Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 4 kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nusmatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2023 m. kovo 12 d., apie 17.15 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę N. K., o būtent, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jai į įvairias kūno vietas: galvą, veidą, rankas, pečius, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. K. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią užsifiksuojančią geležtę, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, ir jį neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2023 m. kovo 12 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu šį peilį surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Jis gyvena kartu su savo sutuoktine N. K. (duomenys neskelbtini), yra susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus. Jis (duomenys neskelbtini) ir dėl to tarp jų su N. kyla konfliktai. Tiksliai visų 2023 m. kovo 12 d. įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau prisimena, kaip tą dieną jis buvo kartu su savo pažįstamu R. (daugiau duomenų nežino) (duomenys neskelbtini), netoli jo namų ir ten dviese gėrė alų. Jis išgėrė apie pusantro litro alaus. Apie 15.30 val. jis grįžo namo. Namuose tuo metu buvo N., kuri savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Jis savo kambaryje įsijungė televizorių ir žiūrėjo. Kadangi buvo girtas, tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad tarp jo su N. dėl kažko kilo konfliktas, jie susibarė. Galbūt dėl to, kad jis grįžo išgėręs. Kas tiksliai vyko toliau, kaip ir minėjo, jis neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo savo rankomis ir kojomis kelis kartus suduoti N. į įvairias kūno ir veido vietas. Toliau pamena, kaip jis nuėjo miegoti ir jam miegant į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į areštinę. Nori paminėti, kad dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Dėl to kaltas alkoholis. Pažada, kad daugiau smurtas nepasikartos. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu. A. K. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Įtariamojo teisės jam išaiškintos. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Apie 2023 m. kovo 12 d. konfliktą su sutuoktine N. K. jau yra davęs išsamius parodymus ir jų nekeis. Pripažįsta, kad tarp jų su N. įvyko konfliktas. Jis buvo neblaivus ir visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo jai savo rankomis ir kojomis kelis kartus suduoti į įvairias kūno ir veido vietas, dėl to labai gailisi. Po šio įvykio tą pačią dieną, t. y. 2023 m. kovo 12 d., policijos pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Striukės kišenėje jie pas jį rado peilį. Pripažįsta, kad tai yra jo peilis. Jis jį pirko kažkur prieš 10 metų. Kur tiksliai pirko, jau nebeprisimena, tačiau galbūt kažkokiame kioske. Nežinojo, kad jis yra draudžiamas. Jis visuomet gulėdavo pas jį namuose (duomenys neskelbtini), matomoje vietoje. Su savimi jį pasiimdavo, kai eidavo grybauti. 2023 m. kovo 12 d., kai policijos pareigūnai jį sulaikė, tuo metu tas peilis buvo pas jį striukės kišenėje, jis jį pamiršo išsiimti ir palikti namuose. O kai areštinėje pareigūnai tikrino visus su savimi turimus jo daiktus, striukės kišenėje, kaip ir minėjo, rado šį peilį. Dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis gailisi.

Nukentėjusioji N. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sutuoktiniu A. K., santuokoje yra pragyvenę apie (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikus. 2023 m. kovo 12 d., visos dienos metu, jos sutuoktinis A. K. vaikščiojo pirmyn atgal, tai į svečius, tai į namus. Pas ką į svečius jis eidavo, ji nežino, bet kiekvieną kartą ateidamas būdavo vis girtesnis. Apie 17.15 val., sutuoktiniui sugrįžus namo, jis užėjo į jos kambarį, nutraukė ją nuo lovos ir pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis, kiek kartų smūgiavo, pasakyti negali, nes jų buvo labai daug. Jai iki šiol kraujuoja iš lūpos, skauda rankas, pečius, galvą, vienu metu matė, kad iš kojos trenkė tiesiai į žandą. Mušdamas visą laikė rėkė ir keikė ją necenzūriniais žodžiais. Kai ją jos sutuoktinis mušė, ji visą laiką juto stiprų fizinį skausmą, prašė nustoti, tačiau jis toliau ją mušė. Prašo jai padėti ir pradėti ikiteisminį tyrimą jos sutuoktiniui bei iškelti jos sutuoktinį kur nors. Medikų pagalbos jai nereikia, tačiau ji sutuoktinio labai bijo. Daugiau nieko pasakyti negali.

