Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-10-21 · Administracinė byla Nr. A-261-1097-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
A-261-1097-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02305-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
Valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Kategorijos
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-1097/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02305-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 33.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybės įmonė Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Valkininkų miškų urėdija, Urėdija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-502 išdėstytą sprendimą nesuteikti VĮ Valkininkų miškų urėdijai 152 356,86 Lt paramos dėl to, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų ir šakų išvežimo) išlaidos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Žemės ūkio ministerija) 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 3JA-158-144 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimo“ išdėstytą sprendimą, kad VĮ Valkininkų miškų urėdijos skundžiamas 2012 m. sausio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas; 3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą klausimą dėl paramos skyrimo VĮ Valkininkų miškų urėdijai spręsti iš naujo (I t., b. l. 1-10).

Paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-MP001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“. Mokėjimo prašymas pateiktas pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartį Nr. Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001/PR4-11-149 2MP (toliau – ir Paramos sutartis). 2012 m. sausio 26 d. raštu Nr. BRK-(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“ NMA informavo Urėdiją apie priimtą sprendimą, kuriame nurodė, kad Urėdijos prašoma išmokėti 152 356,86 Lt paramos suma nebus skiriama. Pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų atliekų ir šakų išvežimas) išlaidos, kadangi, įvertinus 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų dokumentus buvo nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) (toliau – ir VPĮ) pažeidimai. Parama neskirta, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu (toliau – ir Administravimo taisyklės), 145.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 27.2 punktu, kuriame nustatyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis XVIII skyriuje numatyta tvarka ir 87 punktu, kuriame numatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal VPĮ yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis. NMA 2012 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“ pareiškėjas apskundė Žemės ūkio ministerijai, kuri 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 3JA-158-144 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimo“ informavo, kad Urėdijos skundžiamas 2012 m. sausio 26 d. NMA sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų atliekų ir šakų išvežimas) išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas vertino, kad skundžiami aktai neteisėti. Pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos sprendimas priimtas po to, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr.4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“ informavo Žemės ūkio ministeriją apie atliktą urėdijos vykdytų neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) paslaugų pirkimo dokumentų įvertinimą, kuriame nurodė, kad VPĮ pažeidimai, padaryti vykdant miško ruošos paslaugų pirkimą (pirkimą Nr. l) ir medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimą) pirkimą (pirkimą Nr. 2), turėjo įtakos jo rezultatams.

Tarnyba, Žemės ūkio ministerijos prašymu, vertindama Urėdijos 2012 m. vasario 9 d. skundo pagrįstumą, 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr.4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“ konstatavo tam tikrus VPĮ pažeidimus. Žemės ūkio ministerija, gavusi minėtą raštą, skundžiamame sprendime iš esmės tik nurodė, kad VPĮ pažeidimai turėjo įtakos rezultatams ir visą prašomą išmokėti 152 356,86 Lt paramos sumą pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis. Žemės ūkio ministerija nevertino ir nepatikrino, kurie Tarnybos rašte nurodyti pažeidimai yra esminiai, dėl kurių Urėdijai, ginčijamu Žemės ūkio ministerijos sprendimu neskirta parama. Kaip matyti, iš Tarnybos rašto, iš esmės nebuvo konstatuota, kad miško ruošos paslaugų ir medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimą) pirkimai atlikti pažeidžiant VPĮ, o tik nurodyta kai kurie, Tarnybos nuomone, padaryti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai. Pareiškėjas pažymėjo, kad net pripažinus, jog Tarnybos rašte paminėtos VPĮ nuostatos buvo pažeistos, šie pažeidimai turi būti laikomi formaliais ir nesudaro pagrindo paramos neskyrimui. Perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kai pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos ir suvaržomos konkuravimo tarp tiekėjų galimybės.

Urėdija manė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad vykdant miško ruošos paslaugų ir medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimą) pirkimus, viešųjų pirkimų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo principai buvo pažeisti. Tarnyba, įvertinusi NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8992 nurodytus pažeidimus 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr.4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“ nurodė, kad kai kurių NMA išvadoje nurodytų pažeidimų konstatavimui nebuvo pagrindo.

Paaiškino, kad pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Pirkimas buvo vykdomas 2010 m. rugsėjo 8 d. praūžusios audros padarinių likvidavimui. Audros metu buvo išversti VĮ Valkininkų miškų urėdijos Versekos, Valkininkų, Vėžionių ir Žilinų miškai. Urėdija ypatingai skubiai turėjo imtis priemonių audros padarinių likvidavimui, kadangi reikėjo kaip galima greičiau atnaujinti susisiekimą, išvalyti užverstus kelius, bei elektros linijas.

Urėdija, vykdydama pirkimą, kvietė į derybas po vieną tiekėją. Šiuo atveju Urėdija kvietimuose nurodė reikalavimą pateikti įrodymus apie minimalius kvalifikacinius reikalavimus (pateikti įmonės registracijos pažymėjimą ir įstatų/nuostatų kopiją). Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys buvo tikrinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Pareiškėjas vertino, kad VPĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatos, įpareigojančios urėdiją įsitikinti ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo nuožiūra, vadovaujantis VPĮ 32-38 straipsniuose įtvirtintais reikalavimais, šiuo atveju nebuvo pažeistos.

Šio ginčo atveju aktualūs susitarimai, pasirašyti 2010 m. gruodžio 23 d. su V. Luso IĮ Nr. PR-4/10-225 dėl Sutarties 2010 m. rugpjūčio 18 d. Nr. PR-4/10-135 pakeitimo ir 2011 m. sausio 5 d. su Miško savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ Nr. PR-4/11-2 dėl sutarties 2010 m. rugsėjo 25 d. Nr. PR-4/10-176 pakeitimo. Šiais susitarimais yra koreguoti sutartyse numatyti įkainiai dėl padidėjusių kuro kainų. Tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 16.3. punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimas yra laikomas neesminiu, kai dėl pasikeitusio PVM ar kito tiesiogiai su kaina susijusio mokesčio keičiama pirkimo sutarties kaina. Paslaugų įkainius už medienos kirtimą ir medienos traukimą tiesiogiai lėmė padidėjusi kuro kaina dėl akcizo mokesčio, kadangi nuo 2011 m. sausio 1 d. buvo padidintas dyzelinių degalų akcizo tarifas, t. y. nuo 947 Lt iki 1 043Lt už 1 000 l (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 str. l d.; 2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569 redakcija). Atsižvelgiant į žymiai padidėjusį akcizo tarifą degalams, bei remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.653 straipsnio 4 dalimi, šalių susitarimu buvo nežymiai koreguotas įkainis už paslaugas. Pareiškėjas vertino, kad net ir pripažinus šiuos sutarčių pakeitimus esminiais, kaip pažeidžiančius imperatyvias VPĮ nuostatas, šių susitarimų sudarymas nesudaro pagrindo paramos neskyrimui. Pažymėjo, kad mokėjimo prašyme prašoma skirti parama pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. sutartį Nr. PR-4/10-135 su V. Luso IĮ už atliktas paslaugas: pagal aktą 2010 m. tuksėjo 30 d. Nr. 225-ra, PVM sąskaita faktūra 2010 m. rugsėjo 30 d. TGK Nr. 0053593; aktą 2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. 228-ra, PVM sąskaita faktūra 2010 m. rugsėjo 30 d. TGK Nr. 0053595; aktą 2010 m. spalio 29 d. Nr. 232-ra, aktą 2010 m. spalio 29 d. Nr. 231, aktą 2010 m. spalio 29 d. Nr. 229-ra, PVM sąskaita faktūra 2010 m. spalio 29 d. TGK Nr. 0053597; aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 251-ra, aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 253-ra, aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 254-ra, aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 247-ra, aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 248-ra PVM sąskaita faktūra 2010 m. lapkričio 30 d. TGK Nr. 0053599 yra už atliktus darbus iš viso 30 835,46 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. (iki sutarties pakeitimo). Todėl, net ir konstatavus VPĮ esminį pažeidimą, 30 835,46 Lt išlaidų nėra jokio pagrindo pripažinti kaip netinkamomis finansuoti. Tokiu atveju, vertinant sudaryto susitarimo teisėtumą, galėtų būti spręstinas klausimas dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis tik dėl 11 818,15 Lt sumos, o būtent išlaidų, patirtų po sutarties pakeitimo. Pagal aktą 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 265-ra, aktą 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 266-ra, aktą 2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 267-ra PVM sąskaita faktūra 2010 m. gruodžio 31 d. TGK Nr. 069452 atliktų per 2010 metų gruodžio mėnesį, po susitarimo pasirašymo.

