- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2-1964-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31019-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Justa Raciūtė (pirm.)
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė A. M. teismui pateiktu ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė priteisti iš atsakovo A. Š.: 1) 3 450 Eur žalą už automobilio sugadinimą, 2) 1 000 Eur neturtinę žalą, 3) 70 Eur išlaidas už antstolio paslaugas ir 150 Eur turto vertinimo išlaidas, 4) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-10683-19, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad (duomenys neskelbtini). pasisavintas A. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. Š.. 2019 m. birželio 28 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovė nurodė, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) pasisavinus A. M. priklausantį automobilį, jis iki pat tyrimo pabaigos nebuvo grąžintas. Automobilis buvo vairuojamas A. Š., kuris neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas po įvykio negrąžino ieškovei automobilio, taigi ieškovė patyrė automobilio (duomenys neskelbtini) praradimą. Ieškovė nurodė, kad automobilis apžiūrėtas 2019 m. liepos 31 d. dieną turto vertintojo ir buvo įvertinta automobilio rinkos vertė (2 500 Eur) bei nustatyta automobilio likutinė vertė (491 Eur). Už turto vertinimą papildomai patirta 150 Eur išlaidų. Ieškovė automobilį vertina 3 500 Eur suma (šiek tiek aukščiau rinkos kainos, kadangi prieš pasisavinant automobilį buvo atliktas pilnas, kapitalinis remontas, ko pasekoje automobilio vertė yra išaugusi). Ieškovė nurodė, kad atsakovas automobilį remontavo ir detales pirko neoficialiai, todėl jokių papildomų įrodymų dėl automobilio remonto ieškovė surinkti ir pateikti į bylą negali. Papildomai ieškovė nurodė gavusi už sudaužytą automobilį 50 Eur sumą, taigi iš 3 500 Eur minusavo 50 Eur sumą, taigi, iš viso atsakovas ieškovei privalo atlyginti 3 450 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad buvo iškviestas antstolis konstatuoti faktą kur automobilis ir kokios būklės stovi, todėl antstoliui papildomai sumokėta 70 Eur už fakto konstatavimą apie sugadintą automobilį. Be to, ieškovė nurodė patyrusi ir moralinę žalą, ko pasekoje buvo psichologiškai paveikta dėl situacijos, t. y. negalėjo tinkamai dirbti, neturėjo automobilio, nemiegojo naktimis, patyrė gilius sukrėtimus. Ieškovė pabrėžė, kad papildomais įrodymais negali pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo, tačiau visa susidariusi situacija ir informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos pagrindžia, kad dėl atsakovo kaltės ir jo elgesio ieškovė neginčijamai patyrė dvasinius išgyvenimus. Ieškovė teigė iš viso patyrusi dviejų rūšių žalą – finansinę (dėl pavogto automobilio vertės, minusuojant gautą sumą už sugadintą automobilį) – 3 450 Eur ir moralinę (dėl gilių dvasinių sukrėtimų ir nepatogumų) – 1 000 Eur; taip pat ieškovė patyrė 330 Eur bylinėjimosi išlaidų ruošiant dokumentus, o papildomai po baigto ikiteisminio tyrimo buvo sumokėta turto vertintojui 150 Eur ir 70 Eur už antstolio faktų konstatavimą. Taigi, iš viso ieškovė patyrė 5 000 Eur žalą, kurią patikslintu ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė.
Ieškovės atstovui pateikus prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka – 2020 m. birželio 23 d. 13.00 val. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt, o taip pat šalims išsiunčiant teismo nutartį. Pažymėtina, kad atsakovas teismo procesinius dokumentus gavo asmeniškai, atvykęs į teismą 2020 m. birželio 22 d. Teismas atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2020 m. birželio 30 d. 13.00 val.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei A. M. nuosavybės teisėmis priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2019 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10683-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, gavus A. M. pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) jai priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas A. Š., kad jis sutvarkytų ir atliktų automobilio techninę apžiūrą, tačiau jis automobilio negrąžino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus nukentėjusiąją A. M. ir kitus liudytojus, buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susitarė, kad atsakovas nuveš ieškovės automobilį atlikti privalomąją techninę apžiūrą, po atliktos techninės apžiūros (duomenys neskelbtini) atsakovas, vairuodamas minėtą ieškovės automobilį, padarė eismo įvykį ir apgadino automobilį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroras 2019 m. birželio 28 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodydamas, kad A. Š. veiksmai nekvalifikuotini kaip nusikalstama veika, nes nebuvo nustatyta, kad jis būtų turėjęs tyčią pasisavinti jam patikėtą automobilį. Nutarime nurodyta, kad atsakovas sutinka atlyginti ieškovei padarytą žalą, taip pat nurodyta, kad kilus ginčui dėl padarytos žalos atlyginimo nukentėjusioji turi teisę savo interesus ginti teisme civilinio proceso tvarka.
Iš ieškovės teismui pateiktos 2019 m. liepos 31 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. VER2861 matyti, kad turto vertintojas, atlikęs transporto priemonės nuostolių vertės nustatymą, padarė išvadą, kad automobilio rinkos vertė prieš sužalojimą – 2 500 Eur, atstatomoji vertė – 2 617 Eur, likutinė vertė – 491 Eur. Už atliktą turto vertinimą ieškovė turto vertinimą atlikusiai agentūrai UAB „Verlita“ sumokėjo 150 Eur.
