Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-21 · Administracinė byla Nr. eI2-10301-583/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. eI2-10301-583/2023Sprendimas · 2023-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
eI2-10301-583/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01820-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-10301-583/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01820-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo advokato E. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas advokatas E. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir Palangos skyrius) 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 16SD-912-(14.16.136 E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“;

3) įpareigoti atsakovę parengti ir išduoti A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (toliau – ir atkūrimo byla) kopiją visa apimtimi.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra advokatas. Į jį teisinės pagalbos kreipėsi M. Z., atstovaujama T. Z. (toliau – ir Klientė). Palangos skyriuje yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės grąžinimo Klientei, atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose grąžinimo natūra. Vykdant minėtą procedūrą Klientei kilo eilė klausimų dėl Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl siekiant tinkamai apginti jos teises bei teisėtus interesus pareiškėjui yra būtina susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, turėti atitinkamų dokumentų kopijas.

Nurodo, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatomis ir 2023 m. kovo 22 d. su Kliente sudaryta teisinių paslaugų sutartimi, 2023 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Palangos skyrių su prašymu leisti susipažinti su atkūrimo byla ir daryti jos kopijas. 2023 m. balandžio 19 d. Palangos skyriuje susipažino su A. Š. atkūrimo byloje esančiais dokumentais, o paprašius pateikti atkūrimo bylos kopiją, iš Palangos skyriaus specialistų jokių prieštaravimų nebuvo gauta.

Palangos skyrius 2023 m. gegužės 9 d. raštu atsiuntė atkūrimo bylos kopiją. Analizuojant kopijos turinį buvo pastebėta, kad Palangos skyrius nepateikė visų atkūrimo byloje esančių dokumentų kopijų, todėl 2023 m. gegužės 19 d. Palangos skyriui buvo išsiųstas prašymas nurodyti kada bus pateikta visa 2023 m. balandžio 19 d. prašymu paprašyta atkūrimo bylos kopija pilna apimtimi bei motyvuotai paaiškinti, kokiu pagrindu yra selektyviai vykdomas advokato prašymas.

Palangos skyrius išnagrinėjęs 2023 m. gegužės 19 d. prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pateikti jos žinioje turimus atkūrimo bylos dokumentų kopijas. Sprendimas grindžiamas, kad remiantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatomis bei siekiant nepažeisti trečiųjų asmenų teisės į jų privataus gyvenimo neliečiamumą, įgyvendinant duomenų subjekto teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, tai yra, išduodant dokumentų kopijas ar kitą informaciją, turi būti teikiami tik tie duomenys, kurie susiję su pačiu duomenų subjektu. Todėl nėra teisinio pagrindo pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopijos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nuomone Sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, todėl pasinaudojo teisės aktuose nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka ir NŽT pateikė skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą. NŽT 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti ir paliko Sprendimą galioti. Minėtas sprendimas buvo grindžiamas aplinkybe, kad 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nebuvo nurodytas dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, jų ryšio su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas akcentuoja, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas minėtą teisės normą yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu.

Pareiškėjo nuomone Palangos skyriui buvo žinomos ginčo apimtys ir koks konkretus ryšys yra tarp advokato teikiamų paslaugų klientui ir prašomų gauti dokumentų. Taip pat 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjui paprašius susipažinti su atkūrimo byla nebuvo sudaroma jokių kliūčių. Buvo patikrinti pareiškėjo asmens dokumentai, priimtas prašymas bei pateikta visa žemės atkūrimo byla. Akivaizdu, kad Palangos skyriui buvo aiškios pareiškėjo paslaugų teikimo apimtys. Pareiškėjui paprašius atkūrimo bylos dokumentų kopijų, jam buvo pateiktas prašymo šablonas, kuris vietoje buvo ranka užpildytas. Prašymą priėmusiai Palangos skyriaus darbuotojai nekilo klausimų ar abejonių koks ryšys tarp advokato prašomų dokumentų ir advokato teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjui tiesiog buvo atsakyta, kad kopijų skaitmenizavimas užtruks, tačiau dokumentai bus pateikti teisės aktuose nustatytais terminais.

Pabrėžia, kad Palangos skyriui pateiktoje teisinių paslaugų sutartyje yra aiškiai nurodyta, jog sutarties tikslas yra atstovauti klientą sprendžiant klausimą dėl jos teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos ribose grąžinimo natūra Palangoje. Klientės susirašinėjimas ir ginčas su Palangos skyriui jam buvo žinomas ir buvo akivaizdu, kodėl advokatui reikalingi prašomi dokumentai.

Akcentuoja, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Todėl aplinkybė, jog advokatas prašo informacijos ne apie jo atstovaujamą asmenį, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo aspektu vertinant advokato prašymo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar prašoma gauti informacija yra būtina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Asmens duomenys NŽT tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)“ (toliau – ir BDAR) nuostatomis.

Atkreipia dėmesį, kad nors Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtinta advokato teisė gauti iš valstybės institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus, reikalingus veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti, tačiau advokatas privalo pateikti prašymą, kuriame privalo būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisiniu paslaugu teikimu ir, kad šie valstybės institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant viešąjį administravimą. Akcentuoja, kad advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. Palangos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja gauti „nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7 savininkas A. Š. bylos kopiją“. Palangos skyrius išnagrinėjęs minėtą prašymą nustatė, jog jame nenurodytas dokumentų gavimo ir naudojimo tikslas, nenurodyti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 24 d. raštu buvo informuotas, jog nėra galimybės tenkinti jo prašymo, nes atkūrimo byloje yra duomenų, susijusių ne tik su juo atstovaujamu asmeniu, o prašyme nenurodytas duomenų naudojimo tikslas.

NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendime patvirtino, kad Palangos skyrius pagrįstai atsisakė pareiškėjui pateikti pageidaujamų dokumentų kopijas ir tuo pačiu pažymėjo, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias pakartotinai kreiptis į Palangos skyrių dėl aktualių dokumentų gavimo, pateikiant Advokatūros įstatymo 44 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 16SD-912-(14.16.136 E) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 1SS-1223-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į Palangos skyrių su prašymu leisti susipažinti su atkūrimo byla bei leisti daryti šios bylos kopijas. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis yra advokatas, sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su Kliente. Palangos skyriuje yra tvarkoma atkūrimo byla, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl Klientės teisių atkuriant nuosavybės teises į A. Š. valdytos posesijos K-6 ribose žemės grąžinimo natūra Palangoje. Pažymėjo, kad Klientei kilo klausimų dėl Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl siekiant tinkamai atstovauti Klientės interesus, advokatui yra būtina susipažinti su atkūrimo byla, turėti atitinkamų dokumentų kopijas. Prašymas yra grindžiamas Advokatūros įstatymo 44 straipsniu ir 2023 m. kovo 22 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartimi. Akcentuojama, kad advokatas įsipareigojo laikytis visų BDAR ir ADTAĮ reikalavimų, gautą informaciją naudoti išimtinai teismų sistemoje ginant Klientės teises.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023 m. balandžio 19 d. nuvyko į Palangos skyrių ir jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su atkūrimo byla. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas būdamas Palangos skyriuje pateikė tipinės formos prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja, kad jam būtų pateikta „nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 7, savininkas A. Š., bylos kopija“.

Palangos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymą, kartu su 2023 m. gegužės 9 d. Nr. 16SD-835-(14.16.136 E) „Dėl dokumentų kopijos pateikimo“ pareiškėjui atsiuntė skaitmenizuotą atkūrimo bylos kopiją.

Pareiškėjas susipažinęs su atkūrimo bylos kopija, 2023 m. gegužės 19 d. Palangos skyriui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad jam 2023 m. gegužės 9 d. buvo pateikta Palangos skyriaus darbuotojų selektyviai atrinktos atkūrimo bylos dalies kopija, nors 2023 m. balandžio 19 d. prašyme buvo suformuluotas prašymas pateikti visos atkūrimo bylos kopiją.

Palangos skyrius Sprendime informavo pareiškėją, kad jo turima informacija yra tvarkoma bei asmenims teikiama vadovaujantis ADTAĮ, BDAR ir Piliečių teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis. Paaiškino, jog remiantis ADTAĮ nuostatomis asmuo, norėdamas gauti informaciją ar dokumentų kopiją, kurioje yra ne tik su juo susijusių, bet ir trečiųjų asmenų duomenų, privalo pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti visos apimties atkūrimo bylos kopijos.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendime pateiktais motyvais, pasinaudodamas teisės aktuose nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2023 m. birželio 22 d. NŽT pateikė skundą, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Palangos skyrių jam pateikti pilnos apimties atkūrimo bylos kopiją.

NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo ir paliko Sprendimą galioti. Minėtame sprendime NŽT atkreipė dėmesį, jog remiantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės institucijų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Tačiau advokato teisė gauti informaciją nėra absoliuti. Advokatas kreipimesi gauti informaciją privalo pateikti duomenys, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisiniu paslaugu teikimu. Jeigu advokatas nepagrindžia prašomų išduoti dokumentų reikalingumo, viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui. NŽT konstatavo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nenurodė dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, todėl Palangos skyrius pagrįstai atsisakė jam pateikti visos apimties atkūrimo bylos kopiją.

Įvertinus aukščiau paminėtą, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl aplinkybės ar Palangos skyrius pagrįstai atsisakė pilna apimtimi tenkinti pareiškėjo prašymą pateikti visos apimties nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją. Pažymėtina, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad į Palangos skyrių su prašymu pateikti informaciją kreipėsi specialus subjektas – advokatas, kuris su Kliente 2023 m. kovo 22 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį.

Pagal Advokatūros įstatymą advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 straipsnio 1 dalis). Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Advokatūros įstatymo 4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Advokatūros įstatymo 4 str. 2 d.). Advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1dalies 3 punktas).