Šalies argumentai

Mokėjimo prašyme prašoma skirti parama pagal 2010 m. rugsėjo 28 d. sutartį Nr. PR-4/10-176 su Miško savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ už atliktas paslaugas: pagal aktą 2010 m. spalio 29 d. Nr. 240-ra, PVM sąskaita faktūra 2010 m. spalio 29 d. IND Nr. 2509277; aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 246-ra, aktą 2010 m. lapkričio 30 d. Nr. 249-ra, PVM sąskaita faktūra 2010 m. lapkričio 30 d. IND Nr. 2509294 iš viso 28 643,70 Lt laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. Susitarimas dėl sutarties pakeitimo pasirašytas 2011 m. sausio 5 d. Todėl, net ir konstatavus VPĮ esminį pažeidimą dėl šio susitarimo pasirašymo, 28 643,70 Lt išlaidų nėra jokio pagrindo pripažinti kaip netinkamomis finansuoti. 2010 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. PR-4/10-176 6.1 punkte sutarties galiojimas buvo numatytas nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. sausio 15 d. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad „užsakovas medieną priima dalyvaujant tiekėjui pagal poreikį, priklausomai nuo medienos gamybos ir pardavimo apimčių“. Sutarties objektas – miško ruošos darbai (vėjavartų, vėjalaužų tvarkymas) – buvo specifinis. Dėl audros metu išversto didelio kiekio miškų, negalima buvo tiksliai numatyti pagaminamos medienos kiekio ir jį laiku realizuoti. Susidarė pagamintos medienos perteklius, atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo principais, laikantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, šalių susitarimu sutarties galiojimas buvo pratęstas. Urėdija, įvertinusi tai, kad keičiama sutartis buvo sudaryta neskelbiamų derybų būdu, į derybas kviečiant po vieną tiekėją, todėl pakeitus sutarties galiojimo terminą, pareiškėjas vertino, kad negalėjo pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatytų principų ir tikslų, o būtent, toks sutarties pakeitimas negali būti laikomas esminiu, nes juo nustatytos sąlygos, jei jos būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, nebūtų suteikusios galimybės dalyvauti kitiems, nei dalyvavo konkurso dalyviams, arba konkurso nugalėtoju negalėtų pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą; kad dėl tokio sutarties pakeitimo nepasikeitė ekonominė sutarties pusiausvyra asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose. Vertino, kad net ir pripažinus šiuos sutarčių pakeitimus esminiais, pažeidžiančiais imperatyvias VPĮ nuostatas, šiuo atveju šių susitarimų sudarymas nesudaro pagrindo paramos neskyrimui. Mokėjimo prašyme prašoma skirti parama pagal sutartį Nr. PR-4/10-176 iš viso 28 643,70 Lt už patirtas išlaidas dėl atliktų darbų yra už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d, t. y. iki minėtų susitarimų sudarymo.

2010 m. rugpjūčio 13 d. kvietime dalyvauti neskelbiamų derybų būdu Nr.V6-801, siųstame tiekėjui V. Luso IĮ, nurodytas perkamų paslaugų kiekis yra 24 000 ktm. Derybų metu tiekėjo V. Luso IĮ pasiūlytas atlikti paslaugų kiekis buvo 2 000 ktm. Derybų rezultatas buvo užfiksuotas 2010 m. rugpjūčio 17 d. derybų protokole. Vadovaujantis derybų protokole užfiksuotu galutiniu pasiūlytu kiekiu, su tiekėju V. Luso IĮ 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta sutartis Nr. PR-4/10-135 dėl 2 000 ktm. medienos iškirtimo ir išvežimo. 2010 m. rugpjūčio 13 d. kvietime dalyvauti neskelbiamų derybų būdu Nr. V6-802, siųstame tiekėjui J. Keršio IĮ, nurodytas perkamų paslaugų kiekis yra 24 000 ktm. Derybų metu tiekėjo J. Keršio IĮ pasiūlytas atlikti paslaugų kiekis buvo 800 ktm. Derybų rezultatas buvo užfiksuotas 2010 m. rugsėjo 16 d. derybų protokole. Vadovaujantis derybų protokole užfiksuotu galutiniu pasiūlytu kiekiu, su tiekėju J. Keršio IĮ 2010 m. rugsėjo 16 d. sudaryta sutartis Nr. PR-4/10-170 dėl 800 ktm. medienos iškirtimo ir išvežimo. VPĮ 39 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Sudaryta sutartis atitinka derybų posėdžio protokole pasiūlytą paslaugų kiekį, dėl to Tarnybos išvada, kad pažeista VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostata yra nepagrįsta.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, vykdydamas viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviesdamas į derybas tik vieną kandidatą, neprivalėjo pareikalauti nustatytos formos tiekėjo deklaracijos.

Tvirtino, kad nėra pagrindo teigti, jog vykdant pirkimą Nr. 2 neskelbiamų derybų būdas parinktas neteisėtai. 2010 m. gruodžio 27 d. supaprastinto atviro konkurso būdu buvo perkamos medienos ruošos paslaugos. Apie pirkimą buvo paskelbta viešai 2010 m. gruodžio 9 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pagal medienos ruošos paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 9 punktą numatyta, kad pirkimo objektas suskirstytas į 3 pirkimo dalis. Tiekėjas gali pateikti pasiūlymą pagal apimtį ne visai vienai pirkimo daliai, vienai pirkimo daliai, kelioms dalims arba visoms dalims. Trečioje pirkimo dalyje buvo numatyta perkamos paslaugos – kirtimo atliekų išvežimas 25,0 ktm. Pirkimas dėl šios pirkimo dalies neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų. Urėdija pasirinko neskelbiamų derybų būdą, nepažeisdama VPĮ reikalavimų. VPĮ 92 straipsnio 3 dalies l punktas numato, kad, neskelbiant apie pirkimą, gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų. Pareiškėjas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas užkirto kelią kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime ir urėdija neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.

Pagal medienos ruošos paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 9 punktą buvo numatyta, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymą pagal apimtį ne visai vienai pirkimo daliai. Supaprastinto atviro konkurso atveju tiekėjai galėjo teikti pasiūlymus ne visam 25 tūkst. ktm. kiekiui. Todėl urėdija 2011 m. sausio 28 d. raštais Nr.V6(7.31)-134 ir V6(7.31)-136 pateikė kvietimus dalyvauti neskelbiamų derybų procese dviem tiekėjams UAB „Medvėkas“ ir UAB „Miško švara“. Įvertinus tiekėjų pasiūlymus, pripažinus atitinkančius minimalius reikalavimus, buvo vykdomos derybos. Derybų metu suderėta kaina neviršijo Konkurso sąlygų 32 punkte nustatytos maksimalios 27 Lt kainos. Kadangi Konkurso sąlygose buvo numatytas pirkimo objekto skaidymas į dalis, su abiem tiekėjais UAB „Medvėkas“ ir UAB „Miško švara“ buvo pasirašytos sutartys dėl darbų vykdymo.

Urėdija kvietimuose nurodė reikalavimą pateikti įrodymus apie minimalius kvalifikacinius reikalavimus (pateikti įmonės registracijos pažymėjimą ir įstatų/nuostatų kopiją). Tiekėjų kvalifikaciniai duomenys buvo tikrinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis.

Kvietimus Urėdija abiems tiekėjams siuntė dėl atskirų trijų pirkimo dalių, dėl to abiejų įmonių, atitikusių Urėdijos nustatytus reikalavimus, pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais ir su šiomis įmonėmis sudarytos sutartys.

