Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1500-818/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
1-1500-818/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
T. M.
Civilinis ieškovas
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1500-818/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33009-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.14.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei,kaltinamajam T. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. B.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 9 kartus:

1) 2002 m. sausio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį;

2) 2002 m. balandžio 22 d. pagal BK 272 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį;

3) 2002 m. birželio 7 d. pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį;

4) 2002 m. liepos 18 d. pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį;

5) 2005 m. spalio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;

6) 2006 m. vasario 9 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį;

7) 2006 m. kovo 23 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, 2007 m. vasario 20 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) 2012 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

9) 2017 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydytis priklausomybės ligas priklausomybių reabilitacijos centre ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, bei panaudodamas kitokią psichinę prievartą, o būtent:

jis 2016 m. liepos 13 d., apie 17 val., atėjęs į parduotuvę „Ž.“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), panaudodamas kitokią psichinę prievartą prieš iš matymo pažįstamą parduotuvės darbuotoją K. B., sakydamas, kad jis neseniai išėjo iš kalėjimo ir jam nėra ką prarasti, bei sakydamas kad K. B. bus blogai, pareikalavo, kad šis jam sumokėtų dar 50 eurų už žaidimų konsolę, kurią jis buvo anksčiau pirkęs ir po to grąžinęs parduotuvei pagal neva tai buvusį abipusį susitarimą, jog K. B. jam po dviejų mėnesių turėtų perduoti dar 50 eurų už parduotą žaidimų konsolę, nors tokio susitarimo nebuvo. K. B. būdamas psichinės prievartos įtakoje, įbaugintas atidavė T. M. 40 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2016 m. liepos 14 d., 11 val. 48 min., atėjęs į parduotuvę „Ž.“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės darbuotojo K. B. pradėjo reikalauti, kad pastarasis sumokėtų palūkanas už anksčiau pirktą žaidimų konsolę, bei įėjęs į tarnybines patalpas, paėmė nuo lentynos 200 eurų grynųjų pinigų, po ko K. B. pareikalavus padėti pinigus į vietą ir susistumdžius su T. M., jis sugriebė nuo prekystalio atsuktuvą ir juo grasindamas K. B. pareikalavo iš pastarojo 40 eurų, po ko K. B., būdamas įbaugintas ir bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės atidavė jam 50 eurų grynųjų pinigų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2016 m. liepos 14 d., 17 val. 30 min., atėjęs į parduotuvę „Ž.“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį bei grasindamas jį panaudoti pareikalavo, kad K. B. jam paskolintų 50 eurų, K. B. būdamas psichinės prievartos įtakoje bei bijodamas, kad jo atžvilgiu nebūtų panaudotas fizinis smurtas atidavė T. M. 50 eurų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2016 m. liepos 19 d., apie 17 val. 40 min, atėjęs į parduotuvę „Ž.“, esančią Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), panaudodamas kitokią psichinę prievartą, paėmęs K. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „HTC“ bei grasindamas jį priduoti į lombardą, reikalavo, kad K. B. paskolintų 10 eurų. Tokiu būdu T. M., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei naudodamas psichinę prievartą, savo naudai įgijo nukentėjusiajam K. B. priklausančius 140 eurų.

Tokiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. M. kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teismo posėdyje prisipažino visiškai. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad jis K. B. parduotuvėje praeitą pavasarį buvo pirkęs žaidimo konsolę už 190 eurų. Nukentėjusysis buvo jam sakęs, kad galės ją bet kada grąžinti. Kadangi vėliau jis pradėjo vartoti narkotikus, prasidėjo jo skyrybos, todėl nusprendė konsolę grąžinti. Nukentėjusysis jam davė 100 eurų ir pažadėjo likusius atiduoti vėliau. Negavęs pinigų nusprendė pats nueiti jų pasiimti. Iš pradžių jis gražiuoju paprašė, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad nieko jam nežadėjo, todėl jis supyko, ką tiksliai sakė K. B., nepamena, tačiau buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pamena sakęs, kad jam jau nebesvarbu, kad pats pasiims kokius nors daiktus iš parduotuvės. Kartą būdamas parduotuvėje jis rado ant nukentėjusiojo stalo atsuktuvą, paėmė, pavartė, ne tiek grasindamas, bet, kad nukentėjusysis tai suprastų dviprasmiškai. Supranta, kad nukentėjusysis jo bijojo, kad prieš jį naudojo psichologinę prievartą, jam grasino, kadangi nukentėjusysis, norėdamas ramybės, duodavo jam pinigų. Jis savo poelgį vertina labai blogai, dėl jo gailisi, pripažįsta, kad taip elgėsi dėl to, kad buvo apsvaigęs. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kadangi kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino visiškai, padarytas apysunkis nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Ž.“, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš metus, tiksliai laiko neprisimena, į parduotuvę atėjo iki tol jam nepažįstamas T. M., kuris įsigijo iš jo žaidimo konsolę už 190 eurų, kurią maždaug po pusės metų pats jam pardavė už 110 eurų. 2016 m. liepos 13 d., apie 17 val., T. M. atėjo į parduotuvę ir pradėjo jam aiškinti, kad jis (K. B.) jam neva buvo žadėjęs atiduoti 50 eurų už žaidimų konsolę, pradėjo kalbėti, kad jis neseniai išėjo iš kalėjimo, kad neturi, ką prarasti, kad jam bus blogai. Jis tai suprato kaip grasinimą susidoroti fiziškai. Nenorėdamas veltis su juo į konfliktą ir bijodamas, kad jis gali panaudoti prieš jį smurtą, atidavė jam 40 eurų, tikėdamasis, kad jis daugiau nebevaikščios ir negrasins. Tačiau sekančią dieną 11 val. 48 min. jis vėl atėjo į parduotuvę, iš pradžių pasakė, kad nori pirkti kompiuterį, tačiau jam tai pasirodė įtartina, todėl pasakė, kad neparduos. Tuomet kaltinamasis pradėjo vaikščioti po parduotuvę, kilnoti nuo lentynų daiktus, sakė, kad jis (K. B.) turi sumokėti jam ir palūkanas už minėtą konsolę. Po to užėjo į šalia esančias tarnybines patalpas ir nuo lentynos paėmė 200 eurų grynųjų pinigų, kurie buvo jo kolegos T. S.. Jis liepė kaltinamajam pinigus padėti į vietą, tačiau jis to nepadarė, todėl tarp jų įvyko susistumdymas. T. M. padėjo pinigus į vietą, o jo kolega išsitraukė mobilųjį telefoną norėdamas paskambinti policijai, tuomet kaltinamasis pagriebė iš T. S. rankų telefoną, dėl ko jie vėl susistumdė. Tuomet kaltinamasis padėjo telefoną, tačiau nuo stalo paėmė atsuktuvą ir nukreipęs į jo pusę grasindamas juo pareikalavo 40 eurų. Jis nenorėdamas nukentėti išsitraukė 50 eurų kupiūrą ir ją atidavė T. M.. Jam pradėjus skambinti policijai T. M. išėjo iš parduotuvės. Tą pačią dieną, apie 17 val. 30 min., T. M. vėl atėjo į parduotuvę ir išsitraukęs į medžioklinį panašų peilį ėmė juo mojuoti priešais jį grasindamas. T. M. vaikščiojo po parduotuvės patalpas, kilnojo daiktus, vis kartojo, kad jam nėra ką prarasti, kad jam nesunku nustatyti, kur jis gyvena. T. M. pareikalavo, kad jis jam paskolintų 50 eurų, kitaip bus blogai. Jis bijodamas dėl savo gyvybės ir sveikatos, išsitraukė piniginę ir padavė T. M. 50 eurų. Kaltinamojo grasinimai jam pasirodė realūs, nes jis grasino jam nebe pirmą kartą. Tuo metu į parduotuvę atėjo T. S., kurio T. M. paprašė paskolinti dar 10 eurų. Jam atsisakius, iš parduotuvės kaltinamasis išėjo. Sekančią dieną kaltinamasis vėl atėjo, sakė, kad turi pasiūlymą, bet jam atsakius, kad nedomina, T. M. pasišalino. Po šio įvykio jis įsivedė parduotuvėje aliarmo (pagalbos) mygtuką išsikviesti apsaugos darbuotojus. 2016 m. liepos 19 d., apie 17.40 val., T. M. vėl atėjo, tik šį kartą dviese su nepažįstamu vaikinu, tačiau šis vaikinas nieko nedarė. Jis parduotuvėje buvo vienas. T. M. paprašė paskolinti 10 eurų, vėl vaikštinėjo po tarnybines patalpas, nors jį įspėjo, kad to daryti negalima. Paėmė nuo stalo jo mobilų telefoną ir pasakė, kad priduos į lombardą, jei pastarasis nepaskolins jam 10 eurų. Jis (K. B.) jam nieko nesakė ir jam nematant nuspaudė aliarmo mygtuką. Atvažiavę apsaugos darbuotojai T. M. sulaikė. Dėl šio įvykio jam padaryta 140 eurų turtinė žala (b. l. 9, 12, 13-14);

apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad jis dirba parduotuvėje „Ž.“ kartu su K. B.. 2016 m. liepos 13 d. į jų parduotuvę atėjo ankščiau jam nepažįstamas vaikinas T. M. ir pradėjo priekaištauti, kad jie jį apgavo, nes jis grąžino žaidimų kompiuterį ir neva pagal žodinį susitarimą, jam turėjo būti dar sumokėti 50 eurų. Jie, nenorėdami veltis į konfliktą, atidavė jam 40 eurų. Sekančią dieną, apie 17 val. 50 min., kaltinamasis vėl atėjo į parduotuvę, pradėjo konfliktuoti su K. B., sakė, kad jam reikia pinigų. Tuomet jis pamatė, kaip T. M. be leidimo nuėjo į tarnybines patalpas, vėliau išgirdo, kad kaltinamasis jau atvirai konfliktuoja su K. B.. Jam nuėjus T. M. griebė jam už telefono. K. B. pareikalavo padėti į vietą. T. M. ir toliau elgėsi įžūliai, ėmė be leidimo daiktus, kilnojo, aiškino, kad jį apgavo, kad jis išėjo iš kalėjimo. Jis suprato, kad kaltinamasis norėjo iš jų gauti pinigų arba daiktų. Po to T. M. nuo stalo pagriebė atsuktuvą ir laikydamas rankoje K. B. pagrasino. Tuomet nukentėjusysis davė jam 50 eurų ir T. M. išėjo. Tačiau dar tos pačios dienos vakare T. M. vėl atėjo. Paklausus, ko jam reikia T. M. praskleidė savo drabužius ir jie pamatė prie diržo peilį panašų į medžioklinį. T. M. paprašė paskolinti jam 10 eurų. Jis atsisakė tai padaryti ir T. M. išėjo. Vėliau K. B. jam papasakojo, kad tą kartą T. M. jam grasino, reikalavo pinigų ir jis T. M. davė galimai 50 eurų. Tuomet jis dar tą patį vakarą sumontavo video kamerą po stalu. Sekančią dieną, T. M. vėl atėjo į parduotuvę, bet buvo klientų, todėl iš parduotuvės išėjo. Tuomet jie sumontavo ir skubios pagalbos mygtuką. 2016 m. liepos 19 d. jam K. B. telefonu pasakė, kad T. M. vėl buvo atėjęs ir reikalavo pinigų, todėl jis nuspaudė mygtuką ir iškvietė apsaugą. Jam turtinė žala nepadaryta (b. l. 19-20);

iš T. S. pateiktų 4 garso įrašų stenogramos matyti, kad 2016 m. liepos 14 d. (suvestinė Nr. 1) vyksta pokalbis tarp nukentėjusiojo K. B. ir įtariamojo T. M., kurio metu T. M. paima kažkokius pinigus, nukentėjusysis jam liepia padėti į vietą, vėliau girdėti kaip įtariamasis kažką vėl paima, nukentėjusysis liepia padėti, įtariamasis klausia, kodėl jis net „pabalo“, taip pat girdėti kaip kalba trečias vyras, t. y. liudytojas T. S., kuris kalba apie tai, kad T. M. atėmė iš jo telefoną. T. M. kalba apie tai, kad K. B. jį apgavo, todėl dar yra jam skolingas 50 eurų. Vėliau girdėti, kad nukentėjusysis duoda 50 eurų T. M.. T. M. kalba apie palūkanas neva tai už skolą dviejų mėnesių. Girdėti kaip nukentėjusysis sako, kad nori saugiai gyventi ir ramiai vaikščioti (b. l. 21-26).