Iš 2023 m. kovo 12 d. N. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2023 m. kovo 12 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), jos (N. K.) sutuoktinis A. K. sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių kojomis ir rankomis į galvą, veidą ir pečius, po to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Iš 2023 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. kovo 12 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), A. K. asmens apžiūros metu Vilniaus apskrities VPK pareigūnai surado ir paėmė iš A. K. peilį. 2023 m. kovo 17 d. gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad peilis yra turistinis, pramoninės gamybos, turintis automatiškai atsilenkiančią užsifiksuojančią geležtę, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Iš 2023 m. kovo 17 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (duomenys neskelbtini) T. K. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl to, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 2023 m. kovo 12 d. 18.39 val. A. K. nustatytas 2,14 promilių girtumas.

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 patikros sertifikato Nr. 1752080 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 tinkamas naudoti iki 2023 m. gegužės 20 d.

Iš 2023 m. kovo 12 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš A. K. paimtas sulankstomas peilis su dėklu .

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. 2023 m. kovo 12 d., apie 17.15 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 2,14 promilių girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę N. K., o būtent, rankomis ir kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jai į įvairias kūno vietas: galvą, veidą, rankas, pečius, taip sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios, o pasekmės nėra būtinasis veikos požymis. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori taip veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2005). Pirmiau nurodyti BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį, t. y. siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti arba 1) neteisėtą nešaunamojo ginklo įgijimą, arba 2) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą, arba 3) neteisėtą nešaunamojo ginklo nešiojimą, arba 4) neteisėtą kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto nešiojimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis disponavo civilinėje apyvartoje draudžiamu šaltuoju nešaunamuoju ginklu – pramoninės gamybos turistiniu peiliu, kuris atitinka vieną iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų – turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 8,5 cm.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, įgijo pramoninės gamybos turistinį peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią užsifiksuojančią geležtę, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams ir jį neteisėtai nešiojo su savimi, kol 2023 m. kovo 12 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu šį peilį surado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK pareigūnai. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. K. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), susijęs su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiosmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra baustas administracine tvarka ir yra 4 kartus teistas. Pastebėtina, kad kaltinamasis visus 4 kartus buvo pripažintas kaltu už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai bei liudija apie pavojingą A. K. asmenybę ir rodo didesnį kaltinamojo polinkį nusikalsti padarant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, teismas įvertina ir A. K. asmenybę – yra senyvo amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. K. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokuroro pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokuroro pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymu metu A. K. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus arešto bausmes, bausmės terminus nustatant ilgesnės, negu BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyti šios bausmės vidurkiai, trukmės, t. y. A. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama 75 parų arešto bausmė, už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. K. paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir A. K. skirtina subendrinta – 90 parų arešto bausmė.

A. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 12 d. 18.00 val. iki 2023 m. kovo 13 d. 14.07 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas Lietuvos probacijos tarnyboje gautas ir pradėtas vykdyti 2023 m. sausio 12 d.

Kadangi A. K. jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra atlikęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

BK nenurodyta, kada teismas privalo bausmes bendrinti dalinio, o kada – visiško sudėjimo būdu, tai yra įstatymo leidėjo palikta teismo nuožiūrai. Teismas pats sprendžia, kokiu būdu bendrinti bausmes konkrečioje byloje. Tačiau bendrindamas bausmes teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 64 straipsnyje nurodytas aplinkybes.

Bendrinant A. K. paskirtas bausmes taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, t. y. bendrinant skirtas bausmes taikytinos BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridėtina dalis – 3 (trys) mėnesiai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 5 (penkių) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi, keistina arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, atsižvelgiant į tai, kad maksimalus leidžiamas arešto bausmės skyrimo terminas pagal BK 49 straipsnio 3 dalį yra 90 parų, A. K. paskirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Šaltasis nešaunamasis ginklas – peilis, kuris perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 258 straipsnio 2 dalyje, ir už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę, už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. K. skirti subendrintą – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. K. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti A. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, prie griežtesnės – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 5 (penkių) mėnesių 17 (septyniolikos) dienų laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu ir 2 dalimi keistina arešto bausme, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, paskiriant A. K. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 12 d. 18.00 val. iki 2023 m. kovo 13 d. 14.07 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šaltąjį nešaunamąjį ginklą – peilį, kuris perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.