Urėdija, po neįvykusio atviro konkurso, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviesdama į derybas tik po vieną kandidatą, atskiroms trims pirkimo dalims, neprivalėjo nurodyti ir reikalauti VPĮ 24 straipsnio 5, 9, 23 punktuose nurodytos informacijos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Urėdija pažeidė VPĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatą

VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje turi būti nurodyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. 2011 m. sausio 28 d. sutarties Nr. PR-4/11-14 2 dalyje nurodyta kirtimo atliekų išvežimo į tarpinį sandėlį kaina – 27 Lt/ktm plius PVM. Sutartyje nustatyta fiksuota kaina už 1 ktm. Todėl negalima teigti, kad pažeista VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostata. Urėdija, sudarydama sutartis, nepareikalavo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Tačiau šiuo atveju, šis pažeidimas turėtų būti laikomas formaliu, kadangi jis nepažeidžia imperatyvių VPĮ nuostatų. Be to, visi darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti tiekėjai, yra atlikti, sutartys įvykdytos.

Pažymėjo, kad Urėdija, vykdydama pirkimus, visą laiką konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, teikė reikiamas ataskaitas ir informaciją. Jokių pastabų ar pretenzijų Urėdija dėl vykdomų pirkimų nėra gavusi. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai leido Urėdijai pagrįstai manyti, kad esminių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, sudarant sutartis miško ruošos darbams, padaryta nebuvo. Todėl Urėdija turėjo pagrįstų lūkesčių dėl sudarytų sutarčių teisėtumo.

Vertino, kad atsakovų priimti sprendimai pažeidžia ir proporcingumo principą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Urėdija, likviduodama stichinės nelaimės padarinius, privalėjo pirkimus vykdyti ypatingos skubos tvarka, nes kitaip būtų iškilusi grėsmė viešajam interesui, sutrikdytas susisiekimas dėl medžiais užverstų kelių, sutrikdytas elektros tiekimas dėl medžiais užverstų elektros linijų, iškiltų grėsmė pirmos pagalbos suteikimui ir pan. Būtų padaryta didžiulė žala valstybės turtui, laiku nesutvarkyta mediena prarastų vertę, susidarytų sąlygos medžių kenkėjams plisti į dar likusius audros nepaliestus miškus.

Pažymėjo, kad Urėdijos patirtos išlaidos, dėl kurių yra prašoma paramos, yra patirtos už darbus, kurių pirkimą Urėdija vykdė vadovaudamasi VPĮ nuostatomis, kaip to reikalauja Administravimo taisyklės ir Įgyvendinimo taisyklės. Nustatyti VPĮ pažeidimai turi būti laikytini formaliais ir dėl to negali būti neskiriama parama. Visos sutartys yra įvykdytos, laiku sutvarkyta mediena, atkuriami pažeisti miškų plotai. Paramos neskyrimas dėl formalių VPĮ pažeidimų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 49-52) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad ginčijamu NMA 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BRK(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“ nutarta nesuteikti pareiškėjo prašomų 152 356,86 Lt paramos miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų atliekų ir šakų išvežimo) išlaidoms kompensuoti. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 153.1 punktu, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, bei 2011 m. rugsėjo 30 d. su NMA pasirašytos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ paramos sutarties Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001 4.6 bei 5.4 punktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad ginčijamas 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK(3.239)-502 „Dėl paramos neskyrimo“ priimtas vadovaujantis NMA Bendrųjų reikalų departamento viešųjų pirkimų skyriaus 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8992, kurioje konstatuota, kad neskelbiamos derybos dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, supaprastintas atviras konkursas dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo, neskelbiamos derybos dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimo bei neskelbiamos derybos dėl miškininkystės paslaugų pirkimo neatitinka VPĮ reikalavimų.

Pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 1 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis, 33-37 straipsniai bei 33 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai ir imperatyviai įtvirtina pareigą perkančiajai organizacijai visais atvejais paprašyti tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius šiame straipsnyje numatytų aplinkybių nebuvimą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 2 punktas suteikia galimybę netikrinti tiekėjo atitikimo VPĮ 33 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes VPĮ nenumato galimybės perkančiai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų jokiais atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos.

Pažymėjo, kad atsakovai nesutiko su pareiškėjo paaiškinimu, kad buvo vykdomos 24 atskiros neskelbiamos derybos dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, kviečiant dalyvauti jose tik po vieną teikėją. Pareiškėjo 2010 m. vėjovartų-vėjolaužų likvidavimo technologinių priemonių plane numatyta pirkti 48 914 ktm paslaugų. Vadovaujantis šiuo planu 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesiais vykdytos neskelbiamos derybos kviečiant teikti pasiūlymus dėl 24 000 ktm., vėliau dėl 4 000 ktm., 6 000 ktm., 8 000 ktm., 2 000 ktm. ir t. t., pvz., 2010 m. rugpjūčio 13 d. kvietimai dalyvauti derybose 2010 m. rugpjūčio 13 d. dėl vienodo 24 000 ktm perkamų paslaugų kiekio išsiųsti 9 tiekėjams. Tai leidžia abejoti pareiškėjo argumentais, kad siekiant nusipirkti aukščiau nurodytą paslaugų kiekį, buvo vykdomos 24 neskelbiamos derybos. Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad, vadovaudamasis VPĮ 85 straipsnio 1 dalimi, jis, vykdydamas neskelbiamas derybas, į kurias kviestas tik vienas tiekėjas, turėjo teisę nereikalauti tiekėjų pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją. Manė, kad vykdytos neskelbiamos derybos, kuriose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, todėl VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis šiuo atveju negali būti taikoma.

Dėl VPĮ 18 straipsnio 8 dalies pažeidimų paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl jo skunde ginčijamų sutarties pratęsimų bei pakeitimų neprieštaravimo VPĮ nuostatoms. Pažymėjo, kad visi skunde minimi sutarčių pratęsimai padaryti keičiant sutarties kainą, sutarties galiojimo terminus, kurie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotoje praktikoje laikomi esminėmis sutarties nuostatomis bei nė vienam iš ginčijamų sutarties pakeitimų bei pratęsimų nebuvo gautas Tarnybos sutikimas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik išimtiniais atvejais. Remiantis ESTT suformuota praktika ir VPĮ principais, keičiamos gali būti tik tos sutarties sąlygos, kurios yra neesminės ir pakeitimas nenustato iš esmės kitokių sąlygų, negu buvo nustatyta pirkimo dokumentuose. Taip pat pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį bei Rekomendacijų 5 punktą pirkimo sutarties sąlygų keitimams turi būti gautas Tarnybos sutikimas. Ši nuostata taikoma visoms raštu sudarytoms pirkimo sutartims, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos tipo, pirkimo sutarties sudarymo laiko, pirkimo sutarties trukmės, vykdytų pirkimo procedūrų.

Vertino, kad atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomos ne 24 derybos, bet vienerios derybos, į kurias kviesti mažiausiai 24 teikėjai ir kurias įvykdžius sudarytos 24 sutartys, niekiniai yra pareiškėjo argumentai dėl to, jog darant sutarčių pakeitimus/pratęsiant sudarytas sutartis nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, nes į derybas kviestas tik vienas tiekėjas, todėl daromu pakeitimu nustatytos sąlygos, jei jos būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą ir dėl to, kad pakeitimu nebūtų pakeista ekonominė sutarties pusiausvyra asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose.

Pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, sutartyje nustatytos kainos, jos galiojimo terminų pratęsimas yra laikomas esminių nuostatų keitimu. Tą patvirtina nuosekli teismų praktika: ESTT 2008 m. birželio 19 d. sprendimas byloje „Pressetext Nachrichtenagentur GmbH“ (Nr. C-454/06), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-30458/2007. Pabrėžė, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas santykiams, kilusiems iš viešųjų pirkimų taikomas subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos turi būti taikomos tais atvejais, kai VPĮ nereglamentuoja klausimo arba kai VPĮ įtvirtintos blanketinės nuostatos. Todėl apie sudarytų pirkimo sutarčių teisėtumą pirmiausia reikia spręsti atsižvelgiant į VPĮ nuostatas (3, 18 str., 39 str. 7 d.), o CK 6.226 straipsnio norma turi būti taikoma tik subsidiariai. CK bus galima vadovautis tik tais atvejais VPĮ konkrečiai pateikia nuorodą į šį teisės aktą.

Dėl netinkamai pasirinko pirkimo būdo paaiškino, kad nustatyta, jog buvo netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija, nustačiusi, kad nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2010 m. gruodžio 15 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 95) bei supaprastintame atvirame konkurse dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (skelbtas 2011 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2) ir nupirkta tik dalis paslaugų, nusprendė miškininkystės paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos posėdžio 2011 m. sausio 27 d., protokolas Nr. 1). Komisija šį sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Tačiau nei viena iš minėtuose straipsniuose nurodytų aplinkybių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamas derybas. VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė vykdyti neskelbiamas derybas, jei atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui nebuvo gauta pasiūlymų. VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė dėl tos pačios priežasties vykdyti supaprastintas neskelbiamas derybas. Komisija, perkančiajai organizacijai negavus tiekėjų pasiūlymų supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, o VĮ Valkininkų miškų urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. VI-87 (toliau – ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės), supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Pažymėjo, kad VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktas neturėtų būti taikomi kartu.

Dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo paaiškino, kad Tarnybos bei NMA išvadose buvo nurodyta, kad neskelbiamų derybų pirkimų dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusios pridėtinės vertės mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Tai neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių, taip pat prieštarauja VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 bei 6 punktams. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta teisė teikti pasiūlymą ir mažesniam nei pirkimo dokumentuose numatytam kiekiui, neskiriant pirkimo dalių, derybos vykdytos, kviečiant tiekėjus ir nurodant skirtingus siūlomų pirkti paslaugų kiekius. Visa tai prieštarauja VPĮ 3 straipsnyje nurodytiems skaidrumo bei lygiateisiškumo principams.

Pabrėžė, kad pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalį pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški. Aiškios, tikslios ir vienareikšmiškos pirkimo sąlygos taip pat leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka. Tuo tarpu neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31). Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą ir vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje UAB „ERP“v. Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-583/2008). Pareiškėjas, vykdydamas derybas, jose dalyvauti kvietė mažiausiai 24 tiekėjus, kuriems išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus, siekiant parduoti skirtingą kiekį paslaugų, taip suteikė galimybę teikti pasiūlymą mažesnei sumai nei numatyta pirkimo dokumentuose. Tai pažeidžia ne tik skaidrumo principo, bet ir lygiateisiškumo principo reikalavimus, nes šiuo atveju skirtingiems tiekėjams pateikti skirtingi duomenys, vieniems tiekėjams suteikiant galimybę parduoti didesnį kiekį paslaugų nei kitiems. Pažymėjo, kad šiuo atveju jokios faktinės aplinkybės neturi reikšmės, nes, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31).

Dėl laimėjusio pasiūlymo pasirinkimo paaiškino, kad NMA bei Tarnyba laikėsi pozicijos, jog buvo vykdomos vienos neskelbiamos derybos, kuriose buvo derėtasi mažiausiai su 24 tiekėjais bei sudarytos 24 pirkimo sutartys. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirkimų tikslas, vadovaujantis VPĮ reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas turi būti pasiektas laikantis VPĮ reikalavimų bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Nesilaikant VPĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatos, sudaryta sutartis negali būti teisėta. Tačiau pareiškėjas sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju. Pareiškėjas nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi. Tokie pareiškėjo veiksmai bei jų pagrindu sudarytos sutartys negali būti pripažinti teisėtais, ir atitinkamai sprendimas sudaryti sutartis su visais neskelbiamų derybų dalyviais negali būti pripažintas tinkamu. Pabrėžė, kad sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais, buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė. Pažymėjo, kad ginčijamų neskelbiamų derybų atveju ne tik nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal turimas galimybes, bet ir nebuvo išsirinkti laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų. Pažeistas viešojo pirkimo tikslas, iškreipta viešojo pirkimo sąvoka bei, pažeistas vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (IV t., b. l. 52-61) prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr. 4S-3987 Žemės ūkio ministerijai pateikė išvadą ir nustatė, kad Tarnybai pateikti dokumentai nepatvirtino, kad kuris nors tiekėjas neatitiktų kvietime dalyvauti pirkime Nr. 1 nurodytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, bet nebuvo tikrinamas jų kvalifikacijos atitikimas VPĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kas yra privaloma. Tai pažeidžia ne tik VPĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. VPĮ 32 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus, kurie įtvirtinti VPĮ 33-37 straipsniuose: tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai, teisė verstis ūkine veikla, ekonominis, finansinis bei techninis pajėgumai, sąlygos, draudžiančios ar ribojančios dalyvavimą konkurse. Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikalingos kompetencijos neturi. Tiekėjų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų, pasiūlymai negali būti toliau vertinami (VPĮ 32 str. 6 d.) ar kitaip į juos atsižvelgiama, net jei paaiškėtų, kad tokių tiekėjų siūloma kaina mažesnė už laimėjusiojo ar net mažiausia iš visų pateiktų pasiūlymų. Vertino, kad VPĮ nuostatos, susijusios su tiekėjų kvalifikacijos tikrinimu, yra imperatyvios, nukrypti nuo šių nuostatų galima tik išimtiniais VPĮ numatytais atvejais.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nustatė, kad pareiškėjo 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. kovo 31 d., 2011 m. balandžio 30 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. su Miško savininkų kooperatyvu „Karšuvos giria“ pasirašyti susitarimai Nr. PER-4/11-38, Nr. PER-4/11-74, Nr. PER-4/11-96 ir Nr. PER-4/11-109 dėl su šiuo tiekėju sudarytos 2010 m. rugsėjo 28 d. sutarties Nr. PER-4/11476 6.1 punkte nustatyto jos galiojimo termino pratęsimo, nors sutartyje ir kvietime dalyvauti pirkime Nr. 1 tokia galimybė nenumatyta. Tai pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatą. Ta pati situacija ir su pareiškėjo 2011 m. sausio 15 d. su S. C. „Javvor“ pasirašytas susitarimas Nr. PER-4-11-40 dėl su šiuo tiekėju sudarytos 2010 m. lapkričio 25 d. sutarties Nr. PER-4-10-203 6.1 punkte nustatyto jos galiojimo termino pratęsimo bei pareiškėjo 2011 m. sausio 15 d. su „Apmet“Sp. Z. o. o pasirašytu susitarimu dėl su šiuo teikėju sudarytos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutarties Nr. PER-4/10-149 2 punkte nustatytų paslaugų kiekio padidinimo ir 6.1 punkte nustatyto sutarties galiojimo termino pratęsimo.

Pažymėjo, kad sutarties galiojimas, tikslus paslaugų kiekis yra sutarties sąlygos, numatytos VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje, ir jų keitimas galimas tik išimtiniais atvejais, numatytais to paties straipsnio 8 dalyje, ir tokiems galimiems sutarties sąlygų pakeitimams būtinas Tarnybos sutikimas. Pareiškėjas nesikreipė į Tarnybą ir neturėjo jos sutikimo keisti minėtų sutarčių sąlygas. Nors pareiškėjas sutarčių pakeitimus skunde grindžia Rekomendacijomis, tačiau šių Rekomendacijų 5 punkte, kaip ir minėtose VPĮ nuostatose aiškiai nustatyta, kad pirkimų sutarties sąlygų pakeitimams turi būti gautas Tarnybos sutikimas, o pareiškėjas, keisdama minėtas sutartis tokių Tarnybos sutikimų neturėjo. Minėta Rekomendacijų nuostata taikoma visoms raštu sudarytoms pirkimo sutartims, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos tipo, pirkimo sutarties sudarymo laiko, pirkimo sutarties trukmės, vykdytų pirkimo procedūrų.

