Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-81-519/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-25
Bylos Nr.
AN2-81-519/2022
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00003-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gražvydas Poškus (pirm.)
Pažeidėjas
H. B.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-81-519/2022Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00003-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.11.9.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. spalio 25 d. H. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad jis 2021 m. liepos 11 d. 21 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovėjo kiti automobiliai, ir aikštelėje esant pašaliniams žmonėms, specialiai spausdamas automobilio akseleratoriaus pedalą, sukdamas vairą į vieną ir į kitą pusę, taip priversdamas vairuojamo automobilio galinę dalį (suko ratus aikštelėje) slysti asfaltuoto kelio danga, tokiais veiksmais sukėlė pavojų kitiems aikštelėje esantiems asmenims ir turtui dėl chuliganiškų paskatų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 10 d. nutarimu H. B. pripažintas kaltu pažeidęs KET 4, 9, 127 punktų reikalavimus, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. vasario 10 d. nutarimas, kuriuo H. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 450 Eur ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, paliktas nepakeistas, H. B. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo rūmą 2022 m. birželio 2 d. nutartį, kuria paliktas galioti Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato 2022 m. vasario 10 d. nutarimas ir administracinę teiseną nutraukti.

4.1. Apelianto teigimu, įrodymai, kuriais yra grindžiamas jo nusižengimo padarymas yra tik vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. R.. Liudytoja A. S. parodė, kad 2021-07-11 dirbo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje operatore, dirbant degalinėje užuodė padangų svilėsių kvapą, bet kas vairavo automobilį pasakyti negali, nes nepažįsta. Liudytoja tik nurodė, kad automobilį vairavo jaunas asmuo. Į degalinę užėjo jaunuolis, kuris atsiprašė, dėl savo veiksmų, paaiškindamas, kad pajuokavo. Ji nufotografavo žymes ant asfalto. Teigia, kad A. S. nepateikė jokios informacijos, apie tai, kad degalinėje yra daromas vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas jo tariamai padarytas pažeidimas važiuojant „(duomenys neskelbtini)“ modelio automobiliu. Pažymi, jog skundo nagrinėjimo metu A. S. taip pat nieko nenurodė apie vaizdo įrašo darymą „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje.

4.2. Nurodo, kad vaizdo įrašus pateikė P. R. CD laikmenose. Tačiau tyrimo metu nebuvo nuvykta į degalinę ir apžiūrėta, kokia vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta šioje degalinėje, koks įrašymo įrenginio modelis, kiek ir kur yra, ar iš viso yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kokie šių kamerų parametrai. Teigia, kad medžiagoje nėra duomenų, kokio įrenginio pagalba buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose esanti vaizdo medžiaga, tariamai įrodo jo padarytą nusižengimą. Nenurodyti vaizdo failų, kurių fragmentais įrodinėjamas jo pažeidimas, identifikavimo duomenys. Šios aplinkybės, pasak apelianto, kelia pagrįstus įtarimus, kad įrodymai šioje medžiagoje yra sumontuoti ir neatitinka tikrovės.

4.3. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl į namus važiuoja būtent pro šią „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, užvažiuoja, užeina į degalinėje esančią parduotuvę, degalinės aikštelėje susitinka su draugais. Dėl šios priežasties jo automobilis ir jis pats galėjo būti užfiksuotas šioje degalinėje. Nurodo, jog nesant vaizdo įrašus fiksavusios įrangos duomenų, vaizdo failų duomenų, įrangos, kuria buvo apžiūrėti vaizdo failai, duomenų, jis negali kreiptis į specialistus, kurie atliktų tyrimą ir pateiktų išvadą dėl jų tikrumo. Teigia, jog jam nėra galimybės realizuoti įstatymo suteiktos teisės apsiginti, teikti įrodymus, siekiant apsiginti dėl pateiktų kaltinimų. Mano, jog šiuo atveju visos ANK numatytos galimybės abejonėms pašalinti nebuvo išnaudotos. Pažymi, jog įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tiek policijos pareigūnė, tiek teismas, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė ir netyrė įrodymų (vaizdo įrašų atsiradimo, įrangos ir kt. ), patvirtinančių ar paneigiančią jo kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, atsiradimo, gavimo aplinkybių,

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo H. B. apeliacinio skundo netenkinti.

