Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-09-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-11-09 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-01-12 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, paskirtą bausmę subendrinus su 2021-11-09 nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs 2023-01-02, teistumas neišnykęs,

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-02-19 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2021-09-16, teistumas neišnykęs,

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P., E. P. ir V. P. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024-03-09 apie 11.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu – L. P. kartą ranka sudavė nukentėjusiajam J. S. į galvą ir, J. S. dėl to nuvirtus ant šaligatvio (taip nukentėjusysis susitrenkė kairę ranką ir kairę koją į grindinį), E. P. ir V. P. po kartą spyrė J. S. į galvą – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė fizinį skausmą ir padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje ir galvos smegenų sukrėtimą, daugybinius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus kairio kelio priekiniame – išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 9 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), kartu su E. ir V. stovėjo kieme. Gatve pro šalį apie 15 metrų atstumu nuo jų ėjo J. S., kurį jis pažinojo tik iš matymo. Draugams jis pasakė J. pravardę „džiunglinis“. J. išgirdo ir atsisukęs pasakė: „ateikit čia, bet pulkit po vieną“. Tada jis pirmas nuėjo link J., jo draugai ėjo iš paskos. Priėjęs jis trenkė J. kaire ranka į dešinį skruostą, dėl to jis prisėdo ant šaligatvio. Pripažįsta, kad nuo jo smūgio J. nuvirto. Dar buvo paėmęs jį už rūbų, tačiau paleido ir nuėjo. Tuo metu prie jo priėjo E. ir V., tačiau ką jie tiksliai darė J. nematė. Girdėjo, kad jie po vieną kartą J. įspyrė. Kaltinime nurodyti sužalojimai J. buvo padaryti dėl jų veiksmų. Savo elgesį vertina blogai ir jo nepateisina. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų nukentėjusiajam kiekvienas atlyginti po 1 000 Eur, iš viso 3 000 Eur. Ligonių kasai žalą atlygino. Šiuo metu dirba statybose. Nevedęs, išlaikytinių, kreditorių neturi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 9 d. apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), kartu su L. ir V. stovėjo kieme ir rūkė. Pro šalį gatve už 15-20 metrų ėjo jam iš matymo pažįstamas J. S.. Tuo metu L. jiems garsiai pasakė „džiunglinis“. J. S. išgirdo ir jam tai nepatiko, todėl pasakė ateiti pas jį po vieną. L. ėjo pirmas, buvo paėmęs J. S. už rūbų, jį parvertė. L. atsitraukus, jis kartu su V. priėjo ir po vieną kartą iš kojos sudavė J. S.. Nors iš pradžių jam atrodė, kad sudavė į krūtinę, tačiau geriau pagalvojęs pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam į galvą. Pripažįsta, kad kaltinime nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl jų veiksmų. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi. Galėtų nukentėjusiajam atlyginti žalą kiekvienas po 1 000 Eur, tačiau bendra jo prašoma suma per didelė. Šiuo metu dirba statybose, turto, išlaikytinių neturi, gyvena su tėvais.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 9 d. apie 11.40 val. kartu su draugais buvo lauke. Tuo metu pro šalį šaligatviu ėjo J. ir L. jiems garsiai pasakė jo pravardę „džiunglius“. J. turbūt supyko ir atsakė: „pulkit po vieną“. Kiek pamena, pirmiausia nuėjo L., trenkė jam į veidą, J. S. nukrito ant žemės, o kas vyko toliau tiksliai nematė. Po to, pareinant L., jis kartu su E. priėjo ir jam spyrė vieną smūgį į galvą, po to apsisuko ir nuėjo atgal. Pripažįsta, kad dėl jų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai ir sutrikdyta viešoji tvarka. Negali paaiškinti, kodėl jie nusprendė prieiti prie J. S.. Savo poelgį vertina labai blogai. Ligonių kasai žalą atlygino visi kartu. J. S. civilinio ieškinio suma per didelė, jie sutiktų atlyginti kiekvienas po 1 000 Eur. Šiuo metu vykdo individualią veiklą, turi žemės sklypą ir automobilį. Kreditorių ir išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis)

Kaltinamasis V. P. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. P. pripažino kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žala Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra atlyginta. Byloje taip pat pateiktas kaltinamojo V. P. ir nukentėjusiojo J. S. susitarimas, kuriuo buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. Šiame susitarime nurodyta, kad kaltinamasis susitarimo sudarymo metu atlygino nukentėjusiajam 1 000 Eur žalą, o nuo kitų turtinių pretenzijų šiam kaltinamajam nukentėjusysis atsisakė. Susitarime taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam V. P.. V. P. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, yra pagrindas kaltinamąjį V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 38 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kurios paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, V. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis, įvertinus turimus duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl bausmių skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat įvertina L. P. asmenybę – anksčiau teistas, įskaitant ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, šiuo metu vykdo individualią veiklą ir turi teisėtą pajamų šaltinį. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį bei pobūdį. Atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau kaltinamajam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios bausmės neturėjo pakankamai įtakos kaltinamajam, nes atlikęs šias bausmes jis ir vėl nusikalto. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei anksčiau jam skirtas bausmes, manytina, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmės rūšių (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo) skyrimas šiuo atveju neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų bei nepasiektų bausmės tikslų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nėra pasiekęs tokio pavojingumo lygio, dėl kurio būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ilgesniam laikui. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikaltimą gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą, kurio terminas nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 45 paros.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę L. P. paskiriant 30 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos padarymą, kritiškai vertino savo elgesį, atlygino padarytą žalą, yra jauno amžiaus ir turi teisėtą pajamų šaltinį, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu asmuo privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5, 7 punktai).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat įvertina E. P. asmenybę – anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų pobūdį. Atsižvelgtina ir į tai, kad anksčiau kaltinamajam už nusikaltimo padarymą buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog ši bausmė neturėjo pakankamai įtakos kaltinamajam, nes jis ir vėl nusikalto. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, ankstesnį teistumą bei anksčiau jam skirtą bausmę, manytina, kad su laisvės atėmimu nesusijusių bausmės rūšių (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo) skyrimas šiuo atveju neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų bei nepasiektų bausmės tikslų. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nėra pasiekęs tokio pavojingumo lygio, dėl kurio būtų būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ilgesniam laikui. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikaltimą gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą, kurio terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 60 parų.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę E. P. paskiriant 40 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos padarymą, kritiškai vertino savo elgesį, yra jauno amžiaus, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu asmuo privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5, 7 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 171,76 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad 2024 m. gruodžio 16 d. žala atlyginta, Valstybinei ligonių kasai pervesta 171,76 Eur. Civilinė ieškovė 2025 m. sausio 13 d. pateikė teismui pranešimą, kuriuo informavo, jog civilinio ieškinio atsisako, nes žala atlyginta. Kadangi pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia civilinio ieškovo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareikštas nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašė solidariai iš kaltinamųjų L. P., E. P. ir V. P. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio kaltinamiesiems L. P. ir V. P., nes pagal su jais sudarytus susitarimus kiekvienas iš jų atlygino nukentėjusiajam po 1 000 Eur žalą. Patvirtino, kad civilinio ieškinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos. Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat nurodė, kad kaltinamasis E. P. žalos nukentėjusiajam neatlygino, su juo susitarimas nebuvo sudarytas, todėl palaiko civilinį ieškinį E. P. ir prašo iš jo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. teisme pareiškė, jog atsisako civilinio ieškinio kaltinamiesiems L. P. ir V. P., į bylą pateikti rašytiniai susitarimai dėl žalos atlyginimo, kuriuose nurodyta, jog abu kaltinamieji nukentėjusiajam atlygina po 1 000 Eur žalos, o kitų turtinių pretenzijų šių kaltinamųjų atžvilgiu nukentėjusysis atsisako, civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl J. S. civilinio ieškinio kaltinamiesiems L. P. ir V. P. nutrauktina. Kadangi teismui pateiktuose susitarimuose (4 p.) nurodyta, kad susitarimuose nurodyta žala atlyginama susitarimo pasirašymo metu, darytina išvada, jog susitarimai yra įvykdyti ir dėl to šiuo teismo nuosprendžiu jie papildomai nėra tvirtinami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. Vadinasi, nukentėjusiajam atsisakius reikalavimų L. P. ir V. P., tai neatleidžia E. P. nuo prievolės vykdymo, todėl toliau nagrinėtinas civilinio ieškovo reikalavimas E. P. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vertinant civilinio ieškovo J. S. reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų veiksmais, be kita ko, buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam J. S. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai. Iš bylos duomenų matyti, kad specialistas J. S. konstatavo galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu kaktos srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, daugybinius smulkius paviršinius odos nubrozdinimus kairio kelio priekiniame-išoriniame paviršiuje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. konkrečiai nukentėjusiajam vieną kartą spyrė iš kojos į galvos sritį, t. y. gyvybei pavojingą bei vizualiai matomą kūno sritį. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po įvykio nukentėjusysis kelias dienas buvo nedarbingas, turėjo būti namuose, skaudėjo galvą, jo judėjimas buvo apribotas, liekamuosius reiškinius jaučia iki šiol. Neturtinės žalos fakto šioje byloje neneigė ir patys kaltinamieji, įskaitant E. P.. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl J. S. padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas, visų pirma, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, kiekį, jų lokalizaciją ir konkrečiai paties E. P. atliktus veiksmus. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų ar ilgalaikių pasekmių sveikatai, kad dėl patirtų sužalojimų ilgesniam laikui būtų sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo veikla ir kasdienis gyvenimas. Teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas įvertina ir kaltinamojo paaiškinimus apie jo turtinę padėtį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. nurodė, jog uždarbiauja statybose, vertingesnio turto, išlaikytinių neturi, gyvena su tėvais. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad dalį nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos (2 000 Eur) atlygino kiti kaltinamieji, todėl šiuo metu civiliniam ieškovui žala iš dalies jau yra kompensuota.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kaltinamojo E. P. paaiškinimus apie jo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui J. S. iš kaltinamojo E. P. priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, dokumento paėmimas (L. P.) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (2 vnt.), perduoti teismui su byla, paliktini saugoti byloje.

Duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, L. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios metu jis nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti tęsti darbą.

L. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskiri jam 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios metu jis nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, įpareigoti pradėti dirbti ir tęsti darbą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šią įmoką V. P. privalo sumokėti į fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: V. P., a. k. (...), įmoka pagal paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylos dalį dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Priimti civilinio ieškovo J. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio L. P. ir V. P. ir bylos dalį dėl J. S. civilinio ieškinio kaltinamiesiems L. P. ir V. P. nutraukti.

Priteisti civiliniam ieškovui J. S. iš E. P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.