Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1953-954/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
1-1953-954/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Nukentėjusysis
G. V., A. V.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1953-954/2015Teisminio proceso Nr. 01-1-38450-15-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiems G. V. ir A. V., kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, gyv. Kauno r., (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2015-07-09 apie 14.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) namuose, konflikto metu, tyčia, stumdamas savo sutuoktinę G. V., sudavė vieną kartą ranka į krūtinę ir sukėlė šeimos narei G. V. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, jis 2015-07-09 apie 14. 35 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini)., namuose, konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą ranka sūnui A. V. į krūtinę ir sukėlė šeimos nariui A. V. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

J. V. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis gyvena nuolat Piliuonoje, (duomenys neskelbtini) su žmona. Nuvažiavo pas sūnų į (duomenys neskelbtini) kaimą, liepos 9 dieną, buvo ketvirtadienis, pietų metas, apie 14 val. Atvažiavo vienas autobusiuku, nuėjo pas sūnų į sodybą, apžiūrėjo, ką audra padarius ir pasakė, kad nieko baisaus, nenukabyk nosies, būna ir blogiau. Sūnus buvo piktas dėl tos situacijos, kuri atsitiko. Jis susinervavęs paprašė parvežti namo, sako pareisi. Jam žmona liepė dingti iš tos sodybos, sako pareisi, tada jis žmoną stumtelėjo ir sudavė į krūtinę. Mano, kad ji pajuto dėl to fizinį skausmą. Ranka trenkė žmonai į krūtinę. Tuo metu susijaudino, nes, kai sūnui mašina nupirkta, sakė eik pėsčias. Su sūnum išėjo konfliktas. Sūnui irgi sudavė vieną kartą į krūtinę, kai šis sakė, ką tu čia stumdai mamą. Kai atsisakė pavežti, išėjo, privažiavo policija ir sulaikė. Buvo išgėręs truputį, daugiau kaip 100 gramų konjako iš ryto, truputį jautėsi. Ne dėl alkoholio įvyko konfliktas. Blogai vertina savo tokį poelgį, labai dėl to gailisi. Po konflikto šnekėjo su sutuoktine, jos atsiprašė. Sūnaus atsiprašė. Norėtų su sutuoktine ir sūnumi susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, J. V. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios G. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad atvažiavo vyras į sodybą į (duomenys neskelbtini) k. apie 14 val., apsižiūrėjo. Jis pradėjo kalbėti, kad čia nieko baisaus. Sūnus tvarkėsi ir jam skaudu buvo. Aurimas sako negaliu daugiau klausyti ir išėjo į lauką. Jonas tada ją pastūmė nuo laiptų, o ji paklausė ką jis daro. Tuomet jis su ranka jai į krūtinę trenkė, sūnus sakė kaltinamajam ką šis daro. Stipraus fizinio skausmo nebuvo, šiek tiek juto tuo momentu, po to nebebuvo jokio skausmo. Vyras tada sūnų atstūmė nuo jos. Jis išėjo namo, o sūnus paskambino policijai. Kai ji tarp jų atsistojo, vyras stūmė sūnų su ranka. Sūnus jai kokiu skausmu nesiskundė. Po įvykio bendravo su kaltinamuoju, kai grįžo namo, jis iš karto atsiprašė jos, ji jam atleido, toliau bendrauja.nukentėjusiojo A. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad apie 14 val. į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jį į sodybą atvažiavo tėvas. Apžiūrėjo kaip po audros nudraskyti stogai, išvartyti medžiai. Sako nekreipk dėmesio, atsistatysi. Jis 7 metus statėsi tą namą, jam buvo skaudu dėl to pasisakymo, pravirkdė, pasakė, kad negali daugiau klausyt ir išėjo į lauką. Kaltinamasis stūmė nuo laiptų mamą, o jis pasakė kaltinamajam ką šis daro, kad mamą baigtų stumdyti. Tada kaltinamasis jam kirto į krūtinę, tuo metu jam skaudėjo. Jis pasakė kaltinamajam, kad daugiau jo čia nebūtų. Kaltinamasis dar grasino, kad išmuš čia visus akmenimis. Kai išleido iš areštinės, jis iš karto atsiprašė, atleido jam, sutinka su juo susitaikyti;Kauno apskrities VPK KTV NVRS tyrėjos D. M. 2015-07-09 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2015-07-09 apie 14.30 val. J. V. atvykęs į Kauno r.,. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pradėjo kelti konfliktą, tada konflikto metu jis pastūmė G. V. nuo laiptų ir vėliau sudavė vieną smūgį ranka į krūtinės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Kauno r., (duomenys neskelbtini) (b.l.3,4);Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio A. V. 2015-07-09 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo nustatyta, kad 2015-07-09 Kauno r. (duomenys neskelbtini),. neblaivus J. V., būdamas namuose, sukėlė žodinį konfliktą tarp sūnaus A. V., žmonos G. V., vėliau rankomis pastūmė žmoną nuo laiptų bei ranka trenkė savo sūnui į krūtinę, grasino akmenimis užmušti abu (b.l.6-9);J. V. BPK 140 str. tvarka 2015-07-09 16.45 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2015-07-10 15.50 val. iš sulaikymo paleistas (b.1.42);J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti Kauno r., (duomenys neskelbtini)., bei Kauno r., (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. V. ir A. V. (b.l.44,45).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. V. 2015-07-09 apie 14.30 val. ir 14.35 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) smurtaudamas prieš šeimos narius – žmoną ir sūnų, jiems sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusieji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l.33,34), administracine tvarka nebaustas (b.l.32), Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl J. V. elgesio nėra gavusi (b.l.26), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l.29), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.39). J. V. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiaisiais susitaikė, jie jam atleido, nukentėjusieji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. V. ir A. V., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorė paprašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, jis su nukentėjusiais susitaikė, žalos jiems nepadarė, todėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kauno apylinkės teisme 2015-07-20 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2869, kurioje nurodyta, kad R. K. teikia antrinę pagalbą J. V. baudžiamojoje byloje Nr.01-1-38450-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 28,95 Eur, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l.62,63). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto J. V., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (dvi veikos) jam susitaikius su nukentėjusiaisiais G. V. ir A. V. bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu J. V. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš J. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Giedraitis