Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovei advokatei Rimutei Giruckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo (atsakovas- R. K., institucija teikianti byloje išvadą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad jis iki savo vedybų gyveno viename name su ieškovės šeima. Jis gerai matė kaip gyveno jo sesers šeima, nes pats padėdavo seseriai auginti jos sūnų O.. Atsakovui R. K. šeima nerūpėjo, jis daugiau laiko praleisdavo su savo draugais ir įvairiomis kompanijomis, nei su savo šeima. Atsakovas dažnai pareidavo namo neblaivus,- kartais į namus negrįždavo keletą dienų iš eilės, o sugrįžęs-triukšmaudavo, keldavo reikalavimus. Vieną kartą jis matė, kaip atsakovas pastūmė ieškovę, tiesa, vėliau dėl to atsiprašė.

Atsakovas R. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikianti institucija- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje palaikė ieškovės reikalavimus, pritarė, kad vaikas po santuokos nutraukimo liktų gyventi su motina, kad jam būtų priteistas pakankamas išlaikymas, siūlo nustatyti bendravimo tvarką, nes teisę bendrauti su savo vaikais turi abu tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės, liudytojo paaiškinimų teisme bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė A. K. ir atsakovas R. K. santuoką įregistravo 2009-(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)šeimoje gimė sūnus O. K.. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 400 Eur, o atsakovas nemoka ir dešimtosios dalies reikiamos pinigų sumos vaikui išlaikyti. Minėtoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė prie ieškinio pridėjo išlaidų sūnaus išlaikymui per mėnesį paskaičiavimą ir paaiškinimą. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės ir liudytojo parodymais, kad atsakovas dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, negrįždavo į namus po dvi ar tris paras, namuose triukšmaudavo. Ieškovė dirba (byloje yra pažyma apie ieškovės darbo užmokestį) ir faktiškai viena išlaiko šeimą, nes atsakovas nedirba ir šeimos išlaikymui neskiria pajamų ( nuo 2019 metų birželio mėnesio šeimai neskiria jokios materialinės paramos). Kadangi visi šeimos rūpesčiai ir jos išlaikymas gulė ant A. K. pečių, tikėtina, kad toliau gyventi santuokoje su atsakovu ieškovei neliko nei fizinių, nei psichologinių jėgų, kaip nebeliko jokių sutuoktinius siejusių jausmų, tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ir spręsdamas ar santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Aiškinant sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymėtina, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.204, 3.208 straipsniai. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvu turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje nustatant periodinės išmokos kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui dydį atsižvelgiama į ieškovės ir atsakovo pajamas, į realias išlaidas vaikų išlaikymui, o taip pat į tai, kad augant vaikams, didėja jų poreikiai, todėl padaugėja išlaidų, skirtų jiems išlaikyti. Antra vertus kiekvieno iš tėvų indėlis į vaiko išlaikymą turi būti proporcingas jų gaunamoms pajamoms (turtinei padėčiai), atskaičius išlaidas būtiniausiems poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad ieškovė dirba, o atsakovas nedirba, tačiau ieškovės darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelis-sudaro vidutiniškai 450 Eur į rankas, apie atsakovo pajamas byloje duomenų nėra.Yra duomenys, kad atsakovas jokių pinigų vaiko išlaikymui neskiria nuo 2019 metų vasaros.

Atsižvelgiant į visa tai, o taip pat kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, kuris gali ir privalo savo vaiko labui susirasti darbą, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovės prašomas išlaikymas vaikui nėra didelis ir atsakovui nepakeliamas, kad priteisus vaikui išlaikymą - 200 Eur per mėnesį nebus pažeisti nei vaiko, nei jo tėvų interesai. Priteisus mažesnę išlaikymo sumą vaikui nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, nes jam augant neabejotinai didėja ir jo poreikiai, o tuo pačiu didėja ir išlaidos jo išlaikymui.

LR CK 3.161 str. 2 d. pažymėta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. LR CK 3.156 str. 1d, nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. LR CK 3.156 str. 2d. nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. CK 3.161 str. 3 d. nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ar aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nagrinėjamoje byloje po santuokos nutraukimo šalių nepilnametis sūnus O. K., gimęs (duomenys neskelbtini), paliktinas gyventi su savo motina-ieškove. Kartu pažymėtina, kad bendravimas su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, atsakovo bendravimo su dukra būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., ieškovė, o taip pat ir vaiko tėvas (atsakovas) turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat pabrėžtina, kad bendrauti su vienu iš kartu negyvenančiu tėvų yra vaiko teisė, kurią užtikrinti turi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, jis neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. (CK 3.170 straipsnio 4d.). Teismas taip pat informuoja abi proceso šalis, kad sutinkamai su LR CK 3.170 str. 5d. nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, įstatymų nustatytais atvejais ir toks atsisakymas gali būti skundžiamas teismui. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Remiantis visu tuo, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovo priteistinos ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b.l.28).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patenkinti A. K. ieškinį.

Dėl atsakovo kaltės nutraukti ieškovės A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K.,a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2009-(duomenys neskelbtini)Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę- K. pavardę.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus O. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina-ieškove A. K..

Priteisti iš atsakovo R. K. sūnui O. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 200 (du šimtus) eurų nuo ieškinio padavimo dienos -2019-08-13 iki jo pilnametystės.

Nustatyti atsakovo R. K. bendravimo su vaiku O. K. tvarką - bendrauti su juo pirmą ir paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį, prieš tai suderinus laiką su vaiko motina.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K. 182,00 Eur- jos turėtų bylinėjimosi išlaidų-antrinei teisinei pagalbai apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 ir LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.