Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant Arildai Šuliokaitei, dalyvaujant ieškovui V. D., ieškovo atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovams R. D. , B. D. , trečiajam asmeniui A. B. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovams R. D. , B. D. , trečiajam asmeniui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tai, kad 1995-09-25 tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra neterminuota patvirtina šios sutarties 5 punktas, kuriame numatyta, kad sutartis galioja iki pilno atsiskaitymo.

Atsakovai teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovas 2001 metais, jiems grįžus iš Amerikos, reikalavo grąžinti skolą (b.l. 95). Ši data turėtų būti vertinama kaip reikalavimo pareiškimo momentas. Tikrasis šalių ketinimas buvo neterminuotos paskolos sutarties sudarymas . Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir interpretavo paskolos sutarties 5 p. ir dėl to neteisingai išaiškino paskolos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas bei padarė išvadą, kas paskolos sutartis terminuota (b.l. 103-106).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas, atsižvelgęs į sutartimi numatytas pernelyg dideles palūkanas, į tai, kad atsakovai yra jam grąžinę viso 2850 Lt palūkanų, CK 1.5 straipsnio nuostatas, apeliacinio skundo reikalavimus sutartinių palūkanų priteisimo dalyje sumažino iki 4000 Lt, todėl teisėjų kolegija sutartinių palūkanų priteisimo dalyje nagrinėja apeliacinį skundą šiose ribose (CPK 42 str., 320 str.).

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė nustatęs, kad tarp šalių 1995-09-25 sudaryta paskolos sutartis yra terminuota, nes buvo sudaryta trims mėnesiams. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovams negrąžinus skolos, nuo 1995-12-26 ieškovo teisės buvo pažeistos, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti paskolą (1964 m. CK 77-80,86 str.). Ieškovui nepateikus ieškinio teisme trijų metų laikotarpyje (1964 m. CK 84 str. 1d.), ieškinio senaties terminas pasibaigė 1998-12-26 t.y. iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl esant skolininko reikalavimui, taikė ieškinio senatį ir pasibaigus ieškinio senaties terminui iki ieškinio pareiškimo, ieškinį atmetė (CK 1964 m. CK 85 str. 2d., 90 str. 1d.).

Teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose. (CPK 4 str. , 330 str., CK 1.124-1.135 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2006).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 str. 1 d., 1964 m. CK 86 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2002-12-20 nutarimo Nr.39 “Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje”, 7.2 p., 20.7 p. nurodė, kad jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti: kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta, arba nutraukta; jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsakovai negrąžinę skolos ieškovui, prašė ieškinį atmesti tik dėl to, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 str., 90 str. 1 d.), kurį jie prašo taikyti pagal 1964 m. CK 85 str. 2 d.

Atsakovai nepaneigė ieškovo nurodyto argumento, jog jis aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties terminą (iki 1998-09-25) ir praėjus senaties terminui iki pat bylos iškėlimo teisme norėjo atgauti paskolintus atsakovams pinigus, o skolininkai skolą pripažino ir žadėjo ją grąžinti. Tai, kad atsakovai dalį skolos 3000 Lt pripažįsta ir ją sutiktų grąžinti ieškovui, jeigu jis atsisakytų nuo likusios dalies reikalavimų, atsakovai pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taip pat teismo posėdyje atsakovai pripažino, kad 2001 metais jiems grįžus iš užsienio, ieškovas telefonu kreipėsi į juos dėl skolos grąžinimo, tačiau jie atsisakė grąžinti (b.l. 95), todėl esant neatitikimams ieškovo ir atsakovų paaiškinimuose dėl atsakovų galutinio atsisakymo grąžinti skolą ieškovui datos, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jis ne anksčiau kaip 2001 metų pabaigoje suprato, kad paskolintos pinigų sumos gera valia be teismo neatgaus ir tada sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad šią datą apeliantas nurodė ir apeliaciniame skunde, todėl šis momentas laikytinas ieškinio senaties termino eigos pradžia pagal CK 1.127 str. 1 d. Civilinio kodekso 1.125 str. numato bendrą ieškininės senaties terminą dešimt metų. Taigi nustačius, kad atsakovai skolintų pinigų negrąžino per visą ieškinio senaties terminą, terminui pasibaigus, žadėjo grąžinti ieškovui pinigus, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, o vėliau t.y. 2001 metų pabaigoje iš viso atsisakė skolą grąžinti, kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta atsakovams atlikus tokius veiksmus, kurie liudijo, kad jie pripažino skolą (CK 1.130 str. 2 d.) ir nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo (1964 m. CK 89 str. 3d., CK 1.130 str. 3d.), ieškovas pareikšdamas ieškinį teisme 2006-01-16 nepraleido ieškininės senaties termino savo pažeistai teisei apginti. (CK 1.125 str. 1d., 2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 straipsnis).

Teisėjų kolegija mano, kad skolininkai, negrąžinę skolos per sutartyje nustatytą terminą ir toliau elgdamiesi nesąžiningai, neturėtų išvengti prievolės įvykdymo remdamiesi vien ieškinio senaties terminu (CK 1.5 str.).

Pagal 2000 m. liepos 18 d. LR Civilinio kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 2 d., esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Paskolos santykius, sutarčių pasirašymą, vykdymą, paskolos sutarties pažeidimo pasekmes reglamentuoja LR CK 6.870-6.874 str.

Dėl skolos dydžio

Nagrinėjant bylą teisme ieškovas pripažino, kad atsakovai 1995 m. gruodžio mėnesio pabaigoje grąžino jam sutartyje numatyto dydžio palūkanas už 3 mėnesius – 1350 Lt, tačiau nepripažįsta, kad atsakovai grąžino jam dalį skolos – 7000 Lt.

Kiekviena iš šalių privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Atsakovai aplinkybę, kad ieškovui 1995 m. gruodžio mėnesio pabaigoje grąžino 7000 Lt skolos, grindžia tik savo paaiškinimais. Kadangi atsakovas šios aplinkybės nepripažino, paskolos raštelis 10000 Lt sumai yra pas ieškovą, atsakovams nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių skolos dalies grąžinimą, teismas sprendime konstatuodamas, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog 7000 Lt grąžino ieškovui, teisingai taikė įrodinėjimo priemonių leistinumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177 str. 4 d., CK 6.871 str., 1964 m. CK 43 str. 2 p., CK 291 str., CK 244 str. 3 d.).

Atsakovai paskolos raštelio, kuria ieškovas paskolino ieškovams 10000 Lt ir jie įsipareigojo pinigus grąžinti iki 1995 m. gruodžio 26 d., neginčijo (1964 m. CK 293 str.), rašytinių įrodymų, kad dalį skolos – 7000 Lt grąžino teismui nepateikė, 3000 Lt skolą ieškovui pripažįsta, tai rodo, kad atsakovai savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ji nėra pasibaigusi (1964 m. CK 244 str.) ir jiems išliko pareiga grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat paskolintų pinigų sumą (1964 m. CK 291 str. 1 d.).

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovų solidariai priteistina ieškovui 10 000 Lt skolos. (CK 6.6 str., 6.870 str., 6.871str., 6.873 str.).

Atsakovai neginčijo sutartinių palūkanų dydžio, jos buvo numatytos šalių 1995-09-25 pasirašytoje sutartyje, ieškovas jų dydį geranoriškai sumažino, skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Patenkinus apeliacinį skundą dėl 10000 Lt skolos priteisimo, iš atsakovų taip pat solidariai, priteistinos ieškovui 4000 Lt sutartinės palūkanos ir nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2006 m. sausio 16 d. (b.l. 10) priteistinos ieškovui 5 % dydžio metinės palūkanos nuo 14000 Lt skolos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.6 str., 6.870 str., 6.874 str., 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas paduodant ieškinį sumokėjo iš viso 540 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8,16, ieškinio kaina 18000 Lt), paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt, nuo kitos nesumokėtos žyminio mokesčio dalies 2006-11-16 teismo sutartimi buvo atleistas (b.l. 102,109), todėl patenkinus apeliacinį skundą apeliacinio skundo ribose (14000 Lt), iš kiekvieno atsakovo priteistina ieškovui po 260 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš kiekvieno priteistina po 179,20 Lt bylinėjimosi išlaidų (po 19,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir po 160 Lt žyminio mokesčio, CPK 79 str., 80 str., 88 str. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendė:

apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui V. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. D. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) skolos pagal 1995 m. rugsėjo 25 d. paskolos sutartį, 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) sutartinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 14 000Lt (keturiolikos tūkstančių litų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2006 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų B. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a/k(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui V.D. (a/k(duomenys neskelbtini) po 260 Lt (du šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Iš atsakovų B. D. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti po 179,20 Lt (po vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.