Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas Administracinė byla Nr. ATP-34-195/2015 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08796-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija:

39.2., 45.4., 45.4.3., 45.4.2.

2015 m. sausio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo J. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas – 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 20 (dvidešimties) litų dydžio bauda. Galutinė subendrinta nuobauda jam paskirta 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 20 d., 23.20 val. Palangoje, Vanagupės g. 5 vairavo automobilį Lexus GS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,69 promilių girtumas, paklaida ± 0,02 promilės), t.y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Taip pat jis 2014 m. liepos 20 d., 23.20 val. Palangoje, Vanagupės g. 5 vairavo automobilį Lexus GS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, t.y. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

Apeliaciniu skundu J. G. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nutraukti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai 2014 m. liepos 20 d., 23.20 val., J. G. alkotesteriu nustatė 0,69 promilės girtumą (b. l. 8), tai atitinka lengvą

girtumo laipsnį. J. G., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, kreipėsi į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, kur 2014 m. liepos 21 d., 0 val.38 min., iškvėptame ore nustatytas 0,19 proc., o 1 val. 08 min. nustatytas 0,12 proc., alkoholio kiekis. Atlikus tyrimą, buvo pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog J. G. blaivus (b. l. 17).

Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino specialistės padarytą išvadą, nurodydamas, kad šis tyrimas buvo atliktas praėjus 1 valandai ir 18 min. nuo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu, bei konstatavo, jog automobilio vairavimo metu ir surašant protokolą leistinas alkoholio kiekis J. G. organizme buvo viršytas.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad ši apylinkės teismo išvada yra padaryta skubotai. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr.452 (2012 m. birželio 27 d. redakcija) nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir kita bylos medžiaga.

Patikrinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad šioje byloje apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių ir galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina tai, kad ATPK 126 str. 1 d. numatyta sankcija ir, pagal šį straipsnį J. G. paskirta administracinė nuobauda, baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą – Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t.y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis

baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis.

Šioje konkrečioje byloje policijos pareigūnų patikrinimo ir medicininės įstaigos specialisto tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, nes teismo išvada, kad J. G. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, o pateikta specialisto išvada negalima vadovautis vien dėl to, kad tyrimas buvo atliktas praėjus 1 valandai ir 18 min., nėra pagrįsta bylos medžiaga reikalinga tokiems klausimams ištirti ir išsiaiškinti. Esant skirtingoms išvadoms apie asmens girtumo laipsnį padaryti turi būti panaudotos specialistų išvados, nes tokių klausimų išsiaiškinimas yra susijęs su medicinos, t.y. specialiosiomis mokslinėmis žiniomis, todėl tai nėra tokią išvadą padariusio teismo kompetencijos sritis. Teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms kilusiems prieštaravimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t.y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2AT-30-2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti dėl asmens neblaivumo laipsnio. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėto sprendimo byloje priėmimui, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą gražinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.