Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui M. P. (M. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LG01092014/0049 (toliau – Sutartis) (e. b. l. 24-32), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 2 751,39 Eur finansavimą bei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę valdyti bei naudotis su teise išsipirkti transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti lizingo įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius 2014 m. gruodžio 5 d. sutartį su atsakovu nutraukė; transporto priemonė UAB ,,mogo LT“ sugrąžinta nebuvo. Atsakovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas 2014 m. gruodžio 5 d. pranešimu (e. b. l. 11). Nutraukus sutartį neišmokėta suteikto finansavimo suma sudarė 2 751,39 Eur.

Nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2016 m. kovo 7 d. reikalavimo teises į atsakovo skolą, pasirašydama Gautinių sumų pirkimo sutartį Nr. DCM-001-2016, perleido akcinei bendrovei (toliau – AB) „Debt Capital Managment“; 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/03 nauja kreditorė AB „Debt Capital Managment“ perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 7 d. tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir reikalavimo perėmėjos AB „Debt Capital Management“ sudaryta gautinų sumų pirkimo sutartis Nr. DCM-001-2016. 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perėmėja AB „Debt Capital Management“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03, kurioje nurodyta, kad ieškovei perleidžiamos reikalavimo teisės į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis bei reikalavimo teisės į pradinio kreditoriaus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. surinktas pinigines lėšas, kurias skolininkai atliko pradiniam kreditoriui, dengdami reikalavimus (sutarties 1.1 punktas). Apie 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp reikalavimo teisės perleidėjos AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/03 atsakovas informuotas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo, išsiųstu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo raginamas geranoriškai padengti įsiskolinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas dėl reikalavimo teisių perleidimo informuotas tinkamai.

Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovės reikalavimo, atsiradusio 2014 m. rugsėjo 1 d. pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu, nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę į 2 751,39 Eur negrąžintą finansavimo sumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 751,39 Eur negrąžintą finansavimo sumą laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 242,26 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo, paskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d.; 1 636,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d.; 32,02 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 751,39 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi, matyti, kad šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas – metinė palūkanų norma 32,02 proc.

Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte numatyta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas, t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas, nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti 242,26 Eur palūkanos iki Sutarties nutraukimo pagal savo paskirtį laikytinos pelno (mokėjimo) palūkanomis. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės mokėti užmokestį palūkanų forma už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą nevykdė, ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę, kylančią iš Sutarties, priteistinos 242,26 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų pagal sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo, paskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., 1 636,48 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d., bei 32,02 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 751,39 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.574 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 13.2 punkte atsakovas įsipareigojo, praleidusi mokėjimo terminus, mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 247,63 Eur delspinigius taip pat laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas (delspinigių paskaičiavimas e. b. l. 44).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 877,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 110 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 110 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei nepriteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 1,86 Eur, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 751,39 Eur negrąžintos finansavimo sumos, 242,26 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo negrąžintos finansavimo sumos laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., 1 636,48 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2016 m. spalio 14 d., 32,02 procentų mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 751,39 Eur negrąžintos finansavimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 247,63 Eur delspinigių, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 877,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 110 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.