Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. rugpjūčio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

jis, 2023 m. gruodžio 31 d., laikotarpyje nuo 05.00 val. iki 05.59 val., Utenos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo S. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę Debit MC AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtą disponuoti S. L. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją laikė prie savęs iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą banko mokėjimo kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. M. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:

jis, 2023 m. gruodžio 31 d., Utenos mieste, neteisėtai panaudojo AB „Swedbank“ banko S. L. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę Debit MC mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (susietą su atsiskaitomąja sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), tęstiniais veiksmais, neteisėtai atlikdamas dvi finansines operacijas: 2023 m. gruodžio 31 d., 05 val. 59 min. 33 s. „Circle K“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas kasoje už įsigytas 24,25 Eur vertės prekes; 2023 m. gruodžio 31 d., 06 val. 07 min. 06 s. „Circle K“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas kasoje už įsigytas 24,25 Eur vertės prekes, taip neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 5 val. jis išėjo į degalinę „Circle K“, esančią (duomenys neskelbtini). Eidamas per pušynėlį, „Smėlynės“ parke ant takelio pamatė numestą banko kortelę. Pinigų jis neturėjo, pagalvojo paims kortelę ir degalinėje atsiskaitys už cigaretes. Suprato, kad kortelė svetima. Degalinėje pabandė nusipirkti 5 pakelius cigarečių. Atsiskaityti rasta banko kortele jam pavyko bekontakčiu būdu. Pamatęs, kad atsiskaityti pavyko pirmą kartą, jam kilo mintis atsiskaityti ir antrą kartą. Pirko vėl 5 pakelius cigarečių „Marlboro“. Kortele atsiskaitė du kartus, bendrai 50 Eur. sumai. Išėjęs iš degalinės banko kortelę išmetė prie degalinės esančiame miškelyje. Matė, kam priklauso kortelė. Blogai pasielgė, vagia dėl pragyvenimo (2 t., b. l. 131-132).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Nukentėjusysis S. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d., apie 5 val., krovininiu automobiliu VOLVO, valst. Nr (duomenys neskelbtini), pristatė prekės į parduotuvės centrą „IKI“, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie rampos, jo nerakino. Apie 5 val. 20 min., grįžęs į automobilį pastebėjo, kad iš vidaus pavogtas juodas medžiaginis vyriškas rankinukas, su jame buvusiais daiktais. Viduje, be kitų daiktų, buvo ir AB „Swedbank“ banko bekontaktė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 7 val. paskambino į AB „Swedbank“ banką ir užblokavo savo banko kortelę. 2024 m. sausio 3 d. buvo nuvykęs į AB „Swedbank“ banką, kur darbuotoja davė banko sąskaitos išrašą. Jame pastebėjo, kad 2023 m. gruodžio 31 d. bekontakte banko mokėjimo kortele, per du kartus, kažkas atsiskaitė degalinėje „Circle K“, Utenoje, kiekvieno pirkinio vertė po 24,25 Eur. AB „Swedbank“ bankas minėtus pinigus dėl abiejų atsiskaitymų degalinėje jam grąžino. Jis pats 2023 m. gruodžio 31 d. nebuvo Utenos mieste esančiame Smėlynės parke (1 t., b. l. 63-66, 71-77).

Iš 2024 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. L. pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame matyti, jog 2023 m. gruodžio 31 d. buvo vykdyti du atsiskaitymai „Circle K“ Utenoje, atsiskaityta už du pirkimus, kurių kiekvieno vertė 24,25 Eur (1 t., b. l. 78-80). Analogiški duomenys užfiksuoti ir AB „Swedbank“ pateiktame S. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (1 t., b. l. 93-94).

Iš 2024 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - degalinė „Circle K“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 41-50).

Iš 2024 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti degalinės „Circle K“, esančios (duomenys neskelbtini), 3 vaizdo filmavimo kamerų įrašai, daryti 2023 m. gruodžio 31. Įraše užfiksuotas vyriškis su gobtuvu, kuris degalinėje perka prekes, atsiskaito bekontakte mokėjimo kortele (1 t., b. l. 125-128).

Iš 2024 m. vasario 7 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad degalinės „Cirkle K“ vaizdo įraše užfiksuotas E. M., kuris atsiskaito už prekes bankine kortele (1 t., b. l. 136-139).

Iš 2024 m. vasario 14 d. degalinės „Circle K“ pateiktų 2 kvitų matyti, kad 2023 m. gruodžio 31 d. iš AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas 2023 m. gruodžio 31 d., 05:59:33 val., „Circke K Lietuva“, UAB „Cirkle K“ (duomenys neskelbtini), pirkinys - cigaretės „Marlboro Gold“ 5 vnt. x 4,85 Eur/vnt., bendra sumokėta suma 24,25 Eur; antrasis kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas 2023 m. gruodžio 31 d., 06:07:06 val., „Circle K Lietuva“, UAB „Cirkle K“ (duomenys neskelbtini), pirkinys - cigaretės „Marlboro Gold“ 5 vnt. x 4,85 Eur/vnt., bendra sumokėta suma 24,25 Eur (1 t., b. l. 114-119).

Iš 2024 m. vasario 20 d. „Swedbank“ AB banko gauto atsakymo matyti, kad S. L. išduotos (galiojusios 2023 m. gruodžio 31 d.) banko mokėjimo kortelės pilnas numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-99).

Iš 2024 m. kovo 22 d. „Swedbank“ AB banko gauto atsakymo matyti, kad bankinės operacijos atliktos S. L. išduota bekontakte Debit MC mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (blokuota 2023 m. gruodžio 31 d.), kurios autorizuotos iki kortelės blokavimo, jų metu nebuvo taikomas sustiprintas kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimas kortelei taikomu PIN kodu. Kliento ginčijamos operacijos kortele įvykdytos bekontakčiu būdu (iki 50 Eur yra galimybė inicijuoti mokėjimo operacijas bekontakčiu būdu). Bankas 2024 m. sausio 4 d. grąžino klientui ginčijamų operacijų sumas. Dėl minėtos situacijos bankas patyrė 48,50 Eur žalą, šiai sumai reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 100-105).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas panaudojimas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, jog E. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone bei ją panaudojo, t. y. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė. E. M., apklausiamas teisme, pripažino savo kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padaręs minėtuose BK straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, ją pripažino visiškai ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku įgijo kito asmens vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kurią vėliau panaudojo du kartus atsiskaitydamas už prekes. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka teisme ištirti įrodymai: nukentėjusiojo S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis bylai reikšmingu laiku prarado banko mokėjimo kortelę, o vėliau nustatė, kad jo elektronine mokėjimo priemone buvo du kartus buvo atsiskaitoma degalinėje „Circle K“; 2024 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2024 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2024 m. sausio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2024 m. vasario 7 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei 2024 m. vasario 14 d. degalinės „Circle K“ pateiktuose kvituose užfiksuoti duomenys, kurie įrodo atsiskaitymus S. L. vardu išduota banko mokėjimo kortele bei patvirtina, kad būtent E. M. atliko atsiskaitymus.

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, E. M. nusikalstamas veikas, kvalifikuotinas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį realia sutaptimi, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis šių nusikalstamų veikų darymo metu suvokė savo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad neteisėtai įgijo svetimą banko mokėjimo kortelę, kurią panaudojo inicijuodamas finansines operacijas, ir norėjo taip veikti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, tačiau ankstesni teistumai yra išnykę, todėl nagrinėjamu atveju recidyvo nėra.

Teismas, skirdamas bausmę E. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. M. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas finansų sistemai, abi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo padarytų veikų motyvai savanaudiški, jis neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę, kurią vėliau panaudojo neteisėtai inicijuodamas dvi finansines operacijas. Kaltinamasis tokiais veiksmais atsiskaitė už prekes 48,50 Eur sumai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn daug kartų, teistumas išnykęs, taigi laikomas neteistu (2 t., b. l. 30-51). Jis itin daug kartų baustas administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 1-29). Kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 183-188), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 189). Byloje nėra duomenų apie E. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.

BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

E. M. laikomas pirmą kartą teisiamu asmeniu BK 55 straipsnio prasme, nes jo teistumas yra išnykęs. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn 22 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, dažnu atveju už nusikalstamas veikas nuosavybei, jam ne kartą buvo skirtos arešto ir realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės (2 t., b. l. 30-52). E. M. iš tiesų yra padaręs itin daug administracinių nusižengimų, daugelis iš jų - smulkios vagystės (2 t., b. l. 1-29), nedirba, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Kita vertus, būtina taip pat atsižvelgti į E. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ilgesnį laiką, jis, neteisėtai panaudodamas tokią priemonę, neteisėtai atsiskaitė už prekes pakankamai nedidelei pinigų sumai. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė nerasta pas E. M., todėl laikytina, kad jis savo noru baigė disponuoti aptariama priemone.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis neabejotinai charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo, piktybiškai linkęs daryti teisės pažeidimus bei ignoruojantis jam skiriamas administracines nuobaudas bei bausmes, ir šį kartą nusikalto ne atsitiktinai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus bei baudžiamieji nusižengimai (dažnu atveju turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos) ir skirtos bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti bei savo pragyvenimo šaltinį realizuoti iš nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti E. M. paskyrus tik pačias griežčiausias BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžiai mažesni nei vidurkis. Bylą išnagrinėjus atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 1 metų laisvės atėmimo – bausmės. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju E. M. yra pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nors kaltinamasis laikomas kaip pirmą kartą nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, nes jo teistumas išnykęs, tačiau negalima ignoruoti aukščiau nurodytų kaltinamąjį itin neigiamai charakterizuojančių duomenų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. M. iš esmės ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė AB „Swedbank“ pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 48,50 Eur turtinės žalos, kurią patyrė nukentėjusiajam atlygindama jo patirtą žalą (1 t., b. l. 104). Civilinė ieškovė pateikė turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, ginčo dėl civilinio ieškinio nėra. Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala civilinei ieškovei buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinės laikmenos paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo – bausmės, ir E. M. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. galutinę sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Tenkinti civilinį ieškinį ir iš E. M. priteisti akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112029651, 48,50 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktines laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.