Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, susipažinusi su antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės prašymu dėl 57,92 eurų baudos išieškojimo iš G. K. pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais vykdomojoje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-10978-827/2014 G. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 straipsnio 3 dalyje paskirta 200 Lt (kas atitinka 57,92 Eur) bauda. Pažeidėjas laiku baudos nesumokėjo, todėl nutarimo skirti administracinę baudą vykdymas 2014 m. gruodžio 9 d. buvo perduotas antstoliui. Nutarimas neįvykdytas, tai patvirtina antstolio 2017 m. rugsėjo 5 d. surašytas išieškojimo negalimo aktas.

Motyvuojamoji dalis

Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusios ATPK 308 straipsnio redakcijos 1 dalyje yra numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Bendras nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau, vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas.

Vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. konsultacijoje 26.1-K "Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino" pasisakė, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes G. K. 2014 m. spalio 1 d. teismo nutarimu paskirtos nuobaudos priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

VSDFV duomenimis, G. K. po baudos paskyrimo nedirbo, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. jam buvo mokama socialinė pašalpa. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas neturi jokio registruoto turto, piniginių lėšų bankuose, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Pagal išieškojimo negalimumo akto duomenis, iš kitų šaltinių baudos išieškoti galimybės nebuvo. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkas, turėdamas objektyvių galimybių sumokėti baudą, vengė ją sumokėti ir nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Nežiūrint į tai, kad skolininkas sutinka, kad bauda būtų pakeista nemokamais viešaisiais darbais, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dvejų metų vykdymo senaties terminas jau yra suėjęs bei nutarimas jau negali būti vykdomas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei sutinkamai su ANK 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nutarimo vykdymas nutrauktinas suėjus senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308, 309, 314 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-10978-827/2014, kuriuo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 3 dalyje paskirta 57,92 Eur (kas atitiko 200 Lt) dydžio bauda, vykdymą, suėjus vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.