- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- e2-2736-607/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00891-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- R. N.
- Advokatai
- Enrika Maksimavičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas, tretysis asmuo R. N. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 1996 metais tarp jos, D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., a.k. nežinomas, gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dėl 45/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. buto esančio (duomenys neskelbtini), galiojančia.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad ji gimė ir užaugo (duomenys neskelbtini). Ten sukūrė šeimą ir 1983 metais su šeima persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini).1991 metais su sutuoktiniu A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuoką nutraukė. Liko gyventi viena su šešiais vaikais. Jai buvo pakankamai sudėtinga vienai gyventi ir rūpintis visų šeimos narių gerbūviu, todėl tėvai nuolat ragindavo persikraustyti gyventi arčiau jų ((duomenys neskelbtini) kaimo). 1995 metų lapkričio mėnesį jos mama N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ją informavo, jog žino, kad S. B. parduoda jai priklausančią namo dalį, greta jos tėvų esančiame, (duomenys neskelbtini) kaime, Pagėgių savivaldybėje. Ji nusprendė pakeisti savo gyvenamąją vietą. Netrukus susitiko su minėta namo dalies pardavėja S. B., apžiūrėjo jos pardavimui siūlomą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarė, kad šią valdą S. B. jai parduos už 4000 litų. 1996 metų sausio mėnesio pradžioje butą, kuriame gyveno (duomenys neskelbtini) pardavė. Gautus pinigus ji ir jos sūnus N. P. nuvežė minėtai S. B. j namus (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ir S. B. dukra R. A. (jos žiniomis mirusi (duomenys neskelbtini)). Būdami keturiese, visų akivaizdoje - ji perdavė S. B. 4000 litų už butą , esantį adresu (duomenys neskelbtini), S. B. jai perdavė buto techninės apskaitos knygą, t.y. visus su minėtos valdos naudojimu, eksploatavimu susijusius dokumentus. Pagal tuometinį paprotį, jos (pirkėja ir pardavėja) „sukirto“ rankomis prie dviejų liudytojų (N. P. ir R. A.), ir laikė, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas. S. B. įsipareigojo per dvi savaites persikraustyti gyventi pas savo dukrą R. A., taip pat pažadėjo, kad artimiausiu metu jos nuvyks pas notarą įteisinti buto pirkimo-pardavimo sandorį. Praėjus dviejų savaičių terminui S. B. persikraustė gyventi pas dukrą į Pagėgių miestelį, o ji su vaikais: N. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), D. P., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini), persikraustė gyventi į įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tų pačių (1996) metų kovo mėnesį, pagal tuo metu galiojančią tvarką, vyko asmenų surašymas. Ji ir jos vaikai buvo „suregistruoti“ į ūkines knygas, kurių išrašus pridėjo prie ieškinio. Taip pat šiuo adresu jie buvo deklaravę ir savo gyvenamąsias vietas. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos 2022-04-21 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina aplinkybę, kad minėtoje valdoje jos gyvenamoji vieta yra deklaruota nuo 1996-03-16. Ji ir jos vaikai minėtoje valdoje vedė bendrą ūkį, disponavo nusipirktu nekilnojamuoju turtu kaip savo. Kelis kartus buvo susitikusios su S. B., jos kiekvieną kartą prašydavo nuvykti pas notarą įteisinti jų sandorį. S. B. kiekvieną kartą ją įtikindavo, kad ji neturi dėl ko pergyventi, kad viskas yra gerai, kad juodvi yra tinkamai atsiskaičiusios ir, kad „viskas bus sutvarkyta“. Taip pralaukė iki 2013 metų ir sužinojau, kad S. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Tada kreipėsi į S. B. dukrą R. N., kuri žinojo apie 1996 metais įvykusį sandorį, tikėdamasi, kad ji , kaip teisėta S. B. įpėdinė, priims palikimą, atsiradusį po mamos mirties ir tokiu būdu galės su ja baigti tvarkyti ginčo buto įteisinimo procedūrą. R. N. atsisakė dalyvauti šiame procese, teigdama, kad palikimo, atsiradusio po mamos S. B. mirties, nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Ji raštu patvirtino, kad žino apie minėtą jų sudarytą pirkimo- pardavimo sandorį. Kaip jau minėjo, ji 1996 metais S. B. pilnai atsiskaitė už ginčo turtą. Jos abi suprato, kad pirkimo-pardavimo sandorį įvykdė. Savo iniciatyva, kelis kartus prašė S. B. vykti į notaro kontorą, sandorį įteisinti ir tokiu būdu jai sudaryti galimybę nuosavybę (duomenys neskelbtini) įregistruoti savo vardu. Ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių šis veiksmas nebuvo ir nėra atliktas iki šiol. Būtent dėl tos priežasties ginčo valda iki pat šiol Registrų centre nurodyta ne kaip jos, bet kaip S. B. nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ turto bankas atsiliepimu nurodė, kad šioje civilinėje byloje iš esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad VĮ Turto bankas nevaldė ieškovės ieškinyje nurodyto buto ir dėl jo jokių papildomų duomenų pateikti negali. Be to, iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų negalima konkrečiai nustatyti, kada ieškovė sudarė jos ieškinyje nurodytą pirkimo - pardavimo sutartį su S. B., nes tai vienareikšmiškai patvirtinantys dokumentai nėra pateikti. Šiuo atveju teismo sprendimas VĮ Turto bankui neturėtų sukelti jokių teisų ir pareigų. VĮ Turto bankas neturi jokių teisių į butą ir nėra kaip nors kitaip susijęs su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, todėl byloje neturėtų dalyvauti atsakovu. Ieškovės D. P. ieškinio reikalavimo pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti.