Tarnyba, atlikdama pirkimo Nr. 1 dokumentų įvertinimą, papildomai nustatė, kad kvietime dalyvauti pirkime Nr. 1 nenustatytas reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją, įvertinta, kad tai pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas. Nustatė, kad daugeliu atvejų sutartys buvo sudaromos ne dėl kvietime nurodyto paslaugų kiekio, pvz., 2010 m. rugpjūčio 13 d. tiekėjams išsiųstuose kvietimuose dalyvauti derybose buvo nurodytas 24 000 ktm perkamų paslaugų kiekis, o sutartys sudarytos dėl 2 000 ktm (V. Luso IĮ, UAB „Usuris“, AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ UAB „Foresteda“), 800 ktm (J. Keršio IĮ), 3 000 ktm (UAB „Unisec“), 3 950 ktm (UAB „Žaliamiškis“) ir 8 000 ktm (VĮ Jurbarko miškų urėdija). Įvertinta, kad tai pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo Nr. 1 sutartyse nenustatyti jų įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Tai pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 6 punkto nuostatą, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta prievolių įvykdymo užtikrinimas. Apibendrindama išvadas, Tarnyba pažymėjo, kad nurodyti VPĮ pažeidimai, padaryti vykdant pirkimą Nr. 1, lėmė jo rezultatus.

Pirkimas Nr. 2 vykdytas pagal VPĮ ir Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų Taisykles, patvirtintas pareiškėjo vadovo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Vl-87, negavus pasiūlymų 2010 m. gruodžio 15 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 95 skelbto supaprastinto atviro konkurso „Medienos ruošos paslaugų pirkimas“ objekto 3 daliai (kirtimo atliekų išvežimas) sudaryta Viešojo pirkimo komisija nutarė pirkimą Nr. 2 vykdyti neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Komisijos 2011 m. sausio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 1). Tarnyba, įvertinusi pirkimo Nr. 2 pateiktus dokumentus, nustatė, kad neskelbiamų derybų būdas parinktas neteisėtai. Kvietimuose dalyvauti pirkime Nr. 2 nurodytas kirtimo atliekų ir šakų išvežimo į tarpinį sandėlį paslaugų kiekis 4 000 ktm, tuo tarpu supaprastinto atviro konkurso dokumentuose šis kiekis 25 000 ktm, t. y. atliekant neskelbiamą pirkimą iš esmės pakeistas pirkimo objektas. Tai pažeidžia VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos, kai pirkimas apie kurį buvo skelbta neįvyko, nes apie 4 000 ktm kirtimo atliekų išvežimo paslaugų pirkimą skelbta nebuvo, ir neužtikrintas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymasis. Tarnyba išvadoje taip pat pažymėjo, jog VPĮ 56 straipsnio nuostatos pirkimui Nr. 2 netaikytinos, nes jis vykdytas neįvykus skelbtam supaprastintam pirkimui ir medienos ruošos paslaugos priskiriamos prie VPĮ 2 priedėlyje nurodytų 27 kategorijos B paslaugų, kurių pirkimams, neatsižvelgiant į jų vertę, kaip nustatyta VPĮ 84 straipsnyje, taikomi supaprastintų pirkimų reikalavimai.

Kvietimuose dalyvauti pirkime Nr. 2 nurodyta, kad būtina pateikti įmonės registravimo pažymėjimo ir nuostatų ar įstatų patvirtintas kopijas. Komisija pripažino abiejų tiekėjų kvalifikaciją atitinkančia minimalius reikalavimus (Komisijos 2011 m. sausio 28 d. posėdžių protokolai Nr. 6 ir Nr. 7). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad Komisija netikrino tiekėjų kvalifikacijos, tačiau nebuvo tikrinamas jų kvalifikacijos atitikimas VPĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kas yra privaloma. Tai pažeidžia VPĮ 87 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 32-38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Pasiūlymus 50 proc. kvietimuose dalyvauti pirkime Nr. 2 nurodyto paslaugų kiekio vienodomis kainomis pateikė 2 tiekėjai. Sutartys sudarytos su abiem pasiūlymus pateikusiais tiekėjais, nors kvietimuose apie tokią galimybę nurodyta nebuvo. Tai neužtikrina Taisyklių 69.2 punkto, nustatančio, kad miškų urėdija, nagrinėdama pasiūlymus tikrina, ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir 74 punkto, kad miškų urėdija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą laikymosi ir tuo pažeidžia VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Pareiškėjo susitarimai dėl kainos perskaičiavimo neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo laikymosi ir šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto pirkimų tikslo siekimo.

Įvertinus pateiktus pirkimo Nr. 3 dokumentus, nustatyta, kad Komisijos 2011 m. balandžio 14 d. posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta, kad neskelbiamų derybų būdas parinktas vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 56 straipsniu. VPĮ 56 straipsnio nuostatos pirkimui Nr. 3 netaikytinos, nes jis vykdytas atmetus vienintelį skelbtam supaprastintam pirkimui pateiktą pasiūlymą, ir paslaugos, susijusios su miškininkyste, priskiriamos prie VPĮ 2 priedėlyje nurodytų 27 kategorijos B paslaugų, kurių pirkimams, neatsižvelgiant į jų vertę, kaip nustatyta VPĮ 84 straipsnyje, taikomi supaprastintų pirkimų reikalavimai. VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodytas klaidingai, nes sąlyga, kad neskelbiant apie pirkimą paslaugos gali būti perkamos, kai atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, nustatyta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte. Tarnyba taip pat pažymėjo, jog supaprastintų neskelbiamų derybų būdas Taisyklėse nenumatytas, todėl formaliai pareiškėjo pasirinktas pirkimo Nr. 3 būdas neatitinka Taisyklių 99 punkto nuostatų, pažeidžia VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrina VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Pareiškėjas nesugebėjo tinkamai motyvuoti pirkimo Nr. 3 būdo parinkimo, tačiau Tarnyba pažymėjo, kad Taisyklių 105.1.2 punkte numatyta galimybė pirkti paslaugas neskelbiant apie pirkimą dėl tokios pat priežasties, kaip nustatyta VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Taisyklių 99.5 punkte nurodytas apklausos pirkimo būdas. Pagal Taisyklių 103 punktą, pirkimas apklausos būdu gali būti atliekamas, kai neskelbiama apie supaprastintą pirkimą, o apklausos vykdymo tvarką nustato Taisyklių XV skyrius.

Pareiškėjas 2011 m. balandžio 18 d. raštu Nr. V6(7.31)-595 kvietė atvykti 2011 m. balandžio 20 d. 10.00 val. dalyvauti pirkime Nr. 3 pasiūlymą konkursui pateikusį tiekėją UAB „Medvėkas“. Tos pačios dienos raštais Nr. V6(7.31)-598, Nr. V6(7.31)-596 ir Nr. V6(7.31)-597 dalyvauti pirkime Nr. 3 buvo kviečiami ir kiti, konkurse dalyvavę tiekėjai – V. Žilinsko IĮ (2011 m. balandžio 20 d. 10.30 val.), UAB „Miško švara“ (2011 m. balandžio 20 d. 11.00 val.) ir J. Keršio IĮ (2011 m. balandžio 20 d. 11.30 val.). Vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 2 punktu, dalyvauti pirkime Nr. 3 turėjo būti kviečiamas tik konkurse dalyvavęs tiekėjas, kurio kvalifikacija atitiko pareiškėjo nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Išsiunčiant kvietimus visiems tiekėjams buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju butų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė.

Sudarant sutartį pakeistos kai kurios pirkimo Nr. 3 sąlygos, nurodytos konkurso sąlygų 5 priede pateiktose Miškų ūkio paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties kainodaros taisyklėse ir konkurso sąlygų 8 priede pateiktame Miškininkystės paslaugų sutarties projekte. Tarnyba pažymėjo, kad vykdydamas pirkimą Nr. 3, pareiškėjas, kaip nustatyta VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 2 punkte, negalėjo iš esmės keisti konkurso sąlygų. Tai pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos, ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (VI t., b. l. 39–54) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra 2012 m. sausio 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BRK-(3.239)-502 nesuteikti pareiškėjui VĮ Valkininkų miškų urėdijai 152 356,86 Lt paramos dėl to, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų ir šakų išvežimas) išlaidos (I t., b. l. 32-33). Mokėjimo prašymą pareiškėjas buvo pateikęs, remdamasis 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartimi Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001/PR4-11-149 (I t., b. l. 41-54). Mokėjimo prašymas pateiktas pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartį Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 3JA-158-144 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimo“, kuriuo 2012 m. sausio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų išlaidas pripažintas teisėtu ir pagrįstu (I t., b. l. 12-13).