5.1. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėjant H. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo bei jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, teismas H. B. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Apelianto skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog būtent H. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Iš H. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir prašoma administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas nesutinka su jo kaltės pripažinimu, tvirtindamas, kad nėra objektyvių (neginčijamų), jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Tačiau, sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, H. B. jam pačiam palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie, tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo, konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl H. B. kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas H. B. kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

10. Apeliantas tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ne jis chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek Institucijos, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi su administracinio nusižengimo byla pateiktais vaizdo įrašais, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ operatorės A. S. ir liudytojos N. S. Institucijai nurodytomis aplinkybėmis bei jų teiktais parodymais teismo posėdžio metu, kurie, teismo vertinimu, objektyviai patvirtina apeliantą padarius ginčijamą administracinį nusižengimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo, nes apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir jame nenurodyta aplinkybių, kurios nebuvo ištirtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

11. Apeliantas ginčija UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. R. Institucijai pateiktų vaizdo įrašų tikrumą ir patikimumą, teigdamas, kad nėra duomenų, kokio įrenginio pagalba buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, nenurodyti vaizdo failų, kurių fragmentais įrodinėjamas jo pažeidimas, identifikavimo duomenys, o tai kelia pagrįstus įtarimus, jog įrodymai šioje medžiagoje yra sumontuoti ir neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymais gali būti laikomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymo fiksavimas nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Kaip matyti iš bylos duomenų, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įrengtomis vaizdo kameromis buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas. Šiuos įrašus Institucijai pateikė degalinės direktorius P. R.. Liudytojas P. R. paaiškinime nurodė, jog degalinės operatorė pranešė, kad jaunuolis, atvykęs automobiliu „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) chuliganiškai „piešdamas saules“ važinėdamas degalinės teritorijoje paliko žymes ant asfaltuotos dangos. Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. S., kuri nufotografavo paliktas padangų žymes ant asfalto, ir dar papildomai paaiškino, kad N. S. buvo priėjusi prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tikslu užsirašyti valstybinius numerius. Teisme apklausta liudytoja N. S. paaiškino, kad ji išėjusi į lauką ant lapelio užsirašė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinius numerius. Liudytoja taip pat nurodė, jog ji nematė kas vairavo automobilį, tačiau vienas iš jaunuolių, kurį liudytoja atpažino kaip H. B., pradėjo jai priekaištauti, kad užsirašinėja automobilio valstybinius numerius, tuomet šis jaunuolis nuėjo į degalinės patalpas ir ten toliau reiškė priekaištus. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs ir įvertinęs prie administracinio nusižengimo bylos pridėtus vaizdo įrašus, kuriuos Institucijai pateikė degalinės direktorius P. R., neturi pagrindo abejoti ne tik minėtų liudytojų paaiškinimais, nes nenustatyta aplinkybių, kad jie turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi ir/ar priešiškumą H. B., bet ir pateiktų degalinės kamerų vaizdo įrašų tikrumu.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teisę kiekvienam asmeniui užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai draudžiama atlikti minėtus veiksmus, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus. O be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

13. Nagrinėjamu atveju degalinės vaizdo kamerų, nukreiptų į degalinės aikštelę, automobilių plovyklą įrašuose akivaizdžiai matyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) daromas administracinis nusižengimas. Taip pat vaizdo kameros, nukreiptos į plovyklą, įraše yra aiškiai užfiksuotas vaikino veidas, kuris po administracinio nusižengimo išlipęs iš automobilio vairuotojo vietos persėdo į priekinę keleivio pusę, po to išlipęs iš automobilio ir eidamas link pagrindinio degalinės pastato prasilenkė su liudytoja N. S., jog tas vaikinas buvo būtent H. B.. Įvertinus minėtų vaizdo įrašų turinį bei liudytojų parodymus, daroma išvada, kad bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas tinkamai identifikuoto asmens pateiktą vaizdo įrašą pripažino įrodymu ir juo vadovavosi. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, iš vaizdo įrašų 2021-07-27 apžiūros protokolo matyti, kokio įrenginio pagalba buvo apžiūrėti vaizdo kamerų įrašai, kokia degalinės teritorijos dalis minėta kamera buvo filmuojama. Pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad degalinės direktoriaus P. R. Institucijai pateiktuose 2021-07-11 degalinės kamerų įrašuose užfiksuota informacija yra neteisinga, t. y. yra sumontuota ir neatitinka tikrovės.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, jog H. B. 2021 m. liepos 11 d. 21 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinės aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 4 (eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu), 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 127 (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) punktų reikalavimus, ir savo tyčiniais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų degalinės aikštelėje buvusių asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui ir tai padarė dėl chuliganiškų paskatų.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto H. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus