- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2-1695-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00524-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P., R. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų akcinės bendrovės „Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, kuria ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-2158-343/2015 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vespila“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P., R. P. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas restruktūrizuojama UAB „Vespila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 838 159,70 EUR nuostolių atlyginimo; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo ieškiniu reikalauja iš atsakovų atlyginti 1 838 159,70 EUR nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, kad atsakovas AB „Aksa“, kontroliuojamas generalinio direktoriaus ir valdybos nario E. B., kitų valdybos narių D. P., S. K., E. P. ir R. P., pažeidė nuosavybės teisės neliečiamumo principą neteisėtai naudodamiesi ir disponuodami ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Siekdamas užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams AB „Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P. ir R. P. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenims bendrai 1 838 159,70 EUR sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl tai kelia realią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovai yra fiziniai asmenys, galintys operatyviau ir paprasčiau disponuoti savo turtu, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovams AB ,,Aksa“, E. B., D. P., S. K., E. P. ir R. P., nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant – ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, bendrai 1 838 159,70 Eur sumai.
Nurodė, kad teismas ieškinio reikalavimus preliminariai vertino kaip pagrįstus, pažymėjo, jog ieškinio suma yra labai didelė, todėl konstatavo, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudžiant atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu, atsakovai turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl to teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos 2015 m. liepos 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie preliminariai pagrįstų, jog AB „Aksa“ neteisėtai naudojasi ieškovo turtu, taip pat nepridėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas galėjo patirti jo nurodomą žalą negautų pajamų forma. Vien tik aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ieškinyje, nurodymas nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Apeliantai nurodė, kad AB „Aksa“ nesinaudoja ieškovo turtu, o ieškovo reikalaujama atlyginti nuostolių suma yra nepagrįsta.
2. Ieškovo reikalavimai AB „Aksa“ vadovui bei valdybai taip pat yra nepagrįsti, kadangi bendrąja prasme įmonės valdymo organai neatsako už įmonės padarytą žalą. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad AB „Aksa“ vadovas ar valdyba būtų priėmę sprendimą naudotis ieškovo turtu arba atlikę kitus neteisėtus veiksmus.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, kadangi nėra jokios grėsmės, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovas AB „Aksa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina įmonės gerą finansinę padėtį, t. y. iš įmonės balanso matyti, kad įmonė turi daug turto, vien jos grynasis nepaskirstytas pelnas sudaro 3 310 021 EUR sumą. Atsakovų E. B., S. K., E. P. ir R. P. turtinė padėtis taip pat labai gera. Be to, atsakovas AB „Aksa“ vykdo veiklą ir nesiima jokių veiksmų, kad paslėptų turimą turtą.
4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus, t. y. visiškai suvaržo AB „Aksa“ veiklą ir fizinių asmenų gyvenimą, nes atsakovai negali patenkinti net būtiniausių savo poreikių.
5. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir jomis nesąžiningai naudojasi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, jeigu atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolius, jie galėtų būti sunkiai atlyginami dėl ieškovo galimybių.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas. Ginčas yra kilęs dėl neteisėto ieškovui priklausančio turto naudojimo ir dėl tokio neteisėto naudojimo kilusios žalos atlyginimo, o ieškinyje yra pateikta nuosekli argumentacija, jog atsakovas AB „Aksa“, veikdamas per kitus atsakovus fizinius asmenis, neteisėtai naudojasi svetimu turtu, todėl privalo ieškovui sumokėti 1 838 159,70 EUR žalos atlyginimo.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nes ieškinio suma yra didelė. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, ieškovo reikalavimai būtų neapsaugoti, be to, tikėtina, kad atsakovai imtųsi veiksmų turtui paslėpti, kadangi 2014 metais atsakovas visą savo turtą perleido AB „Aksa NT“.
Šalies argumentai
3. Nors apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad fiziniai asmenys disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau bendra turto vertė, palyginus su ieškinio reikalavimu, nėra didelė.
4. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia šalių ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsakovai nepatyrė didelių suvaržymų. Atsakovui AB „Aksa“ buvo taikytas areštas kilnojamajam turtui (įrengimai, transporto priemonės, medžiagos) ir turimoms dukterinių įmonių akcijoms. Atsakovo AB „Aksa“ piniginės lėšos nėra areštuotos, todėl atsakovas AB „Aksa“ gali nevaržomai vykdyti sutartinius įsipareigojimus užsakovams ir kreditoriams. Atsakovams fiziniams asmenims yra taikytas areštas nekilnojamajam turtui, kilnojamajam turtui ir daliai piniginių lėšų (paliekant atitinkamą sumą pragyvenimui).
5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, todėl jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo ir tai negali būto vertinama kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo prieš atsakovus ir kartu nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o, kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį solidariems atsakovams dėl 1 838 159,70 EUR žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą.
Visų pirma, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Atsižvelgiant į tai bei ieškovo pateiktus ieškinio argumentus, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir pažymi, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškė naudojimasis ieškovo turtu ir nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas AB „Aksa“ naudojasi ieškovo turtu. Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo pareikštą ieškinį 2015 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta ir 2015 m. lapkričio 27 d. buvo numatyta paskelbti priimtą teismo sprendimą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų nepakanka vienareikšmiškai ir objektyviai išvadai, jog atsakovas naudojasi be ieškovo sutikimo ieškovui priklausančiu nuosavybės teise turtu gamybos procese padaryti. Be to, Visagino miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-219-724/2015, kurioje ieškovo UAB „Vespila“ ieškinys atsakovui AB „Aksa“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje galimybę, buvo atmestas. Pažymėtina tai, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, 2015 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies ir uždraudė AB „Aksa“ savo veikloje naudotis UAB „Vespila“ priklausančiais daiktais. Nors iš šių duomenų matyti, kad ieškinys įsiteisėjusia teismo nutartimi yra tenkintas iš dalies, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi priėmė AB „Aksa“ kasacinį skundą, tai rodo, jog minėtoje byloje, ieškinio pagrįstumo klausimas dar nėra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas nepagrindė, kuom remiantis apskaičiavo 1 838 159,70 EUR žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, todėl, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 str. 1 d.), laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, o teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia solidarų reikalavimą atsakovams dėl 1 838 159,70 Eur žalos atlyginimo. Nors ieškinio suma yra didelė, tačiau apeliantai pateikė teismui finansinius dokumentus, iš kurių matyti, jog atsakovų finansinė padėtis yra gera ir didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovo AB „Aksa“ tarpinio balanso ir pelno nuostolių ataskaitos (sudaryta 2015 m. gegužės 31 d.) matyti, jog atsakovas AB „Aksa“ turi materialaus ilgalaikio turto už 1 335 085 EUR, trumpalaikio turto už 4 654 150 EUR, iš viso turi turto už 6 493 804 EUR. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad per pirmus penkis 2015 m. veiklos mėnesius įmonės apyvarta sudarė 5 451 546 EUR. Be to, per pirmąjį pusmetį atsakovo AB „Aksa“ grynasis pelnas buvo 778 449 EUR. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas AB „Aksa“ turi pakankamą turto rezervą ir galėtų įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą. Kitų atsakovų finansinė padėtis taip pat yra gera, tai patvirtina teismui pateikti įrodymai – Nekilnojamojo turto registro išrašai. Atsakovai E. B., S. K., E. P. ir R. P. disponuoja didelės vertės nekilnojamuoju turtu, todėl apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinybės šių asmenų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįsta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali ir pasunkėti. Pažymėtina, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą turi pagrįsti įrodymais, tačiau ieškovas nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas AB „Aksa“ vykdo įprastinę savo veiklą, neatlieka jokių nesąžiningų sandorių, neslepia turto, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, jeigu ieškovui bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti iš viso neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į šalių proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovų teises, nes teismas nenumatė galimybės atsakovui AB „Aksa“ atlikti privalomus mokėjimus, susijusius su darbo užmokesčiu ir įmokomis valstybei, o fiziniams asmenims, teismas nenumatė sumos, kurią kiekvieną mėnesį asmuo galėtų naudoti savo asmeniniams būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įprastai nurodoma konkreti piniginių lėšų dalis, kuria atsakovai gali naudotis, kuri dažniausiai neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o juridiniams asmenins leidžiama atlikti privalomuosius mokėjimus, kad nebūtų sutrikdyta jų ūkinė – komercinė veikla. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių sumų, kuriomis atsakovai galėtų disponuoti, laikytina, jog teismas pažeidė ginčo šalių interesų pusiausvyrą, suteikdamas ieškovui nepagrįstą pranašumą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vespila“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.