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas teigia, jog advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis (žr., pvz. LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. A492-2719/2012; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis Nr. eA-1509-520/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (žr., pvz. LVAT2016 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. A-1217-662/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų, kuriose įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją. Konstitucinio Teismo taip pat pažymėta, jog pagal konstitucinį proporcingumo principą, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (pvz. Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

Taigi advokatų teisė gauti informaciją yra viena pagrindinių jų teisių, o atsižvelgiant į advokatų teisinio statuso ypatumus – jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, dėl duomenų reikalingumo, idant jų teikiamos teisinės paslaugos maksimaliai atitiktų atstovaujamo asmens teises ir (arba) teisėtus interesus, valstybės ir savivaldybių institucijos privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (šiuo aspektu mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) žr., pvz. LVAT 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1151-1047/2023).

Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta reguliuoti teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją (žr., pvz. LVAT 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A442-2655/2012). Teismas pažymi, kad ši teisės norma nėra skirta tiesiogiai advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) ar konkrečią bylą nagrinėjančio teismo teisiniams santykiams su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentuoti. Advokato, šiuo atveju pareiškėjo, interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo pareigos suteikti atstovaujamam asmeniui kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog aplinkybė, kad pareiškėjo prašė pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų ne tik apie jo atstovaujamąjį asmenį nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo prašymo pagrįstumą, svarbu nustatyti, ar prašymas yra pagrįstas pareiškėjo teikiamomis teisinėmis paslaugomis, t. y. ar prašoma gauti informacija yra būtina advokato veiklai vykdyti ir suteikti klientui kokybiškas teisines paslaugas.

Vadovaujantis anksčiau paminėtu, darytina išvada, jog advokatas, siekdamas iš valstybės institucijos gauti jų turimą informaciją, privalo prašyme pagrįsti, kad prašomi duomenys yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, nurodyti siekiamos gauti informacijos ryšį su teikiamoms teisinėms paslaugoms, duomenų naudojimo tikslą.

Vertinant teismui pateiktos rašytinės medžiagos visumą nustatyta, jog pareiškėjo Palangos skyriui pateikti prašymai iš esmės atitinka Advokatūros 44 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus. Palangos skyrius spręsdamas pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymo pagrįstumą nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. rašte aiškiai nurodė, jog su Kliente sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, Klientė yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą Palangos mieste, jai yra kilę abejonių dėl Palangos skyriaus veiksmų teisėtumo, todėl pareiškėjas, siekdamas Klientei suteikti kokybiškas teisines paslaugas, turėjo poreikį susipažinti su atkūrimo byla visa apimtimi ir gauti jos kopiją.

Akivaizdu, kad Palangos skyriui turėjo būti žinoma apie egzistuojantį ryšį tarp pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų kopijų ir jo teikiamų teisinių paslaugų, kadangi 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėjui Palangos skyriuje buvo sudaryta galimybė susipažinti su visos apimties atkūrimo byla. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. užpildytame tipinės formos prašyme nepakartojo 2023 m. kovo 22 d. rašte nurodytų argumentų, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog prašymas neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimų, kadangi Palangos skyriui jau buvo pateiktas 2023 m. kovo 22 d. prašymas, taigi žinomos jame nurodytos faktinės aplinkybes ir atsakovas turėjo prievolę spręsdamas prašymo pagrįstumą sistemiškai vertinti visų pareiškėjo pateiktų dokumentų visumą.

Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, taip pat ir užtikrinant asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-878/2013, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Palangos skyrius, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nebuvo pakankamai atidus, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą nesiėmė aktyvių veiksmų, jog įsitikintų ar pareiškėjo prašymas atitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto reikalavimus, todėl darytina išvada, kad Sprendimas yra neteisėtas, prieštarauja atsakingo valdymo (gero administravimo) principui ir yra naikintinas.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, yra teisinis pagrindas panaikinti ir NŽT 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo 2023 m. birželio 22 d. skundą, kadangi NŽT nepagrįstai pripažino, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjas skunde teismo prašo įpareigoti Palangos skyrių parengti ir jam pateikti visos apimties A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją.

Pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumo vykdymas – tai teisinių konfliktų sprendimas, priimant teisinius sprendimus. Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. Demokratinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra tas, kad teismai, spręsdami teisinius konfliktus, užtikrina Konstitucijoje, įstatymuose, kituose jiems neprieštaraujančiuose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, teisės viršenybę, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

LVAT yra konstatavęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Materialines teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1902/2013, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014).

Vadovaujantis cituojama teismine praktika ir atsižvelgiant į valdžių padalijimo principą, teismui pasisakius dėl ginčo esmės ir pripažinus skundžiamus sprendimus neteisėtais bei naikintinais, Palangos skyriui tenka imperatyvi prievolė jai suteiktos kompetencijos ribose, pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 19 d. prašymą.

Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę parengti ir išduoti A. Š. nuosavybės teisių atkūrimo bylos (toliau – ir atkūrimo byla) kopiją visa apimtimi, negali būti tenkinamas, nes jis nėra priskirtas teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. P. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 16SD-912-(14.16.136 E) „Dėl informacijos pateikimo“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1223-(5.59 E) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė