaivus. Šias abejones pašalinti galimybės nėra, todėl jos vertintinos Ž. Š. naudai. Įvertinus visa, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų, kurių pakaktų vienareikšmiškai konstatuoti, kad Ž. Š. vairavo neblaivus ir taip padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nutraukti bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė