Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu M. K. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 20 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. 20.06 val. (duomenys neskelbtini), vakaro metu garsiai klausėsi muzikos iš automobilio, kai tai trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, nagrinėdamas M. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Apylinkės teismo išvados dėl M. K. kaltės yra išsamiai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai M. K., teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena M. K. atžvilgiu buvo pradėta pagal Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate 2021 m. gegužės 22 d. apie 20 val. gautą pranešimą, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika, trukdo pranešėjui ilsėtis, pranešėjas – kaimynas. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, siūlant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje, buvo surašytas ne pažeidimo padarymo dieną, o tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, institucijai surašant administracinio nusižengimo protokolą, byloje iš tiesų nebuvo nei į įvykio vietą 2021 m. gegužės 22 d. atvykusių policijos pareigūnų tos dienos tarnybinių pranešimų ir (ar) vaizdo bei garso įrašų, padarytų ant pareigūnų kūnų nešiojamais vaizdo registratoriais (Body kameromis), nei tos dienos pažeidėjo bei pranešėjo ar kokių nors kitų asmenų paaiškinimų. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, byloje buvo tik šie duomenys: 1) vyriausiojo patrulio R. K. 2021 m. liepos 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 20.08 val. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate 2021 m. gegužės 22 d. apie 20 val. buvo gautas pranešimas, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai groja muzika, trukdo pranešėjui ilsėtis, pranešėjas – kaimynas, ir pagal jį buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį; 2) vyriausiųjų patrulių A. M. bei S. J. 2021 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose dėstomos aplinkybės, susijusios su administracinio nusižengimo protokolo surašymo procedūra; 3) 2021 m. liepos 29 d. R. A. paaiškinimas. Minėtame paaiškinime R. A. nurodė, jog 2021 m. gegužės 22 d. apie 20 val., būdamas namuose, išgirdo kaip kaimynas M. K., pakėlęs automobilio bagažinės dangtį, kur yra įrengta stipri garso aparatūra, pradėjo garsiai leisti muziką, tokiais savo veiksmais kaimynas jam bei jo šeimai drumstė ramybę ir trukdė ilsėtis, tai kartojasi dažnai. Jokių kitų duomenų byloje nebuvo surinkta ir priimant 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kuriuo apeliantas nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Taigi, M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusižengimą, priimant 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, buvo grindžiama iš esmės tik R. A. paaiškinimu.

11. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo institucijoje metu surinktų įrodymų apimtį, jų surinkimo laiką, apygardos teismas pritaria apeliantui, jog iki priimant 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą M. K. (ne)kaltumą neginčytinai patvirtinantys duomenys savalaikiai nebuvo surinkti. Pažeidėjo kaltė iš esmės buvo grindžiama vienintelio R. A., kuris dėl įtemptų, konfliktinių kaimynų tarpusavio santykių galėjo būti suinteresuotas nepagrįstu M. K. apkaltinimu, parodymais, duotais praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po nagrinėjamo įvykio. Toks administracinio nusižengimo tyrimo ir įrodymų rinkimo procesas, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas visapusišku ir išsamiu. Neabejotina, jog institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą bei išnagrinėjusi bylą ne teismo tvarka, šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvi. Teismas nepritaria tokiai praktikai, kai, nesant tam objektyvių priežasčių, administracinio nusižengimo protokolas pažeidėjui surašomas bei administracinio nusižengimo faktą pagrindžiantys duomenys pradedami rinkti praėjus daugiau nei dviem mėnesiams laiko nuo įvykio, tačiau tuo pačiu pažymi, kad institucijos, kuri atlieka administracinio nusižengimo tyrimą neveiksnumas nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pažeidėjo atžvilgiu, kai jo kaltė yra įrodoma vėlesnėje proceso stadijoje – šiuo atveju – jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė tiek patį pažeidėją bei R. A., kuris 2021 m. gegužės 22 d. pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad kaimynystėje gyvenantis M. K. garsiai leidžia muziką ir tokiu būdu trikdo jo bei jo šeimos ramybę, tiek liudytojus I. K., A. M., S. J., L. Č., E. S., R. G., R. K.. Pats M. K., apklausiamas teisme neginčijo tos aplinkybės, kad 2021 m. gegužės 22 d. apie 20 val. jis savo kieme, būdamas automobilyje, klausėsi muzikos, dėl ko atvyko policija. Liudytoja apklausta jo motina I. K. taip pat parodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. matė iš kiemo išvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį iš jų gyvenamojo namo kiemo, po ko sūnus jai nurodė, kad policijos pareigūnai buvo atvykę perspėti jo (t. y. M. K.), kad šis garsiai neleistų muzikos. Policijos pareigūnai E. S. bei R. G. paaiškino, kad pamena, jog pagal gautą iškvietimą 2021 m. gegužės 22 d. vakare vyko adresu (duomenys neskelbtini). E. S. parodė, jog nuvykus pas asmenį nurodytu adresu iš automobilio girdėjosi garsiai leidžiama muzika, jame buvo ir asmuo, kuris snūduriavo. Asmenį prikėlus ir išaiškinus, kad yra poilsio metas ir jis privalo išjungti muziką, jis atsiprašė ir muziką išjungė. R. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą muzikos iš gatvės pusės nesigirdėjo, tačiau kieme stovėjo automobilis, iš kurio grojanti muzika girdėjosi įėjus į kiemą. Automobilyje miegojo vaikinas, kuris pažadintas ir paprašytas išjungti muziką taip ir padarė bei atsiprašė. R. A. taip pat paaiškino, kad policijos pareigūnus 2021 m. gegužės 22 d. vakarą jis kvietė dėl garsiai iš automobilio leidžiamos muzikos. Taigi, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymais, liudytojo R. A. bei paties pažeidėjo ir jo motinos parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, papildo vienas kitą, yra neginčytinai nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje M. K. garsiai klausė muzikos iš automobilio, dėl ko kaimynas R. A. iškvietė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir patys įsitikino, kad gautas iškvietimas nėra melagingas, o priešingai - atitinkantis faktines aplinkybes.

13. Apygardos teismas taip pat sprendžia, kad dėl tokio M. K. elgesio atsirado ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta kaimyno R. A. ramybė, poilsis. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik šio liudytojo parodymai, bet ir policijos pareigūnų R. G. bei E. S. parodymai. E. S. parodė, kad muzika iš automobilio buvo leidžiama garsiai, tuo tarpu R. G., nors ir nurodė, kad muzikos buvo negirdėti iš gatvės pusės, tačiau patvirtino, kad kieme ji buvo girdima. Vien tai, kad R. G., atsakydamas į teisėjos klausimą, nurodė, jog jis negali vertinti, ar pažeidimas tikrai buvo padarytas, kadangi triukšmo lygis nebuvo nustatytas pasitelkiant garso matavimo prietaisų rodmenis, savaime nepaneigia, kad muzika buvo leidžiama tokiu garsu, kad galėjo būti girdima ne tik pačiam M. K., bet ir aplinkiniams gyventojams ir taip trikdyti jų poilsį bei ramybę. Be to, nors R. G. ir parodė, kad jis negali vertinti, ar pažeidimas tikrai buvo padarytas, kadangi triukšmo lygis nebuvo nustatytas specialia įranga, tačiau tuo pačiu nurodė, kad, jo manymu, muzika galėjo trukdyti kitiems asmenims, jei ji buvo leidžiama ilgesnį laiko tarpą. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties trikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012).

14. Taigi, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. ir R. A. yra priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, dėl ko R. A. parodymai turėtų būti vertinami kritiškiau, tačiau šiuo atveju viešosios rimties sutrikdymo faktą, kuris pareiškė garsiai leidžiama muzika kieme, sutrukdžiusia ilsėtis R. A., patvirtino ir policijos pareigūnai. Duomenų, jog policijos pareigūnai būtų bent kiek suinteresuoti bylos baigtimi, norėtų pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K., byloje nėra. Nors M. K. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir paminėtų policijos pareigūnų, parodymais, kas leidžia spręsti, jog, jo nuomone, tiek R. G., tiek E. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau taip ir nenurodo kokios priežastys galėjo nulemti jų suinteresuotumą. Tokių priežasčių apeliantas nenurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, tiek R. A., tiek liudytojai, davė parodymus prisiekę teismui sakyti tik tiesą, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai sutapo tarpusavyje, atitiko ir faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes.

15. Skunde nurodomos aplinkybės, jog R. A. nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis praėjus kiek laiko po nagrinėjamo įvykio kreipėsi į rajono savivaldybę (rašyti pareiškimo), kad vėliau gautas jo pareiškimas buvo perduotas rajono policijos komisariatui, kad rašytiniais duomenimis nebuvo pagrįsti ir R. A. parodymai, jog jis policijos pareigūnus dėl M. K. garsiai leidžiamos muzikos kviečia nebe pirmą kartą, nei liudytojo parodymų patikimumo, nei aptariamo administracinio nusižengimo padarymo fakto nepaneigia ir paneigti negali.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors administracinio nusižengimo tyrimo metu institucija nesurinko daug šioje byloje reikšmingų įrodymų, o pirmosios instancijos teismas taip ir nepareikalavo policijos komisariato pateikti vaizdo bei garso įrašų, padarytų ant pareigūnų kūnų nešiojamais vaizdo registratoriais (Body kameromis), tačiau kitų aukščiau nurodytų ir įvertintų pirmosios instancijos teismo iniciatyva surinktų duomenų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakanka M. K. kaltei pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį neginčytinai nustatyti. Atskirai pasisakant dėl skundo argumento, jog neaišku, kodėl teismas neišsireikalavo iš institucijos Body kameromis padarytų vaizdo ir garso įrašų ir neprijungė jų prie bylos medžiagos, pažymima, jog tokio prašymo apeliantas nebuvo teismui pateikęs. Be to, teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių tas pačias faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, šiuo atveju sprendė apylinkės teismas, kuriam liudytojų parodymų pagrįstai pakako įsitikinti, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu už viešosios rimties sutrikdymą M. K. buvo nubaustas pagrįstai.

17. Apibendrinant, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs M. K. skundo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo ir nenutraukęs administracinio nusižengimo teisenos tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė ANK nuostatas. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.