Tretysis asmuo R. N. atsiliepė į ieškinį nurodė, kad S. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra jos mama. Ji yra vienintelė S. B. įpėdinė. Po mamos mirties į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes mama paveldimo turto neturėjo. Į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jokių reikalavimų ir pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.
Ieškinyje keliamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų atsiradimo 1996 metais, todėl sprendžiant, ar sandoris atitiko reikalaujamą formą, aktualios ir taikytinos jo sudarymo metu galiojusios teisės normos - 1964 metų Civilinis kodeksas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tiek 1964 metų Civilinio kodekso, tiek 2000 metų Civilinio kodekso normos numato, kad teismas pagal sandorį įvykdžiusios šalies reikalavimą turi teisę pripažinti sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, galiojančiu, nors jis ir nėra įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia (1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis, 2000 m. CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Tiek dėl 1964 metų Civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalies, tiek dėl 2000 metų Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar šalys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu šalių veiksmai įrodo jų suderintą valią dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iš principo buvo teisėtas, esminę reikšmę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymą šalies vengimo sandorį įforminti aplinkybės.
Ieškovės D. P. paaiškinimu nustatyta, kad 2016 m. pradžioje ji iš S. B. nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 4000 litų; kad ji 2016 m. iki kovo mėn. su šešiais vaikais persikraustė gyventi į įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), minėtame bute gyvena iki šiol.
Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad 45/100 pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. B.
Trečiojo asmens R. N. patvirtininu nustatyta, kad S. B. yra jos motina, gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). 2023-02-22 Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. P. nuo 1996 metų gyvena ir valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
2022-04-21 Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad D. P. savo gyvenamąją vietą -(duomenys neskelbtini) deklaravo 1996 m. kovo 16 d.
Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos 2022-05-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti išrašai iš ūkinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad į ūkinę knygą iki 1996 metų (duomenys neskelbtini) kasmet yra surašomi S. B. šeimos nariai ir po šia informacija, kaip valdos savininkė, pasirašo S. B.. Paskutinis jos šeimos narių surašymas ir S. B. parašas padėtas 1995-01-01. Sekančių, t.y. 1996 metų surašyme (duomenys neskelbtini) jau dalyvauja D. P. šeima ir tos pačios ūkinės knygos informacijoje nurodyti D. P. ir jos vaikų asmeniniai duomenys, valdos duomenys ir pan. Po šia surašyta informacija jau pasirašo D. P., kaip valdos savininkė.
2013-01-16 Patvirtinimu R. N. patvirtino, kad jai žinoma, kad jos mama S. B. 1996 metais pardavė (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančią dalį (butą) - D. P., o pati išsikėlė gyventi į Pagėgius pas dukrą R. A. (mirusią (duomenys neskelbtini)). Jai žinoma, kad sandoris, kol mama (S. B.) buvo gyva (mirė (duomenys neskelbtini)) notarine forma nebuvo sudarytas.
1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Iš esmės tos pačios nuostatos yra įtvirtintos ir galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).
Teismas aukščiau aptartų duomenų pagrindu konstatuoja, kad šalys išreiškė savo valią dėl turto pirkimo - pardavimo sandorio ir ši sutartis buvo faktiškai sudaryta, t. y. S. B. tapo turto pardavėja ir įsipareigojo įforminti pirkimo - pardavimo sutartį bei perduoti turtą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė atliko faktinius buto pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo veiksmus, sumokėdama nustatytą kainą ir priimdama perkamą turtą, kurį valdo iki šiol.
Iš ieškovės D. P. paaiškinimo matosi, kad ji vis ragino turto pardavėją S. B. vykti į notaro kontorą įteisinti buto pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau S. B. buvo senyvo amžiaus, blogos sveikatos ir vis atidėliojo vykimą pas notarą; kad vis dėlto vieną kartą su S. B. buvo nuvykusios pas notarą į Klaipėdos m. įteisinti buto pirkimo-pardavimo sandorio, tačiau buto dokumentai buvo teisiškai netvarkingi, todėl notaras atsisakė atlikti minėtą veiksmą. Laikytina, kad turto pardavėja S. B. neįvykdė savo pareigos įforminti sandorį notarine tvarka.
Ieškovei D. P. faktiškai įvykdžius buto pirkimo - pardavimo sandorį, kuriam reikalingas notaro patvirtinimas (1964 m. CK 44 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis), o S. B. neįforminus sandorio notarine tvarka, akivaizdu, kad sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusias įstatymines normas - 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio reikalavimus (per tris mėnesius vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete, kaip tai numatė 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 255 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1983-12-11).
Nagrinėjamu atveju taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytą 10 metų senaties terminą ieškovės reiškiamai teisei į ginčo butą įgyvendinti nėra teisinio pagrindo, nes pagal Lietuvos Respublikos 1964 m. CK 149 straipsnį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. Tačiau kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje ne kartą dėl šiuo metu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje įtvirtintų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų ir juridinių faktų teisinės registracijos yra konstatavęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė D. P. nuosavybės teisę į butą įgijo 1996 metais sumokėdama už butą sutartą kainą ir priimdama perkamą daiktą, tai yra butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškinys įrodytas ir tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės D. P. ieškinį patenkinti.
Pripažinti pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 1996 metais tarp D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. nežinomas, mirusios (duomenys neskelbtini), dėl 45/100 pastato, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančia.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.