iš K. B. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai „1_2016-07-19_15-13-06“ iki „1_2016-07-19_15-36-13“ atitinka įrašo darymo datą ir laiką. Pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota parduotuvės patalpa, kurioje yra stalas. Kamera filmuoja iš apačios, po stalu. Įrašuose užfiksuotas vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai T. M., kuris įeina į parduotuvės patalpą 2016-07-19, 15 val. 13 min., laikydamas rankoje butelį, kartu su kitu vaikinu, demonstratyviai su kažkuo sveikinasi, ištiesdamas ranką. Vėliau antrojo vaikino įrašuose nesimato. Sekančiuose įrašuose, paeiliui, pagal laiką, T. M. vaikštinėja po patalpą, kažką paima nuo stalo. Vėl vaikščioja, atsisėda. Vėl vaikšto. 15:22:03 įraše sėdėdamas ant kėdės, nuo stalo paima mobiliojo ryšio telefoną, varto jį rankose, kažką aiškina, kartais išeina iš vaizdo kameros stebėjimo lauko. 15:27:33 vaizdo įraše pasirodo juodai apsirengęs vyriškis, (apsaugos darbuotojas), kurio T. M. prašo paleisti, pritupia prie stalo, po to išeina iš vaizdo kameros fiksavimo ribų (b. l. 31-33).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Nenustatyta, kad nukentėjusysis K. B. ir liudytojas T. S., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo kaltės įrodymais. Be to, aukščiau paminėtuose, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo T. M. kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. M. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamą veikos pobūdį, tyčia, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, panaudodamas prieš parduotuvės „Ž.“ darbuotoją nukentėjusįjį K. B. psichinę prievartą, bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą, privertė per kelis kartus (laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2016-07-19) nukentėjusįjį perduoti jam 140 eurų. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę švelninanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, ankščiau teistas 9 kartus (b. l. 64-75), administracine tvarka baustas (b. l. 78-82), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2011-02-02 iki 2011-02-04, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, abstinencijos būklė (b. l. 84), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 86), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas nuo 2005-04-22, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 85).

Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. M. skiriant BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (ankščiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, šiuo metu gydosi priklausomybių reabilitacijos centre, turi mažametį vaiką), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu 4 metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimą), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą teismas įvertina tai, kad kaltinamasis po šios nusikalstamos veikos padarymo pakeitė savo gyvenimo būdą, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo gydytis nuo narkomanijos VšĮ „Meikštų dvaras“ priklausomybių reabilitacijos centre, gydymo reabilitacijos kurso programos trukmė nuo 12 iki 14 mėnesių, yra užsiregistravęs darbo biržoje, nors paskutinį kartą jis buvo teistas 2017 m. vasario 15 d., tačiau nusikalstama veika buvo padaryta dar iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, duomenų, kad T. M. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, be to, kaltinamasis turi mažametį vaiką, kuriuo turi rūpintis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės, civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Kaltinamasis T. M., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 19 d., 15.54 val., iki 2016 m. liepos 20 d., 12.10 val. (b. l. 38, 40).

2016 m. liepos 20 d. nutarimu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57).

Baudžiamojoje byloje K. B. pareiškė 140 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16).

Šioje baudžiamojoje byloje laikinai apribotos kaltinamojo T. M. nuosavybės teisės į 20 eurų, saugomų Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje (b. l. 59).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. M. 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę T. M. paskirti – 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 19 d., 15.54 val., iki 2016 m. liepos 20 d., 12.10 val. (1 parą).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu T. M. paskirtos 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, užbaigti gydytis priklausomybės ligas priklausomybių reabilitacijos centre ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę T. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Visiškai tenkinti K. B. civilinį ieškinį ir iš T. M. K. B. naudai priteisti 140 eurų turtinės žalos atlyginimui.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į T. M. nuosavybės teise priklausančius 20 (dvidešimt) eurų grynųjų pinigų, saugomus Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti ir nukreipti šį turtą civiliniu ieškiniu priteistos turtinės žalos atlyginimui.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius