- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- II-625-586/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00157-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1355-2021 (ROIK 21135680052).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Institucija) 2021 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1355-2021 J. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad ji 2021 m. birželio 28 d., apie 10.01 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, regioniniuose keliuose Veiviržėnai – Brožiai – Vėžaičiai, 14,50 km, vairuodama transporto priemonę, vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę liniją bei keisdama važiavimo kryptį, t. y. persirikiuodama, nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Transporto priemonės vairuotoja tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų kitomis transporto priemonėmis vykstantiems asmenims, dėl ko susidarė grėsmė eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 4, 8, 82, 140.1 punktų reikalavimus.
Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundas, kuriuo prašoma pakeisti 2021 m. liepos 20 d. nutarimą, ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodyta, jog pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nurodyta, jog naujas darbas ir noras jį kuo geriau atlikti, paskatino pasielgti taip neatsakingai vairuojant automobilį. Yra vieniša mama, augina paauglę dukrą, darbas konkrečiai susijęs su vairavimu, dirba autodetalių kurjere, taip pat turi kreditinių įsiskolinimų. Nurodyta, jog teisių atėmimas yra labai skausmingas, net ir keliems mėnesiams, nes liks visiškai be pajamų. Būtent naujas darbas ir patirties stoka, važiuoti pagal grafiką, privertė ne kartą nusižengti kelyje. Nurodė, jog su asmenine mašina, nuobaudų neturi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su J. G. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. liepos 20 d. priimtą nutarimą. Nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu bei teisėtai ir teisingai priėmė administracinėje byloje nutarimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti itin grubūs kelių eismo taisyklių pažeidimai, itin pavojingoje vietoje, t. y. ant vieno avaringiausio rajone esančio viaduko. Pažeidimai padaryti šiurkštūs bei akivaizdūs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo J. G. prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai reikštų, jog praranda darbą, nes dirba kurjere vairuotoja, ir pajamas. Nurodė, kad yra vieniša mama, viena augina dukrą, turi kreditinių įsiskolinimų. Teisių atėmimas nors ir trumpam laikotarpiui, jai sukeltų ženklias neigiamas pasekmes. Paaiškino, jog nesenai įsidarbino, ir norėdama visur suspėti laiku ir darbą atlikti gerai, padarė KET pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad J. G. nubausta už tai, jog ji 2021 m. birželio 28 d., apie 10.01 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, regioniniuose keliuose Veiviržėnai – Brožiai – Vėžaičiai, 14,50 km, vairuodama transporto priemonę, vienu metu (paeiliui) padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kirto siaurą ištisinę liniją bei keisdama važiavimo kryptį, t. y. persirikiuodama, nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Transporto priemonės vairuotoja savo veiksmais sukėlė pavojų kitomis transporto priemonėmis vykstantiems asmenims, dėl ko susidarė grėsmė eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 4, 8, 82, 140.1 punktų reikalavimus.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra. J. G. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir pakeisti 2021 m. liepos 20 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2021 m. liepos 20 d. nutarimu J. G. pripažino kalta padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, ir, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė 170 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimą.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs posėdžio metu duotus parodymus, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. G. neskyrus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
J. G. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors J. G. lenkimo manevrą atliko ženklo „Šalutinis kelias iš kairės“ galiojimo zonoje, tačiau toks jos manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, priešpriešinėje juostoje nebuvo transporto priemonių, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas. Pažymėtina ir tai, kad už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą J. G. baudžiama pirmą kartą, turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, tačiau nėra bausta už kitus sunkius administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad J. G. nėra piktybinė KET pažeidėja. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl J. G. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). J. G. nurodė, jog visi KET pažeidimai padaryti darbo sutarties pradžioje (įsidarbino 2021-04-02), norint kuo geriau atlikti darbą, šiuo metu pažeidimų nedaro, pasimokė. Be to, nustatyta, kad J. G. teisė vairuoti būtina darbe, ji dirba vairuotoja, ir automobilis yra neatsiejama darbo priemonė. J. G. netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji būtų atleista iš darbo, o tai reiškia, jog netektų ir pajamų šaltinio. J. G. yra vieniša mama, viena augina nepilnametę dukrą, turi kreditinių įsiskolinimų. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones J. G. yra itin reikšminga.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinus visa tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad J. G. paskirta nuobauda - 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimas, yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti J. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 5 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1355-2021 (ROIK 21135680052), ir J. G., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui - panaikinti.
Kitoje dalyje 2021 m. liepos 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.