Teismas pripažino, kad skundžiami aktai yra teisėti, jų naikinti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą įpareigoti atlikti veiksmus pagrindų nėra. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendime Nr. BRK-(3.239)-502 rašoma, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų atliekų ir šakų išvežimas) išlaidos, kadangi įvertinus 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų dokumentus, buvo nustatyti VPĮ pažeidimai. Nurodoma, kad parama neskirta, vadovaujantis Administravimo taisyklių 145.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis bei Įgyvendinimo taisyklių 27.2 punktu, kuriame nustatyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis XVIII skyriuje numatyta tvarka ir 87 punktu, kuriame numatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal VPĮ yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis.

Teismas, remdamasis VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad šios normos imperatyviai reikalauja, jog perkančioji organizacija išsiaiškintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, be to, jos perkančiąją organizaciją įpareigoja visais atvejais pareikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. VPĮ nenumato galimybės perkančiai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos.

Teismas vertino, kad buvo netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Teismas, remdamasis VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nė viena iš šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamas derybas. Pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija, perkančiajai organizacijai (šiuo atveju pareiškėjui) negavus tiekėjų pasiūlymų supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų. Pareiškėjo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. VI-87, supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas.

Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad buvo vykdomos vienos neskelbiamos derybos, kuriose buvo derėtasi mažiausiai su 24 tiekėjais bei sudarytos 24 pirkimo sutartys. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas turi būti pasiektas laikantis VPĮ reikalavimų bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų, užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Remdamasis VPĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį, bei tuo, kad pareiškėjas sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju, be to, pareiškėjas nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi, todėl teismas pripažino, kad tokie pareiškėjo veiksmai bei jų pagrindu sudarytos sutartys negali būti pripažintos teisėtomis, o sprendimas sudaryti sutartis su visais neskelbiamų derybų dalyviais negali būti pripažintas tinkamu. Sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais, buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė. Tiekėjams nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal turimas galimybes, nebuvo išsirinkti laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų. Pažeistas skaidrumo principas.

Atsižvelgęs į tai, kad vykdytos neskelbiamos derybos, kuriose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, teismas nusprendė, kad VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl deklaracijos neteikimo nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Remdamasis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, teismas pažymėjo, kad visi skunde minimi sutarčių pratęsimai padaryti keičiant sutarties kainą, sutarties galiojimo terminus, kurie yra esminės sutarties sąlygos, tačiau nė vienam iš ginčijamų sutarties pakeitimų bei pratęsimų nebuvo gautas Tarnybos sutikimas. Darant sutarčių pakeitimus – pratęsiant sudarytas sutartis, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, nes į derybas kviestas tik vienas tiekėjas, todėl daromu pakeitimu nustatytos sąlygos, jei jos būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, galėjo kisti konkurso rezultatai. Kainų pakeitimas taip pat laikomas esminių nuostatų keitimu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog tiekėjui, su kuriuo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, pakeitė ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai. Be to, teismas pripažino, kad pažeistas skaidrumo principas, nes apie papildomą paslaugų pirkimą nebuvo skelbiama, pažeistas viešumo viešuosiuose pirkimuose reikalavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Neskelbiamų derybų pirkimų dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusios pridėtinės vertės mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Tai, anot teismo, neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta teisė teikti pasiūlymą ir mažesniam nei pirkimo dokumentuose numatytam kiekiui, neskiriant pirkimo dalių, derybos vykdytos, kviečiant tiekėjus ir nurodant skirtingus siūlomų pirkti paslaugų kiekius. Teismas pripažino, kad tai prieštarauja skaidrumo bei lygiateisiškumo principams. Pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalį pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški.

Pažymėta, kad Viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo bei keitimo klausimus išimtinai reglamentuoja VPĮ, todėl CK netaikomas.

Teismas nusprendė, kad NMA nustačius esminius VPĮ pažeidimus, kitų poveikio priemonių pasirinkti galimybių nėra, negalimas dalinis sprendimas, suteikiant dalinį finansavimą.

III.

Pareiškėjas VĮ Valkininkų miškų urėdija apeliaciniu skundu (VI t., b. l. 58–60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Apeliacinis skundas šiais argumentais:

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis 87 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, praktika (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010 ir kt.), pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės yra perrašytas ir pacituotas skundžiamų sprendimų ir atsakovo NMA atsiliepimo turinys. Iš esmės pagal teismo dėstomus skundo atmetimo motyvus, savarankiško įrodymų surinktų byloje vertinimo atlikimo nebuvimo, pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos esmės, kadangi pasisakė tik dėl vieno iš pareiškėjo organizuoto viešojo pirkimo teisėtumo aspektų – neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, nors skundžiamu sprendimu paramą buvo atsisakyta skirti pagal pareiškėjo 5 organizuotus viešuosius pirkimus: neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo, supaprastinto atviro konkurso dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo, neskelbiamų derybų dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimo, neskelbiamų derybų dėl miškininkystės paslaugų pirkimo, apklausos dėl miško sodmenų miško atkūrimui pirkimo. Be to, ir šie teismo motyvai nėra savarankiškos išvados dėl ginčo, nes motyvuojamojoje dalyje nėra jokių paties teismo pateiktų išvadų, kurios būtų pagrįstos atitinkamų byloje ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, iš viso nepasisakyta dėl esminių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kuriais jis grindė savo skundą. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ginčo atveju pareiškėjas vykdė vienerias neskelbiamas derybas, į kurias kvietė 24 tiekėjus, todėl laikė, kad VPĮ 85 straipsnio l dalyje nurodyta išimtis dėl deklaracijų neteikimo negalėjo būti taikoma. Tačiau visi pirkimai buvo vykdomi siekiant likviduoti 2010 metų praūžusios audros padarinius. Pirkimo objekto tiksliai apibūdinti dėl technologinių priežasčių buvo neįmanoma. Pagal patvirtintą perkančiosios organizacijos 2010 metų vėjovartų ir vėjalaužų likvidavimo planą buvo numatyta pirkti 48 914 ktm paslaugų, tačiau realiai vykdant darbus reikalingų skubių darbų apimtis išaugo iki daugiau nei 90 000 ktm. Šią aplinkybę patvirtinta atliktų pagal sutartis darbų aktai pateikti byloje. Todėl nors kvietimuose ir nurodomas pirkimo objektas apibrėžiamas reikalingos sutvarkyti medienos kiekiu, tačiau realiai visiems atskiriems tiekėjams siūlytas pirkimo objektas, buvo apibrėžiamas tam tikro sklypo ir kvartalo teritorija. Perkamų paslaugų kiekis išreikštas ktm realiai yra tik papildoma informacija, apibūdinanti pirkimo objekto numanomą mastą, o ne pats pirkimo objektas. Į šį pirkimo objekto ypatumą, vertinant atliekamus pirkimus, neatsižvelgė nei atsakovai nei Viešųjų pirkimų tarnyba.Ta aplinkybė, kad kvietimuose tiekėjams buvo nurodomas vienodas siūlomų pirkti paslaugų kiekis kietmetriais, nepaneigia to fakto, kad su kiekvienu iš tiekėjų buvo deramasi dėl atskiros stichinės nelaimės paveiktos teritorijos sutvarkymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo vykdomos vienerios neskelbiamos derybos dėl to paties pirkimo objekto, į kurias buvo kviečiami 24 dalyviai. Tokiai atsakovo ir pareiškėjų išvadai prieštarauja ir tas faktas, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama ginčo pirkimo dalinį vertinimą, pati išskyrė, jog atliekamas vertinimas net penkių viešųjų pirkimų, o ne vieno. Tuo tarpu iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo galima daryti išvadą, jog pareiškėjas vykdė vieną pirkimą, pasirinkdamas jam netinkamą neskelbiamų derybų būdą. Tuo tarpu iš Viešųjų pirkimų tarnybos pateikto viešųjų pirkimo dalinio vertinimo matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Pirkimui Nr. 1 pretenzijų dėl pasirinkto pirkimo būdo neturėjo. Pirkimo Nr. 1 metu buvo sudarytos 9 sutartys su tiekėjais, todėl teismo išvada, kad buvo vykdytos neskelbiamos derybos, kuriose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, neatitinka tikrovės. Taigi, išvada, kad VPĮ 85 straipsnio l dalyje numatyta išimtis dėl deklaracijos neteikimo negalėjo būti taikoma yra nepagrįsta.Viešųjų pirkimų tarnyba neskelbiamas derybas, kaip pasirinktą netinkamą pirkimo būdą, įvertino tik Pirkimui Nr. 2. Šią išvadą lėmė ta aplinkybė, kad Tarnyba sprendė, jog jis vykdytas nepaskelbus atviro konkurso dėl 4 000 ktm medienos atliekų išvežimo. Ši tarnybos išvada nepagrįsta, padaryta neatsižvelgiant į pirkimo objekto ypatumus ir skelbto atvirojo supaprastinto konkurso sąlygas. 2010 m. gruodžio 27 d. supaprastinto atviro konkurso būdu buvo perkamos medienos ruošos paslaugos. Apie pirkimą buvo paskelbta viešai. Šis pirkimo objektas buvo suskirstytas į tris pirkimo dalis. Tiekėjai galėjo pateikti pasiūlymą ne visai vienai pirkimo daliai, kelioms dalims arba visoms dalims. Neįvykus pirkimo daliai dėl 25 000 ktm kirtimo atliekų išvežimo, Urėdija teisėtai pasirinko vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Kaip jau minėta, tiekėjai pagal supaprastinto atvirojo konkurso taisykles pasiūlymus galėjo teikti ir ne pagal visą pirkimo dalies apimtį, todėl ta aplinkybė, kad neskelbiamų derybų būdu buvo pasiūlytas mažesnis kiekis perkamų paslaugų, neturi įtakos pirkimo būdo parinkimo teisėtumui, nes buvo perkamos tos pačios paslaugos – išvežti medienos atliekas iš tos pačios stichinės nelaimės teritorijos pagal neįvykusį konkursą.Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad, sudarant sutartis su tiekėjais, buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, nes daugeliu sutarčių atveju, sutarties galiojimo laikotarpiu buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos, tokios kaip darbų kiekis ar kaina. Tačiau teismas visiškai nepasisakė ir nevertino skundo argumentų, kad atsakovui pateiktame mokėjimo prašyme iš esmės nebuvo prašoma apmokėti už darbus, atliktus pagal pakeistas sutartis. Klausimas, kokią įtaką galimas VPĮ pažeidimas gali turėti sprendžiant dėl mokėjimų pagrįstumo, jei prašyme atsakovui apmokėti už atliktus darbus, neprašoma atlyginti darbų pagal pakeistas sutarties sąlygas. Todėl teismo išvada, kad dėl šios priežasties yra negalimas dalinis sprendimas, suteikiant dalinį finansavimą, yra visiškai nepagrįsta. Be to, iš teismui pateiktos 2012 m. spalio 26 d. atsakovo išvados Nr. BRK-(15.101-9531) matyti, kad atsakovas, vertindamas tas pačias sutartis pakartotinai pagal kitus atsakovui pateiktus mokėjimo prašymus, kaip pvz., 2010 m. gruodžio 1 d. sutartį Nr. PR-4/10-230 su UAB „Medvėkas“, 2010 m. rugpjūčio 26 d. sutartį Nr. PR 4-10-144 su „PRHU Uslugi Leone przevvozoob trans Exppress mark Mariusz Markiewicz“, šiose sutartyse jokių VPĮ pažeidimų neįžvelgė. Šio įrodymo teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 66–67) su juo nesutinka ir prašo atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, nepagrįsti, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, visus pareiškėjo skunde bei atsakovų atsiliepimuose išdėstytus argumentus bei jiems išaiškinti paskyrė didelę sprendimo dalį. Rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje aiškiai bei pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei teisingumo ir protingumo kriterijus pateiktas pagrįstas sprendimas. Teismas išnagrinėjo ir sprendime išdėstė visus procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu nagrinėtus klausimus bei argumentus. Nors pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl „esminių pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų“, tačiau nenurodė nė vieno argumento, į kurį nebuvo atsakyta, todėl pareiškėjo pateikti argumentai niekuo nepagrįsti ir iš esmės tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymi, jog tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovų pozicijai bei suformulavo išvadas, remdamasis jų išsakytais argumentais, nereiškia, kad jis neįvertino pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 6 d. skunde pateiktų argumentų ir neatsižvelgė į juos. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku, dėl kokio esminio argumento, pareiškėjo manymu, teismas nepasisakė. Priešingai, manytina, kad teismas, atlikęs savarankišką įrodymų tyrimą bei įvertinęs šalių argumentus, nusprendė, kad NMA argumentai iš esmės atitinka įstatymus, teisės principus bei teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl savo sprendimą grindė NMA pateiktais argumentais. Papildomai teismas savo poziciją išsamiai pagrindė VPĮ nuostatomis bei principais, viešųjų pirkimų vykdymo praktika. Pareiškėjas neatkreipė dėmesio, kad daugeliu atvejų teismo sprendime cituotas ne NMA atsiliepimo turinys, bet VPĮ straipsnių nuostatos, kurios buvo nurodytos ir NMA atsiliepime. Taigi, manytina, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų bylos aplinkybių vertinimą bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl to, kad buvo vykdomos 24 atskiros derybos su vieninteliu tiekėju. Pareiškėjo paaiškinimai, kad „nors kvietimuose ir nurodomas pirkimo objektas apibrėžiamas reikalingos sutvarkyti medienos kiekiu, tačiau realiai visiems atskiriems tiekėjams siūlytas pirkimo objektas, buvo apibrėžiamas tam tikro sklypo ir kvartalo teritorija“, visiškai neatsispindi pirkimo dokumentuose. Kvietimuose, išsiųstuose tą pačią dieną, nurodytas analogiškas pirkimo objektas bei paslaugų kiekis (pvz., 2010 m. rugpjūčio 13 d. kvietimai dalyvauti derybose 2010 m. rugpjūčio 13 d. dėl vienodo 24 000 ktm perkamų paslaugų kiekio išsiųsti 9 tiekėjams). Konkrečiai kvietimuose nurodytos paslaugos bei kiekis jokiais būdais neleidžia interpretuoti, kad siūloma paslaugas atlikti skirtinguose teritoriniuose vienetuose. Tokios informacijos nepatvirtina nei derybų protokolai, nei didžioji dalis vėliau pasirašytų sutarčių su tiekėjais. Taip pat abejonių kelia ir tai, kad jeigu, kaip nurodo pareiškėjas, buvo siūloma visiems tiekėjams atlikti paslaugas skirtinguose sklypuose, tai vien 9 tiekėjams išsiųstuose kvietimuose perkamos paslaugos sudaro 216 000 ktm (po 24 000 ktm kiekvienam tiekėjui skirtinguose sklypuose), o tai viršija 2010 m. vėjovartų-vėjolaužų likvidavimo technologinių priemonių plane numatytą pirkti 48 914 ktm paslaugų kiekį bei vėliau padidėjusią skubių darbų apimtį (90 000 ktm). Taip pat kvietimuose nėra jokios informacijos, kad tiekėjai turėtų teisę pateikti pasiūlymą perkamų paslaugų daliai. Taigi tai verčia abejoti pareiškėjo argumentais, kad siekiant nusipirkti nurodytą paslaugų kiekį, buvo vykdomos 24 neskelbiamos derybos.Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad „Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama ginčo pirkimo dalinį vertinimą, pati išskyrė, jog atliekamas vertinimas net 5 viešųjų pirkimų, o ne vieno“. Pažymi, kad ir Viešųjų pirkimų tarnyba 2012 m. liepos 25 d. rašte Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimų dalinio vertinimo“, ir NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8992 įvertino penkis pareiškėjo pirkimus, kurių vienas ir buvo neskelbiamos derybos, į kurias kviesti 24 tiekėjai. Tą patvirtina nurodyti dokumentai bei viešųjų pirkimų dokumentacija. Todėl neaiškus ir nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad „Pirkimo Nr. 1“ (kaip įvardinta Viešųjų pirkimų tarnybos rašte) „neskelbiamų derybų dėl miško paslaugų pirkimo“ metu buvo sudarytos 9 sutartys su tiekėjais. Taip pat pažymi, kad tai, jog teismas pasisakė tik dėl vieno iš 5 pirkimų būdo pasirinkimo, nereiškia, kad teismas traktavo buvus vykdytą iš esmės tik vieną pirkimą.Neaiškūs ir nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl pirkimo būdo pasirinkimo. Teismas sprendime pažymėjo, kad buvo netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Pareiškėjo Viešųjų pirkimų komisija, nustačiusi, kad nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas supaprastintam atviram konkursui dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (paskelbtas 2010 m. gruodžio 15 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 95) bei supaprastintam atviram konkursui dėl medienos ruošos paslaugų pirkimo (paskelbtas 2011 m. sausio 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 2) ir nupirkta tik dalis paslaugų, nusprendė miškininkystės paslaugų pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu (Komisijos posėdžio 2011 m. sausio 27 d., protokolas Nr. 1). Komisija šį sprendimą priėmė vadovaudamasi VPĮ 56 straipsniu ir 92 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Nei viena iš minėtuose straipsniuose nurodytų aplinkybių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamų derybų, kai pavyksta nupirkti ne visą perkamų paslaugų apimtį, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas. Šie pareiškėjo teiginiai neatitinka pirkimo dokumentuose užfiksuotų duomenų bei prieštarauja NMA pateiktiems paaiškinimams. Taip pat pažymi, kad VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė vykdyti neskelbiamas derybas, jei atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui nebuvo gauta pasiūlymų. VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė dėl tos pačios priežasties vykdyti supaprastintas neskelbiamas derybas. Taigi Komisija, perkančiajai organizacijai negavus tiekėjų pasiūlymų ar nusipirkus ne visą paslaugų apimtį supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, o VĮ Valkininkų miškų urėdijos Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V1-87, supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad esminių sutarties nuostatų keitimas neturėtų daryti įtakos paramos skyrimui, jei prašoma išmokėti sumą už darbus, atliktus iki sutarties pakeitimo. Pažymi, kad sutarčių pratęsimai, padaryti keičiant sutarties kainą, sutarties galiojimo terminus, kurie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotoje praktikoje laikomi esminėmis sutarties nuostatomis, ir nė vienam iš ginčijamų sutarties pakeitimų bei pratęsimų nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taigi, perkančioji organizacija, nesivadovaudama VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostata, pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei viešojo pirkimo tikslus, pakeitė esmines viešojo pirkimo sutarties nuostatas. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, todėl ginčijama sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja šioms normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius. Todėl šiuo atveju kyla klausimas dėl sutarties galiojimo, o ne dėl galimybės teikti dalį paslaugų pagal ją.Atkreipia dėmesį į tai, kad, pastebėjus, jog buvo padaryta techninė klaida, susijusi su neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo su UAB „Medvėkas“ sudarytos sutarties (2010 m. gruodžio 1 d. sutartis Nr. PR-4/10-230) vertinimu, pareiškėjui 2012 m. gruodžio 13 d. pateiktas raštas „Dėl klaidos ištaisymo“ Nr. BRK-(15.10)-10896.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (VI t., b. l. 70–81) su juo nesutinka prašo atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pareiškėjas skundė NMA 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-502 išdėstytą sprendimą nesuteikti pareiškėjui 152 356,86 Lt paramos, nes pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų ir šakų išvežimas) atkūrimo išlaidos, tačiau NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8992, kuria pareiškėjas buvo informuotas apie įvertinimo 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktų neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo pagal projektus (Nr. 2MP-KA-10-1-004197-PR001, Nr. 2MP-KA-10-1-004196-PR001, Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001, Nr. 2MP-KA-110-1-001794-PR001) metu nustatytus VPĮ pažeidimus ir ši išvada įstatymų nustatyta tvarka nėra apskųsta nei Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui. Todėl darytina išvada, kad NMA skundžiamu 2012 m. sausio 26 d. raštu priimant sprendimą dėl paramos nesuteikimo, nebuvo priimta jokių kompetentingų institucijų sprendimų, kuriais NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvadoje išdėstyti, vertinimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai būtų pripažinti neteisingais. Esant galiojančiai NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvadai, NMA negali būti įpareigojama klausimą dėl paramos skyrimo spręsti iš naujo.Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2012, Nr. 18-830), 145.1 punktu, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, turi užtikrinti, jog perkančiosios organizacijos prekės, paslaugos arba darbai bus įsigyti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19 (Žin., 2008, Nr. 7-255), 87 punkte nustatyta, kad „pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis. Darytina išvada, kad, vadovaudamasi minėtomis Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, NMA pagrįstai 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-502 priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui 152 356,86 Lt paramos sumos miško ruošos ir medienos ruošos paslaugoms (kirtimų ir šakų išvežimas) kompensuoti. Žemės ūkio ministerija 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštu, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos rašte pateiktą išvadą ir į faktines aplinkybes, palaikė teisėtą ir pagrįstą NMA sprendimą.

3.Turėtų būti atmesti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl negali būti pripažintas teisėtu arba pagrįstu. Šiuo atveju teismo sprendime yra aiškiai išdėstyti motyvai, argumentai dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus. Remiantis tuo, negalima daryti išvados, jog šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl teisės gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės gauti paramos ir skundą šiuo pagrindu atmetė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, taikytinas ginčo santykiams, padarė procesinį pažeidimą, priimdamas sprendimą be motyvų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prarado teisę gauti jo prašomo dydžio paramą ir nekartoja šių teismo sprendimo motyvų, o tik papildo juos, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 30 d. su atsakovu, Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartį Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001/PR4-11-149 (I t., b. l. 41-55). Remdamasis šią sutartimi, pareiškėjas 2011 m. spalio 21 d. atsakovui pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-001737-MP001 išmokėti 152 256,86 Lt paramos sumą pagal šios programos veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ (I t., b. l. 55-66).

Paramos sutarties 20.1 punktu buvo sutarta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę paramos gavėjui inicijuoti paramos neskyrimą, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms Paramos sutarties 26 punkte. Pagal Paramos sutarties 26.3 punktą sutarties pažeidimu pripažįstama aplinkybė, kad Paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu.

Bylos įrodymai patvirtina, jog parama pareiškėjui buvo neskirta nustačius, kad jis, vykdydamas projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą bei nustatytas Taisykles. Kompetentingos institucijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, 2012 m. liepos 25 d. išvadoje Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimo dalinio vertinimo“ nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas perkančioji organizacija, pažeidė Miško ruošos paslaugų pirkimą, Medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimą ir Miškininkystės paslaugų pirkimą ir šie Viešųjų pirkimų įstatymo bei Perkančiosios organizacijos (šiuo atveju pareiškėjo) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų jos vadovo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu, pažeidimai lėmė pirkimo rezultatus (I t., b. l. 14-21). Ši išvada nustatyta tvarka nėra nuginčita, todėl atsakovas, priimdamas sprendimus, taip pat ir teismas, pripažindamas pažeidimo faktą nustatytu, pagrįstai ja rėmėsi.

Parama neskirta, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 145.1 punktu. Šių Taisyklių 189 punktu (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad paramos gavėjui, nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Pagal Taisyklių 189.2 punktą paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas: nevykdo sutarties sąlygų ir (arba) paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu (Taisyklių 189.2.3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė Paramos sutarties 26.3 punkto sąlygos, susijusios su projekto įgyvendinimu, todėl pagrįstai buvo pritaikyta Taisyklių 189.2 punkte numatyta sankcija – paramos neskyrimas. Šios sankcijos paskyrimas yra teisėtas, todėl nevertinama kitokių sankcijų paskyrimo galimybė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais atvejais sutampa su Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugsėjo 27 d. atsiliepimo į skundą turiniu. Tačiau šiuo atveju teismo sprendimas nėra grindžiamas vien tik atsakovo atsiliepimo argumentais. Teismas, sutikdamas su šalių argumentais, gali jais remtis, priimdamas teismo sprendimą, todėl tai nėra procesinis pažeidimas, o dėl šios aplinkybės naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas