- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-580-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Autostartas“
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Autostartas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria atsakyta tenkinti atsakovo „Autostradas“ parašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą UAB „Gyratus“ v. UAB „Autostartas“ dėl 2244,32 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo priėmimo išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2008-10-15 priimdamas atsakovo atžvilgiu sprendimą už akių (b.l.47-48).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Autostartas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu (b. l. 51-53) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovo advokatas dėl staigaus sveikatos sutrikimo negalėjo atvykti į teismo posėdį ir apie tai pranešti klientui. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo įmanoma informuoti teismą, kad prašoma bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant arba prašyti atidėti teismo posėdį. Tvirtino, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių patirtos žalos (nuostolių) įrodymų, iš teismo sprendimo taip pat neaišku, kokią nuostolių rūšį teismas priteisė iš atsakovo, o tenkindamas ieškinį iš dalies taip pat pažeidė imperatyvų CPK 93 str. 2 d. reikalavimą bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Akcentuoja, kad ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti palūkanas, parengiamojo posėdžio metu ieškovas pateikė papildomus dokumentus, kuriais iš esmės pakeitė savo reikalavimus, tačiau atsakovas apie tai informuotas nebuvo. Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nuostoliais pripažino negautas pajamas iš užsakovo, ir tai yra svarbi aplinkybė peržiūrėti sprendimą už akių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Gyratus“ atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 63-64) prašė atsakovo UAB „Autostartas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylą ves be advokato, pateikdamas atsiliepimą nepateikė teisinių paslaugų sutarties, todėl mano, kad jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl susitarimo tarp advokato ir pareiškėjo turi būti vertinamos kritiškai. Pažymi, kad atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jokių prašymų iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta. Tarp šalių sudarytos sutarties 7.2 p. numatė 10 procentų baudą už kiekvieną pavėluotą dieną, byloje yra ieškovo kontrahentų pretenzija dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, todėl teismo sprendimas dėl minimalių ieškovo nuostolių priteisimo teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus 1-asis apylinkės teismas 2009-02-17 nutartimi atsakovo UAB „Autostartas“ prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta pagrindų, sąlygojančių sprendimo už akių panaikinimą ir bylos nagrinėjimo atnaujinimą. Atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių dabartinis atsakovo atstovas (advokatas) negalėjo atvykti į posėdį, neturi teisinės reikšmės, nes posėdžio dienai atsakovas neturėjo jam atstovaujančio advokato, be to, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių į posėdį neatvyko bet koks kitas atsakovo atstovas (direktorius ar kitas įgaliotas įmonės darbuotojas). Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių įmonės atstovas neatvyko į teismo posėdį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui, tuo tarpu remiantis byloje esančiais įrodymais nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas už akių buvo nepagrįstas ar neteisėtas (b. l. 68-69).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Autostartas“ atskiruoju skundu (b.l. 72-74) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-17 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Tvirtina, kad teismas, atmesdamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, jį išnagrinėjo formaliai, neatkreipdamas dėmesio net į tai, kad pareiškimas paduotas su trūkumais, t.y. nesumokėjus žyminio mokesčio. Atskirajame skunde atsakovas dar kartą akcentavo pareiškime išdėstytus argumentus, jog ieškovas teismui nepateikė jokių patirtos žalos (nuostolių) įrodymų, tenkindamas ieškinį iš dalies pažeidė imperatyvias CPK 93 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, parengiamojo posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, kuriais iš esmės pakeitė savo reikalavimus ir apie tai atsakovo neinformavo. Taip pat pažymėjo, jog sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuostoliais pripažino negautas pajamas, ir tai yra svarbi aplinkybė peržiūrėti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei jo prašymo turiniu, teisingai aiškino sprendimo už akių instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą nutartį (CPK 287 str.-288 str.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyti tenkinti pareiškėjo UAB „Autostartas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra paliekama nepakeista.
Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Pagal CPK 262 str. 2 d. sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.) teismas turi teisę priimti ir tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta šalis, kuriai yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, o atvykusi į teismo posėdį šalis prašo priimti sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d.). Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Nagrinėjamu atveju UAB „Gyratus“ Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui pateikus ieškinį UAB „Autostartas“ dėl 2244,32 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų priteisimo (b. l. 2-4), atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, be to, informavo teismą, kad byla nebus vedama per advokatą, o taip pat nurodė, kad esant įstatyme numatytiems pagrindams neprieštarauja, jog teismas priimtų sprendimą už akių (b.l. 29-30). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo šaukimas buvo įteiktas bendrovės direktoriui (b. l. 36). Tačiau į parengiamąjį teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, taip pat nepateikė prašymo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, o ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių (b.l.46). Teisėjų kolegija sprendžia, kas tokiu atveju teisinės prielaidos sprendimo už akių instituto taikymui egzistavo, o pirmosios instancijos teismas pragrįstai ėmėsi priemonių proceso vilkinimui užkirsti ir vadovaudamasis CPK 230 str. nuostatomis, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų teisinį pagrįstumą, priėmė sprendimą už akių (CPK 7 str., 285 str. 2 d.).
CPK 288 str. 4 d., reglamentuojančioje sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustatyta, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą yra būtinos šios dvi sąlygos ir nesant bent vienai iš jų, priimtas už akių sprendimas negali būti naikinamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą, nenustatęs nei vienos iš minėtų sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, buvimo. Tokia teismo išvada yra pagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad laiku informuoti teismą apie tai, jog prašoma bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant ar prašyti atidėti teismo posėdį atsakovą atstovaujančiam advokatui sutrukdė ūmi liga. Tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį aiškiai išdėstė savo poziciją, jog byloje savo teises ir teisėtus interesus įgyvendins pats, o pirmosios instancijos teismui pateiktas išrašas iš 2008-10-25 atstovavimo sutarties (b.l. 54), nurodo, kad su atsakovą įgaliotais atstovauti keliais advokatų profesinės bendrijos advokatais, atstovavimo sutartį atsakovas sudarė jau po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės – 2008-10-25. Todėl esamoje faktinėje situacijoje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad parengiamojo posėdžio dienai atsakovas neturėjo jam atstovaujančio advokato, o jo nurodytos aplinkybės negali būti laikoma svarbia atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 str. 2 d.). Kita vertus, atsakovas yra juridinis asmuo bendrovė, todėl įvertinus tai, kad šaukimas į 2008-10-15 vyksiantį teismo posėdį buvo įteiktas atsakovui dar 2008-07-14, turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu bendrovės atstovavimu.
Įstatymas, be jau minėtų sprendimo už akių priėmimo procedūrinių sąlygų (CPK 285 str. 1 d.), numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t.y. įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t.y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas pagal byloje esančius įrodymus sprendžia, ar būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad ieškovas nepateikė jo patirtus nuostolius patvirtinančių įrodymų. Tačiau ir pats atsakovas ieškinio argumentų, kad jis yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo, juo labiau esant sutartyje nustatytoms netesyboms, leistinais įrodymais nenuginčijo, nors būtent jam tenka pareiga nuginčyti savo kaltės prezumpciją (CPK 178 str., CK 6.245 str. 2 d. ir 3 d., 6.248 str. 1 d.,6.256 str. 2 d. ir 4 d.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktų įrodymų (b.l. 5,6-7,8,9,10) pakanka formaliai konstatuoti, jog 2008-02-27 šalių sudarytos krovinių pervežimo sutarties, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui pervežimo paslaugas nurodytais terminais ir sąlygomis, apeliantas neįvykdė (CPK 178 str.). Iš atskirojo skundo argumentų akivaizdu, kad atsakovas apsiriboja tik teoriniais samprotavimais, nepateikdamas jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 str. 1 d.). Nepagrįsti yra ir atsakovo skundo argumentai, kad ieškovas parengiamojo posėdžio metu pateikė papildomus dokumentus, kuriais iš esmės pakeitė savo reikalavimus. Kaip matyti, ieškovas į parengiamąjį posėdį pristatė įmonės „Megatransavto“ 2008-03-01 raštą, kuris patvirtina, kad ieškovas (kaip ekspeditorius) įsipareigojo šiai įmonei atlikti pervežimą iš Vietojos į Omską ir dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 600 eurų nuostolių (b. l. 41), kas iš esmės tik patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Būtent bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, ir šiuo atveju teismas, nepriteisdamas prašomos baudos, jų dydį susiejo su galimais paties ieškovo nuostoliais. Apelianto traktavimas šių dokumentų kaip reikalavimo, apie kurį jam nebuvo pranešta, pakeitimas nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 str. 4 d. sąlygų, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrįstai netenkino ieškovo prašymo, tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliktinas nepakeistas.
Pirmosios instancijos teismas patenkino patį ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius, todėl neženkliai mažesnės, nei buvo ieškinyje prašoma, nuostolių sumos jam priteisimas realiai neįtakojo bylinėjimosi išlaidų proporcijų nustatymo, taigi ir šis skundo argumentas nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis, pateikdamas prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio nesumokėjimas, paduodant pareiškimą, ir to klausimo neišsprendimas teismo nutartyje nėra siejamas su teisingu bylos išsprendimu (CPK 328 str., 329 str.1 d.), o procesinės teisės normos nedraudžia apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą pačiam išspręsti žyminio mokesčio klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-402/2003). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis CPK 80 str. 3 d., kuris nustato, kad už pašymą peržiūrėti sprendimą už akių yra mokama 50 Lt žyminis mokestis, CPK 82 str. 1 d. tvarka indeksuotas pagal ketvirčio vartojimo kainų indeksą, iš atsakovo priteistinas valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Autostartas“ 66 (šešiasdešimt šešis) litus žyminio mokesčio valstybės naudai.