Byloje pateiktas antstolio M. D. 2019 m. liepos 31 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-85-2019K, kuriame nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), stovi automobilis, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytu priekiu: sulankstytas ir sudaužytas priekinis bamperis, abudu priekiniai sparnai, priekinis kapotas, priekiniai žibintai, grotelės. Teismui pateikta antstolio filmuota medžiaga. Už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovė sumokėjo antstoliui 70 Eur.
Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė 2019 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad daužtą, netinkamą eksploatavimui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji pardavė už 50 Eur.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausė automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu vykdytos atsakovo A. Š. apklausos metu, parodymų patikrinimo vietoje metu atsakovas A. Š. pripažino, kad atsakovei priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį (atsitrenkė į kelio atitvarus), eismo įvykio metu automobilis buvo stipriai sudaužytas, apklausos metu atsakovas sutiko atlyginti ieškovei žalą. Į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei prie šio protokolo esanti filmuota medžiaga, taip pat turto vertinimo ataskaitoje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis stipriai sugadintas ir negali būti eksploatuojamas. Atsakovas atsiliepimo byloje nėra pateikęs, bei kitų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltę, į bylą nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis). Esant šių aplinkybių visumai, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovo kaltė dėl ieškovės automobiliui padarytos žalos yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 450 Eur turtinę žalą už sugadintą automobilį. Ieškovė patirtos žalos dydį byloje įrodinėjo 2019 m. liepos 31 d. turto vertinimo ataskaita Nr. VER2861, patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog automobilio remontui prieš jo sudaužymą išleido 1 000 Eur, taip pat 2019 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, kad daužtą, netinkamą eksploatavimui automobilį ieškovė pardavė už 50 Eur. Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta automobilio vidutinė rinkos vertė prieš jo sugadinimą – 2 500 Eur. Sudaužytą automobilį ieškovė pardavė už 50 Eur. Ieškovė automobilį vertina didesne nei nustatyta vidutinė rinkos kaina – 3 500 Eur, nurodydama, kad už automobilio remontą prieš jo sugadinimą ji sumokėjo 1 000 Eur. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo taisomas, kad remonto metu buvo perkamos detalės, ir kad ieškovė už remontą išleido būtent 1 000 Eur sumą, nors teismas ieškovei tokius įrodymus pateikti siūlė 2020 m. kovo 10 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant minėtų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilis buvo suremontuotas, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog jos patirta žala šiuo konkrečiu atveju yra 2 450 Eur dydžio (2 500 Eur (automobilio vidutinė rinkos vertė) – 50 Eur (suma, gauta pardavus automobilį) = 2 450 Eur).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad byloje esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (ieškovės patirta žala, atsakovo neteisėti veiksmai, atsakovo kaltė, priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltės ir padarytos žalos), yra teisinis pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 2 450 Eur žalos atlyginimą už sugadintą automobilį, o likusioje dalyje (dėl 1 000 Eur žalos atlyginimo) ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 150 Eur išlaidas už automobilio vertinimą ir 70 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismas sprendžia, kad nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 150 Eur dydžio išlaidas už atliktą turto vertinimą bei 70 Eur išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi šios patirtos išlaidos vertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ieškovė patyrė moralinę žalą, nes buvo psichologiškai paveikta dėl situacijos, negalėjo tinkamai dirbti, neturėjo automobilio, nemiegojo naktimis, patyrė gilius sukrėtimus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visas prielaidas, sąlygojančias žalos atlyginimą t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių, teisės pažeidėjo kaltę, teisės pažeidimu padarytą žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
Teismas pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir pan. Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, kad buvo reikalingas gydymas ar ieškovė patyrė intensyvius, gilius išgyvenimus. Ieškovo nurodyti nepatogumai dėl kreipimosi pradėti ikiteisminį tyrimą patys savaime negali sukelti neturtinės žalos. Ieškovės pateikti argumentai dėl sugadintos transporto priemonės yra turtinio pobūdžio, todėl savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą. Ieškovė taip pat neįrodė, vadovaujantis kokiais kriterijais ji savo patirtą neturtinę žalą įvertina 1 000 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo yra deklaratyvios. Teismo sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 106 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus nuo 4 720 Eur iki 4 670 Eur. Pagal patikslinto ieškinio reikalavimus žyminio mokesčio suma sudaro 105 Eur (4 670 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 105 Eur), todėl ieškovei grąžinama permokėta 1 Eur žyminio mokesčio suma (106 Eur – 105 Eur = 1 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje ji iš viso patyrė 635 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur žyminis mokestis (sumokėta 106 Eur, tačiau 1 Eur grąžintas) ir 530 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (330 Eur + 120 Eur + 80 Eur)). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinio pareiškimas patenkintas iš dalies (patenkinta dalis sudaro 57 procentus), iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 302 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (60 Eur žyminis mokestis (105 Eur x 57 proc.) + 302 Eur (530 Eur x 57 proc.) teisinės pagalbos išlaidos), o likusioje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas.
Dėl pašto išlaidų
Valstybė patyrė 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 93 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 670 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų) žalos atlyginimą ir 362 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3 032 Eur (tris tūkstančius trisdešimt du eurus).
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą 1 Eur (vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas - ZI05924). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,16 Eur (vienuolika eurų 16 centų) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.