Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-133/2007

2007 m. balandžio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. J. , gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 str. ir nuteistas 20 ( dvidešimties ) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas pagal LR BK 245 str. už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, o būtent, suvokdamas savo nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia, 2007-02-16 apie 15.00 val., pažeisdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-01-17 sprendimu paskirtą įpareigojimą nepalaikyti ryšio su K. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nevykdė teismo sprendimo, t.y. kelio Kaunas - Marijampolė – Suvalkai 63-jame kilometre buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairuojant automobilį Chrysler Intrepid (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio keleivio vietoje sėdėjo asmuo, su kuriuo A. J. įpareigotas nepalaikyti ryšio, t.y. K. S. .

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. J. nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai paskyrė bausmę, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (LR BK 54 str.).

Nuteistasis A. J. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas ( BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad A. J. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 15 str. 3d.), už kurio padarymą numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę - visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau paskyrė griežčiausią BK 245 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė neatitinka teisingumo principo ir yra aiškiai per griežta. A. J. baudžiamąjį nusižengimą padarė įtakotas susidariusių aplinkybių, kurios jau buvo dar prieš skiriant nutartimi teismo įpareigojimus. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu buvo pateikta projektavimo darbų sutartis, sudaryta 2006 m. spalio 3 d. tarp nuteistojo, A. J. , kaip užsakovo, ir projektuotojo IĮ „Architekto Š. P. studijos“, kuria A. J. užsakė, o projektuotojas įsipareigojo parengti buto ir mansardos, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą, už ką buvo sutarta sumokėti 2000 Lt. (b.l. 92). Kaip matyti iš kito teismui pateikto ir prie nagrinėjamos bylos prijungto dokumento, kad individuali įmonė „Architekto Š. P. studija“ 2005 m. rugsėjo 18 d. yra sudariusi darbo sutartį su architektu K. S. su visomis iš šios sutarties sekančiomis pasekmėmis (darbo užmokesčio mokėjimu, darbo valandomis ir kt.) (b.l.93). Šie dokumentai patvirtina, kad tarp A. J. ir K. S. buvo oficialus susitarimas dėl paslaugų teikimo ir, šio susitarimo pasekmėje, A. J. konsultavosi su architektu K. S. , buvo susitikę ir vyko apžiūrėti nekilnojamo turto objekto dėl galimo jo pirkimo. Esant tokiems duomenims, A. J. veiksmai nėra piktybiški ir nėra pagrindžiantys nuomonę, kad jis linkęs nusikalsti. Nuteistasis A. J. , sulaikytas policijos pareigūnų ir apklausiamas tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, savo kaltės neneigė, buvo nuoseklus, savo parodymų nekeitė, kad, sutikęs K. S. , paprašė jo pagalbos dėl nekilnojamo turto įvertinimo. Jo parodymai visiškai sutapo su liudytojo K. S. parodymais, kuris ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas pirmas. Pagal įvykio laiką, K. S. apklausos laiką ir A. J. apklausos laiką, matyti, kad susitarti dėl vienodų parodymų davimo liudytojas ir, tuomet dar buvęs įtariamuoju, A. J. tam galimybės tikrai neturėjo.

Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis dirba R. R. firmoje (duomenys neskelbtini). Darbdavio charakterizuojamas kaip gerai atliekantis savo darbą, atsakingas darbuotojas (b.l. 91).

Baudžiamojoje byloje yra gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimas, todėl vertintina ir ta aplinkybė, kad nuteistajam dėl ligų pobūdžio – būklės po stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos operacijos, lėtinio hepatito ir kitų ligų - reikalingas nuolatinis ambulatorinis gydymas, kineziaterapija.

Nuteistojo A. J. apeliacinio skundo motyvas dėl teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas. Lygybės ir teismo nešališkumo principai, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo nepažeisti. Baudžiamojo proceso įstatymas, tai įstatymas įtvirtinantis visą sistemą garantijų, sudarančių galimybę užtikrinti asmens konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Viena iš tokių teisių yra teisėjo nušalinimo institutas ( LR BPK 57 str., 58 str., 59 str. it kt. ), suteikiantys teisę kaltinamajam, esant BPK 58 str. numatytiems nušalinimo pagrindams, pareikšti nušalinimą teisėjui, kurio nešališkumu kaltinamasis abejoja. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo ( b.l. 72), ši teisė kaltinamajam buvo išaiškinta ir kaltinamasis šia teise pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas ir nuteistojo asmens suėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, pats savaime jau yra pagrindas abejoti teisėjo, priėmusio tokį nuosprendį, nešališkumu. Tai prieštarautų pačiai baudžiamojo proceso paskirčiai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.) Todėl nuteistojo A. J. skundo motyvas dėl teismo šališkumo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsižvelgtinai į tai, kad A. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimo tikslai ir motyvai nebuvo piktavališki ir, įvertinant išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, jam skirtina kita bausmė rūšis – bauda.

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti, Marijampolės raj. apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam A. J. skirti 50 MGL dydžio baudą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.