Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-13 · Administracinė byla Nr. I-5447-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-13
Bylos Nr.
I-5447-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00105-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5447-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00105-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui A. Š. (A. Š.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. skundu (b. l. 1), kurį papildė (b. l. 180), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) Pravieniškių padalinyje kamerų tipo patalpose, kuriose buvo šalta, drėgna, trūko oro. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, į antro aukšto gultus nebuvo kopėtėlių, patys gultai buvo senoviniai. Pareiškėjo teigimu, kamerose jam teko mažesnis plotas, nei nustato teisės aktai. Jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, patirdavo priežiūrą atliekančių pareigūnų provokacijas. Nurodė, kad toks elgesys su juo pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų nacionalinių teisės aktų nuostatas, jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 123–125) su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų asmenų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrintas kameros vėdinimas. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinimui, ir yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Palatose bei kamerų tipo patalpose temperatūra ir apšvietimas yra įrengtas atsižvelgiant į į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą leidimą – higienos pasą, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais nesikreipė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų Ligoninės Pravieniškių padalinyje laikotarpiu nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti, kad ši įrodinėjimo taisyklė nėra besąlyginė. Pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui nekyla, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galbūt padarytą pažeidimą (LVAT 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015). Hipotetinio (deklaratyvių teiginių, nesietinų su konkrečiomis, apibrėžtomis individualiomis aplinkybėmis) pobūdžio svarstymų teismas nenagrinėja, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013-08-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo buvimo Ligoninės Pravieniškių padalinyje metu kamerose jam teko mažesnis plotas nei nustato teisės aktai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.4 punktas (redakcija, galiojusi pareiškėjo buvimo Ligoninėje metu) numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Atsakovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis (b. l. 123), kad pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2 (plotas 15,8 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr. 2), nuo 2013-03-25 iki 2013-04-09 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 3 (plotas 15,40 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr. 3) ir nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 kamerų tipo palatoje Nr. 9 (plotas 14,95 kv. m., 1 lova) (toliau – kamera Nr. 9). Atsakovo atstovas nurodė, kad duomenų, kiek asmenų buvo gydoma šiose palatose kartu su pareiškėju, pateikti negali, informavo (b. l. 124), kad pareiškėjas jo laikymo laikotarpiu į Ligoninės administraciją su skundais nesikreipė. Pareiškėjas teigė (b. l. 180), kad kameroje Nr. 2 buvo 6 lovos, jis šioje kameroje buvo laikomas vienas, kameroje Nr. 3 buvo 6 lovos, šioje kameroje buvo laikomi du asmenys, o kameroje Nr. 9 buvo 6 lovos ir joje buvo laikomi keturi asmenys, nurodė kartu buvusių asmenų vardus ir pavardes. Atsakovo atstovas teismo buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, kokiose patalpose buvo laikomi pareiškėjo nurodyti asmenys laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08, tačiau tokių duomenų nepateikė (b. l. 189). Atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal susiformavusią teismų praktiką taikomą tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovui nepateikus įrodymų apie kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais apie su juo kartu buvusių asmenų skaičių. Iš Ligoninės pateiktų kamerų nuotraukų (b. l. 157–163) matyti, kad minėtose kamerose anksčiau buvo įrengta daugiau lovų, nei atsiliepime į skundą nurodo atsakovo atstovas. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 3, kurios plotas 15,40 kv. m., 2013-03-25 iki 2013-04-09 buvo laikomas su dar vienu asmeniu ir šiuo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 7,7 kv. m. ir atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatytą reikalavimą, o kameroje Nr. 9, kurios plotas 14,95 kv. m. laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 buvo laikomi 4 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 3,7 kv. m. ir neatitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nustatytų reikalavimų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Ligoninėje iš viso 153 paras buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Ligoninės patalpose buvo šalta, drėgna, trūko oro. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – ir HN 76:2010) 26 punktas nustatė, kad oro judėjimo greitis kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 0,15-0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc., kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C. HN 76:2010 24 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš pateiktų į bylą kamerų nuotraukų (b. l. 68–70, 74–78) matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, yra langai. Atsakovo atstovas į bylą pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo aktą (b. l. 147–155), iš kurio matyti, jog kameroje Nr. 2 yra langas, tačiau nėra nustatyta, kad vėdinimas vyko per jį, išmatuotas oro judėjimo greitis buvo 0,07/0,06 m/s ir neatitiko nustatytų reikalavimų, oro drėgmė buvo 28,2/48,5 procentų ir atitiko nustatytus reikalavimus. Išmatuota temperatūra buvo 21,4/21,5 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. Todėl teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjo laikymo Ligoninės kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 jam nebuvo užtikrinama tinkama kameros ventiliacija.

Pareiškėjas teigė, kad Ligoninės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 41 punktas nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigų palatų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akto (b. l. 147–155) matyti, kad kameroje Nr. 2 buvo skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas – 0,595 proc., dirbtinė dieninė apšvieta buvo 120 lx ir neatitiko nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl to, kad Ligoninės kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 buvo netinkamas apšvietimas, laikytini įrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų gultai buvo senoviniai, į antro aukšto gultus nebuvo kopėtėlių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato, kokios konstrukcijos lovos turi būti įrengiamos Ligoninės kamerose. Teismas iš Ligoninės pateiktų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukų (b. l. 157–163) negali nustatyti, kokie gultai jose buvo pareiškėjo laikymo jose metu, taip pat ar buvo įrengtos kopėtėlės į antro aukšto gultus. Pareiškėjas jo laikymo Ligoninėje metu dėl netinkamos gultų būklės nesiskundė (b. l. 124). Todėl šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl kopėtėlių į antro aukšto gultus neįrengimo ir teismas šiuos pareiškėjo teiginius laiko neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad patirdavo priežiūrą atliekančių pareigūnų provokacijas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Ligoninės pareigūnai pareiškėjo nekankino ir jo orumo nežemino, priešingai, jam buvo suteikta medicininė pagalba ir išrašant iš Ligoninės jo savijauta pagerėjo (b. l. 124). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų teikęs kokio nors pobūdžio skundus dėl Ligoninės pareigūnų veiksmų, kad jų veiksmus (neveikimą) būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar kitoms institucijoms. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Todėl teismas pareiškėjo teiginius patirtų Ligoninės pareigūnų provokacijų vertina kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Ligoninėje (Pravieniškių padalinyje) laikotarpiu nuo 2013-04-09 iki 2013-09-08 (iš viso 153 paras) buvo laikomas pažeidžiant teisės aktais nustatytus minimalius ploto reikalavimus, kameroje Nr. 2 laikotarpiu nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24 buvo laikomas neužtikrinant higienos normų nustatytų reikalavimų kameros vėdinimui, apšvietimui. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas neužtikrinant teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, neužtikrinant higienos normų nustatytų reikalavimų kameros vėdinimui, apšvietimui, jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio, į Ligoninės veiklos pobūdį bei tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas dėl sveikatos sutrikimų. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Ligoninės elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 3 600 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiškėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visą parą, 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-707-662/2016 pareiškėjui priteisė 130 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytoje Ligoninės palatoje 13 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 500 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š. skundą iš dalies tenkinti.

Priteisti pareiškėjui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras