- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-273-555/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakytas tvirtinti 2011-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir varžytynes pripažintos neįvykusiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Asta Lukšienė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti 2011-08-17 turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo skolininko A. V. butas, esantis Marijampolės m. (duomenys neskelbtini) perduotas išieškotojui AB DnB NORD bankui.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti 2011-08-17 turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir varžytynes pripažino neįvykusiomis. Teismas nurodė, kad antstolė 2010-04-07 vykdomojoje byloje surašė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, o apie turto pardavimą iš antrųjų varžytynių tik paskelbė 2010-05-25, t.y. beveik dvigubai pažeisdama CPK 721 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tokį patį pažeidimą antstolė padarė ir pradėjusi antrą varžytynių ratą, t.y. 2010-12-14 surašiusi patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, sekančias varžytynes ji paskelbė tik 2011-05-27, t.y. praėjus beveik pusei metų, nuo akto apie neįvykusias varžytynes surašymo. Teismo vertinimu, šiuo atveju situacijos negali keisti tai, jog antstolė varžytynių viduryje atliko turto perkainojimą, nes toks veiksmas turėjo būti atliekamas prieš pradedant turto išvaržymo procedūras, o pastarosios privalėjo būti vykdomos įstatymo nustatytais terminais, taip užtikrinant visų vykdymo proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat nurodė, kad antstolė nepaisė CPK 723 straipsnio 1 dalies nustatyto imperatyvo nepardavus turtą iš antrųjų varžytynių grąžinti šį turtą išieškotojui. Antstolė nurodė, kad turtas yra apsunkintas hipoteka, todėl siekiant užtikrinti hipotekinio kreditoriaus interesų patenkinimą turi būti pardavinėjamas iš varžytynių tol, kol parduodamas, tačiau teismas sprendė, kad antstolė vykdydama turto pardavimą iš varžytynių nesilaikydama bendrosios teisės normos CPK 723 straipsnio ir specialiosios teisės normos CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostatų, taip pat minėtų CPK 721 straipsnyje nustatytų terminų, iš esmės pažeidė imperatyvių teisės normų nuostatas, dėl ko neproporcingai galėjo būti pažeistos skolininko teisės. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nurodė, kad CPK 558 straipsnio 5 dalyje nėra numatytas imperatyvus veiksmų eiliškumas, kurių kreditorius turi laikytis, tačiau jis, pasirinkdamas savo teisių įgyvendinimo būdą, negali pažeisti šioje teisės normoje nustatytos tvarkos, t.y. kreditorius, nusprendęs pasinaudoti CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostata, šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriuje dar kartą pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima naują nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti naują vykdomąjį dokumentą (LR CPK 558 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas), o antstolei vykdant turto realizavimą tik pagal išieškotojo prašymą, be šios normos nustatyta tvarka priimtos teismo nutarties reiškia, jog vykdymo veiksmai buvo atlikti neturint vykdomojo dokumento. Kreditoriaus apsisprendimas vykdyti pakartotinę turto pardavimo iš varžytynių procedūrą, taikant įstatymo analogiją, pagal CPK 558 straipsnio 3 dalį turi būti priimtas dviejų mėnesių bėgyje, o šiam terminui pasibaigus hipotekos teisėjas naikina įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį iš turto arešto aktų registro. Todėl hipotekos kreditoriui kreipiantis pakartotinai į hipotekos teisėją praleidus šį terminą turi būti iš naujo atliekami visi CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai. Kadangi naujai priimtos hipotekos teisėjos nutarties dėl turto pardavimo iš varžytynių procedūrų pradėjimo vykdyti iš naujo antstolė neturėjo, todėl teismas sprendė, jog toks turto realizavimas yra neteisėtas. Teismas, nustatęs, kad antstolė vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininko A. V. ir areštuoto turto realizavimą nesilaikė paskelbimo apie varžytynes terminų, imperatyviomis įstatymo nuostatomis nustatytos turto realizavimo tvarkos ir tuo padarė esminius įstatymo reikalavimų pažeidimus, turto perdavimo išieškotojui akto netvirtino, o varžytynes pripažino neįvykusiomis (CPK 725 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) AB DnB NORD bankas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nesutinka su teismo išvada, kad neįvykus antrosioms varžytynėms ir hipotekos kreditoriui neperėmus turto, hipotekos kreditorius, siekdamas toliau tęsti išieškojimą, turėtų kreiptis į hipotekos skyrių dėl naujos nutarties dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priėmimo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-10-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, išaiškino, kad dėl specifinės hipotekos kreditoriaus teisinės padėties nukreipiant išieškojimą į įkeistą daiktą, kurią nulemia jo įgyta subjektinė įkeitimo teisė, santykis su įkeistu daiktu, hipotekos kreditoriui netaikomos kitiems (ne hipotekos) kreditoriams CPK 723 straipsnyje numatytos atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės. Todėl teigia, kad hipotekos kreditoriui atsisakius paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, teisinės pasekmės, numatytos CPK 723 straipsnyje, nekyla, t.y. turtas skolininkui nėra grąžinamas. Kadangi turtas skolininkui nėra grąžinamas, iš to seka, kad išieškojimas gali būti tęsiamas, juo labiau, kad pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 3 dalį atsisakymas perimti turtą neužkerta kelio tęsti išieškojimą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą. Apelianto nuomone, teismo reikalavimas hipotekos kreditoriui kartoti CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą yra nepagrįstas, kadangi skolininkas vieną kartą apie skolos egzistavimą jau buvo įspėtas, jam buvo nustatytas terminas skolai sumokėti, todėl antrą kartą įspėti skolininką apie tą pačią skolą nėra prasmės. Toks pakartotinis skolininko įspėjimas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas turi būti patenkintas kuo operatyviau ir ekonomiškiau. Pažymi, kad teismas, tvirtindamas antstolio pateiktą aktą, kuriuo yra perleidžiamas skolininko turtas, privalo nustatyti, ar nėra padarytų esminių pažeidimų, kurie pažeistų skolininko interesus, todėl tai, kad įkeisto turto pardavimo iš varžytynių metu dėl tam tikrų priežasčių CPK numatyti terminai formaliai buvo praleisti, nėra pagrindo teigti, kad skolininko teisės ir interesai buvo tiesiogiai pažeisti. Mano, kad antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš A. V. turto, užtikrino tinkamą skolininko interesų pasaugą bei užtikrino, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Taip pat nurodo, kad visų išieškojimo procedūrų pakartojimas kaip tik pažeistų tiek banko, tiek skolininko interesus, kadangi tai užvilkintų skolos išieškojimą, be to, atsidėtų banko reikalavimų patenkinimas, o tai nulemtų papildomų procesinių palūkanų kaupimąsi skolininkui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
CPK 702 straipsnio 3 dalyje (CPK redakcija, galiojusi skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu) nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą (turto perdavimo išieškotojui aktą), jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių ar jį perduodant išieškotojui. Prieš tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą, jis patikrina, ar varžytynės buvo surengtos ir turtas perduotas išieškotojui laikantis šias procedūras nustatančių teisės normų. Esminis pažeidimas – vertinamoji kategorija. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto perdavimo išieškotojui aplinkybes ir jas įvertina. Varžytynes ar turto perdavimą išieškotojui reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytynėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei pagal CPK 717 straipsnį paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Teismas turi diskrecijos teisę esminiu pažeidimu pripažinti ir kitokius faktus.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netvirtino skolininko buto perdavimo išieškotojui akto, nes esminiais pažeidimais pripažino faktus, kad antstolė nesilaikė paskelbimo apie varžytynes terminų, įkeisto turto realizavimo tvarkos.
Nagrinėjamu atveju antstolė vykdė išieškotojo AB DnB NORD banko pateiktą Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-01-12 vykdomąjį raštą dėl įkeisto nekilnojamojo daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių ir skolos išieškojimo iš A. V.. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą matyti, kad antstolė 2010-04-07 priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, o išieškotojui atsisakius perimti pirmose varžytynėse neparduotą turtą, antrąsias varžytynes paskelbė 2010-05-25, taip pat patvarkymu perkainavus A. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2010-12-14 priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių ir išieškotojui atsisakius perimti varžytynėse neparduotą turtą, varžytynes paskelbė 2011-05-27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad antstolė pažeidė CPK 721 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą - išieškotojui atsisakius paimti CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis paskelbti antrąsias varžytynes. Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus, jog skolininkas nėra teismui nurodęs, jog jo interesai būtų pažeisti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga tvirtinant varžytynių aktą (turto perdavimo išieškotojui aktą) patikrinti ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su varžytynių organizavimu bei vykdymu, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiami prieštaravimai bei apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą.
Atskirų kategorijų vykdymo bylų ypatumus lemia tos kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumai. CPK 558 straipsnis reglamentuoja priverstinio skolos išieškojimo tvarką kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog buvo pažeista CPK 558 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama kreditoriaus pakartotinio kreipimosi dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu įkeistas daiktas neparduodamas iš antrųjų varžytynių ir neperduodamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn. Nurodo, kad hipotekos kreditoriui atsisakius paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą, išieškojimas gali būti tęsiamas toliau, kadangi turtas skolininkui nėra grąžinamas CPK 723 straipsnyje nustatyta tvarka, be to, hipotekos kreditoriui kartojant CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą, prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas turi būti patenkintas kuo operatyviau ir ekonomiškiau. Pažymėtina, kad specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje. CPK 542 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta CPK 558 straipsnio 5 dalies, kaip specialiosios normos, viršenybė prieš bendrąsias, tarp jų – ir prieš CPK 723 straipsnį, reglamentuojantį išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių turtą pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs dėl CPK 558 straipsnio 5 dalies taikymo (2005-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2005). CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostata, jog su pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių kreipiamasi ta pačia šiame straipsnyje nustatyta tvarka kaip ir su pareiškimu dėl skolos išieškojimo, reiškia, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti šioje normoje nustatyta teise, privalo hipotekos skyriuje dar kartą pateikti pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, o hipotekos teisėjas dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo priima naują nutartį, kuri yra pagrindas hipotekos kreditoriui gauti naują vykdomąjį dokumentą (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). CPK 558 straipsnio 5 dalyje nenustatytas terminas, per kurį kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl skolos išieškojimo, minėti veiksmai neatliekami. Taikant įstatymo analogiją, šiuo atveju taikytina CPK 558 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas dviejų mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vykdant išieškojimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis) turto nerealizavus ir neperdavus išieškotojui, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, tuo pagrindu užbaigiant vykdomąją bylą (CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 632 straipsnio 2 punktas). Jeigu hipotekos kreditorius iš antstolių kontoros CPK 631 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gavęs vykdomąjį dokumentą per du mėnesius CPK 558 straipsnio 5 dalies tvarka neprašo tokio nerealizuoto turto pakartotinai realizuoti ar perduoti jam administruoti, tai hipotekos teisėjas turi teisę panaikinti turtui areštą, taikydamas CPK 558 straipsnio 3 dalį, o hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, turi būti atliekami visi CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai.
Nagrinėjamu atveju pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis spręstina, kad nepardavus įkeisto nekilnojamojo turto iš antrųjų varžytynių 2010-06-30 ir atsisakius hipotekos kreditoriui perimti neparduotą turtą, antstolė toliau vykdė turto realizavimo procesą, šias aplinkybes pripažino ir pati antstolė (2011-10-04 teismo posėdžio protokolas, b.l. 13). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo išvada, kad įkeisto turto realizavimas neteisėtas, yra pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius netinkamą CPK 558 straipsnio 5 dalies ir CPK 721 straipsnio 1 dalies taikymą, teismas pagrįstai sprendė, jog padaryti esminiai įstatymo reikalavimų pažeidimai, kas sudaro pagrindą turto perdavimo išieškotojui akto netvirtinti (CPK 725 straipsnio 4 dalis).
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.