Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. 2-104-802/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
2-104-802/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04090-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eridana Paltanavičienė
Ieškovas
K. J.
Atsakovas
D. J.
Advokatai
Inga Stonytė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-104-802/2015Proceso Nr. 2-28-3-04090-2014-5Procesinio sprendimo kategorija:75.4.3.; 30.9.1. 113.1; 116.1.; 116.6.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.balandžio 9 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovės K. J. atstovui adv. Linui Mažonui, atsakovui D. J., atsakovo D. J. atstovei adv. Ingai Stonytei, nedalyvaujant ieškovei K. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovės K. J. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui D. J., dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kt. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė, ieškiniu ir patikslintu ieškinių, kurių abiejų reikalavimus palaikė, teismo prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką jai palikti ikisantuokinę pavardę, nustatyti kad automobilis Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės asmeninė nuosavybė, priteisti iš atsakovo piniginę 17000 Lt kompensaciją už automobilį, kuris yra atsakovo žinioje bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (T.1,b.l.2-3, 68-69).

Ieškovės atstovas adv. L.Mažonas ieškinį ir patikslintą ieškinį palaiko visiškai, prašo juos tenkinti. Su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ištyrus įrodymus akivaizdu, kad ieškovė buvo patyrusi nuo atsakovo fizinį smurtą, tą įrodo jos kreipimasis į psichologus. Į juos ji kreipėsi, ne norėdama ateityje turėti įrodymų, o todėl, kad jai buvo blogai. Ieškovė negali aiškiai paaiškinti, kodėl ji ištekėjo už atsakovo. Tą, matomai, darė iš baimės. Liudytojai patvirtino, kad nuo 2011 m., kai jie išsikėlė gyventi į Garliavą, jų kartu nematė, vadinasi jie kartu negyveno. Ieškovė tuo metu, pasak liudytojos, turėjo kitą draugą ir 2 metus iki vestuvių dienos tarp šalių nebuvo jokių santykių. Vestuvės buvo staigmena visiems. Garliavoje ji gyveno viena, atsakovas grįžęs iš Švedijos, kur dirbo ir gyveno tuo metu, pas ją tik apsilankydavo karts nuo karto. Niekas nežinojo apie planuojamas vestuves. Pats atsakovas dirbo Švedijoje, o teigia, jog jai darbą rado Anglijoje, tai kokia gali būti šeima. O ir iki tol, kol draugavo, jiedu kartu negyveno niekada. Taikytis nesutinka, nes ieškovė į Angliją išvažiavo bėgdama nuo atsakovo, slepia savo buvimo vietą, kad jis jos nerastų ir niekada nesutiktų su juo taikytis. Automobilio pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2011-11-24 ieškovės vardu, o kitą dieną jau sudaryta kita sutartis kur pirkėjas jau atsakovas ir jo vardu sutartis įregistruota viešai. Automobilio vertė nesvarbi, nes jam įsigyti imta 17000Lt paskola, ieškovė vis dar gražina paskolą bankui, automobilį naudoja atsakovas, todėl ieškovei už automobilį turi būti priteista 17000 Lt suma, kadangi tiek iš viso turi būti grąžinta bankui.

Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką palikti ieškovės asmenine nuosavybe, o ją įpareigoti išmokėti atsakovui piniginę 8500 Lt kompensaciją per dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką tarp šalių įsiteisėjimo dienos, UAB ,,General Finansing“ vartojimo kreditą pripažinti asmenine ieškovės prievole bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.1,b.l.32-35).

Atsakovas, dalyvavęs 2015-03-17 nagrinėjant bylą iš esmės su ieškiniu, patikslintu ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad draugavo su ieškove 10 metų. Pas jo tėvus, iki išsikraustant jiems gyventi į Garliavą, šalys gyveno apie 9 mėnesius. Dėl ieškovės darbo vėliau persikraustė gyventi į išsinuomotą butą Garliavoje. Pirmame bute jiedu kartu netrumpai pragyveno nuo 2011 metų rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio iki 2012 metų vasaros, kai jis pradėjo važinėti dirbti į Švediją. Jam ėmus važinėti dirbti į Švediją, ieškovė buvo apsigyvenusi pas savo tėvus, o vėliau jiedu vėl išsinuomojo butą Garliavoje, turėjo ateities planus. Jis važinėdavo dirbti ir grįždavo, vasarą Lietuvoje išbūdavo apie mėnesį, kitais kartais kas 6-8 savaites grįžęs 2-3 savaites būdavo Lietuvoje. Pareiškimus santuokai padavė 2013 metais apie lapkričio mėnesį ir jis vėl išvažiavo dirbti bei grįžo tik prieš vestuves. Šios buvo kuklios, civilinė metrikacija ir vakarienė pas tėvus, kurią kaip dovaną jiems surengė atsakovo tėvai. Po santuokos ceremonijos dar pabuvo Lietuvoje, o sausio 7 dieną išskrido į Ispaniją, povestuvinę kelionę. Sausio 19 ar 20 dieną jis vėl išvyko dirbti į Švediją. Iki išvažiavimo jiedu gyveno Garliavoje kartu. Jokių pykčių, barnių nebuvo, nes ir taip retai jiedu susitinka. Į kapines su žmona važiavo tik lapkričio pirmą, kaip visi žmonės. Ieškovės negąsdino, smurto nenaudojo. Automobilį pirko ėmę paskolą. Jį registravo atsakovo vardu, nes pigesnis draudimas dėl atsakovo turimo vairavimo stažo ir pan. Jį pirko asmeninėms reikmėms, abiejų naudojimui. Paskola ieškovės vardu, nes jo deklaruojamos statybos įmonėje kaip darbuotojo gaunamos pajamos neleido atsakovui skolintis. Paskolai gražinti jis duodavo ieškovei pinigus, kartais pervesdavo, o grįžęs į Lietuvą nuimdavo ir paduodavo ieškovei reikiamą sumą. Jokių raštelių neturi, nes jie gyveno kaip šeima. Patikrinus matytųsi, kad toje pačioje vietoje nuimti pinigai nuo jo sąskaitos, o ieškovė ten pat juos įnešdavo į terminalą paskolos gražinimui. Teigia, jog ieškovei paskolos gražinimui yra davęs viso 16000 Lt. Ieškovei išlaikyti palikdavo kitas sumas, teismui pateikti tik tie duomenys, kurie sutampa su ieškovės atliktomis bankui įmokomis. Ieškovė tuo metu taip pat dirbo, uždirbdavo nuo 1200-1600 Lt per mėnesį. Į Anglija ieškovė išvyko, nes jai reikėjo daugiau pinigų, norėjo susitvarkyti dantis ir pan. Įsidarbinti ieškovei padėjo jis per Kauno mieste esančią tarpininkę. Į Švediją nemokant švedų kalbos, nebuvo prasmės jai vykti, todėl darbą rado Anglijoje, nes ieškovė mokėjo anglų kalbą.

Atsakovo atstovė adv. I.Stonytė su ieškiniu, patikslintu ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje apklausti liudytojai paliudijo, jog šalys gyveno kartu. Kad nuomojosi butą Garliavoje, liudija C-gates pažyma. 2012 metais atsakovas išvyko į Švediją dirbti ir grįždavo kas kelis mėnesius. Atsakovas nenaudojo smurto, juos išskyrė atstumas, todėl kalti abu. Vien tik psichologų pažyma negali paliudyti smurto naudojimo, kadangi ji surašyta pagal pacientės žodžius. Ieškovės liudytojų parodymai prieštaringi ir subjektyvūs, siekiant padėti ieškovei. Šalys santuokinio turto neįgijo, tačiau faktiškai gyvenant kartu buvo paimtas kreditas ir pirktas automobilis, kurį abu sutarę dėl pigesnių mokesčių registravo atsakovo vardu. Atsakovas mokėjo už automobilį paskolą. Rašytiniai įrodymai patvirtina viso 8916 Lt sumokėjimą, kiti duoti į rankas ieškovei ir jų įrodyti atsakovas negali. Šios aplinkybės rodo bendro gyvenimo ir ūkio vedimą. Ieškovė mokėjo paskolą per įmokų surinkimo sistemas, terminalus, o ne kaip teigė ieškovės atstovas, pervesdavo bankiniu pavedimu. Atsakovas yra įvykdęs didesnę prievolės dalį, todėl likusi paskolos dalis – asmeninė ieškovės prievolė. Turtas atsakovo valia gražintinas ieškovei, o jam išmokėtina 8500 Lt suma, nes tiek investavo, tačiau jeigu turtas būtų paliktas jam, jis sutiktų tik išmokėti ieškovei pusę automobilio rinkos vertės. Nors priešieškiniu prašo jį dalinti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, visgi paaiškėjo, kad tai dalinė nuosavybė, šalių įgyta iki santuokos gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys taip pat priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų

Ieškinio aplinkybėmis, ieškovės atstovo adv. Lino Mažono, taip pat atsakovo ir jos atstovės advokatės Ingos Stonytės paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2013-12-31 Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.65 (b.l.5). Nustatyta, kad šalys kaip šeima sudarę santuoką gyveno trumpai, nes 2014 metais sausio antroje pusėje atsakovas išvyko dirbti į Švediją, kovo mėnesį į Angliją dirbti išvyko ieškovė ir jų santykiai nutrūko visiškai. Šios aplinkybės nustatytos atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, liudytojų A. J. ir R. P. parodymais. Teismas nesivadovauja liudytojų L. C. ir V. Ž. parodymais, nes jie nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje, todėl vertinti kaip tendencingi ieškovei, mažiau patikimi nes duoti artimo giminaičio (brolio) ir pusseserės. Kadangi nėra ginčo, jog šalys negyvena kaip sutuoktiniai ir nebendrauja, jų santuoka faktiškai jau seniai yra iširusi, ir šalys nebemato galimybės susitaikyti, todėl šioje dalyje abiejų šalių prašymas nutraukti santuoką tenkintinas ir santuoka nutrauktina.

Teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atsakovas naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, nesant tam jokių prima facie įrodymų, o liudytojų parodymams, minėta, esant nenuosekliems (liudytojas V. Ž. teigė, kad į kapines ieškovę atsakovas gąsdindamas vežė šiems grįžus iš povestuvinės kelionės; tuo tarpu kita ieškovės liudytoja L. C. teigė, kad tai buvo labai seniai. Nurodžius faktą, kad brolis teigė kitaip, paaiškino, kad galbūt tai buvo 2 kartus, tik jai apie antrą faktą nežinoma. Liudytojas V. Ž. teigė, kad atsakovas grasino ieškovei, vadino ją visaip girdint ieškovės darbdaviui, tačiau patikslinus pareigą įrodinėti – nurodyti galimo liudytojo duomenis, ieškovės atstovas tokio apklausti neprašė ir pan.) netiesioginiams įrodymams (gyd. psichologės pažyma), esant nepakankamiems (apimtimi), yra byloje neįrodyta. Teismas taip pat sprendžia, jog esant ieškovės primygtinai deklaruojamai aplinkybei, kad su atsakovu ji 2 metus iki sudarant santuoką nedraugavo (pasak ieškovės atstovės, buvo susipykę, pasak liudytojos L. C., tuo metu ieškovė turėjo kitą vyriškį, su kuriuo palaikė santykius), priimtas sprendimas tuoktis yra jos neapgalvotų veiksmų rezultatas, dėl kurių atsakomybė taip pat turi tekti ir pačiai ieškovei. Santuoka yra dviejų subrendusių žmonių sandoris, sudaromas gerai apgalvojus savo poelgio rezultatus, su visais iš to kylančiais padariniais – sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimais, turtinėmis teisėmis, palikuonimis ir pareigomis jiems, paveldėjimu ir pan., kurių sutuoktiniai atsisakyti tarpusavio sutarimu negali (LR CK 3.26 str. 3 d.). Byloje nekeliamas reikalavimas pripažinti santuoką negaliojančia, todėl preziumuoja, kad buvo įstatymo numatytos sąlygos jai sudaryti. Neįrodžius, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (teismas tikslino ieškovės pareigą įrodinėti šią aplinkybę), esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, dėl santuokos iširimo kaltais pripažįstami abu sutuoktiniai (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Nutraukus santuoką, įvertinus ieškovės prašymą ir nesant pagrindų, dėl kurių toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė (LR CK 3.69 str.).

Tarpusavio išlaikymas santuokos nutraukimo momentu yra nereikalingas, abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, tokių reikalavimų byloje pareikšta nebuvo, todėl tarpusavio išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (LR CK 3.72str.).

Abi šalys nurodė, kad jokio santuokinio turto bendrąja jungtine nuosavybe šalys neįgijo, todėl turto padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas (LR CK 3.127 str.).

Vaikų šalys nesusilaukė, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai neaptariami.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų padalinti iki santuokos šalių įgytą automobilį

Atsakovo ir jo atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (T.2,b.l.2,3,4,21), liudytojų M. G., A. J. ir R. P. parodymais, iš dalies ir pačios ieškovės atstovo paaiškinimais (kai jis pripažino, kad atsakovas, grįžęs į Lietuvą atvažiuodavo pas ieškovę, tik jo teigimu permiegoti, o ne gyventi kartu) nustatyta, kad šalys iki santuokos sudarymo buvo pažįstami labai seniai, daug metų draugavo kaip pora, vėliau apsigyveno kartu pas atsakovo tėvus Gudelių kaime ir kaip šeima gyveno 6-9 mėnesius, iš kur 2011 metų vasaros pabaigoje kartu išsikraustė gyventi į Kauno rajone esantį Garliavos miestelį. Garliavoje šalys nuomojosi butą,- iš pradžių Gedimino gatvėje ir jame kartu gyveno iki 2012 metų vasaros, kai atsakovas pradėjo važinėti dirbti į Švediją. Jam ėmus važinėti dirbti į Švediją, ieškovė buvo apsigyvenusi pas savo tėvus (šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės pusėje apklausti liudytojai V. Ž. bei L. C.), o vėliau jiedu vėl išsinuomojo butą G. V. 16-osios gatvėje. Ilga draugystė, kurios fakto nei viena šalis neneigia, galiausiai šalių santuoka, leidžia teismui spręsti apie tai, kad šalys nuolat turėjo bendrų ateities planų. Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-11-24 ieškovė su kreditorium UAB ,,General Finansing“ sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino iš kredito įstaigos 17000Lt. Paskolos grąžinimo pabaiga 2016-11-25, bendra kredito suma 25532,60 (b.l.116-120). Šalys pripažįsta, kad už šios kredito sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas buvo įsigytas automobilis Peugeot 407, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos dvi skirtinos pirkimo pardavimo sutartys dėl to paties sandorio objekto, pagal kurias vienoje automobilio pirkėju yra ieškovė (T.1,b.l.17), kitoje atsakovas (T.2, b.l.19). Ieškovės atstovas teigia, kad atsakovas ieškovę apgavo ir be jos žinios automobilį įsiregistravo savo vardu. Kodėl pirkimo pardavimo sutartis (sudaryta su ieškove) nebuvo įregistruota viešame registre paaiškinti negali. Atsakovas aiškina, kad pirmoji sutartis su ieškove sudaryta dėl to, kad ją ieškovė turėjo pateikti kredito įstaigai, nes atsakovas dirbo statybų sektoriuje, o jame oficialiai deklaruojami atlyginimai jam neleido skolintis. Tačiau jiedu sutarė, kad įvertinus tai, jog atsakovo vairavimo stažas ilgesnis, dėl to bus pigesnis automobilio draudimas, pastarąjį geriau registruoti atsakovo vardu, kas ir buvo kitą dieną padaryta. Teismas sprendžia, kad šias atsakovo nurodomas aplinkybes tvirtina kiti įrodymai, iš kurių matyti, kad tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta pirma automobilio pirkimo pardavimo sutartis, buvo ir sudaryta kredito sutartis dėl paskolos automobiliui pirkti gavimo. Tuo tarpu automobilio nuosavybė pagal kitą pirkimo pardavimo sutartį buvo registruota jau tik sekančią dieną. Visos nustatytos aplinkybės kartu patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį ir savo reikmėms įsigijo bendrą transporto priemonę. Atsakovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (T.1,b.l.40,43-49) tvirtinta, kad jis vykdė ieškovės vardu prisiimtos prievolės dalį. Teismas atmeta ieškovės atstovo argumentus, kad šiais pavedimais ieškovei pervestos lėšos, buvo skirtos vestuvių pasirengimui, nes byloje įrodyta, kad vestuvės buvo kuklios ir apsiribojo vien civiline metrikacija. Pats ieškovės atstovas patvirtino, kad jos buvo netikėtos visiems, ieškovės liudytoja L. C. nurodė, kad apie jokį rengimasį, priešvestuvinį apsipirkimą ir planavimą ji nieko nežinojo. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad vestuvių vakarienę jauniesiems surengė jaunojo tėvai, todėl atsakovo pervestos sumos, dargi mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant raides gff, yra pakankamos teismui spręsti, kad jų paskirtis buvo tikslinė – kredito už pirktą automobilį gražinimui. Kiti mokėjimo nurodymai (T.1,b.l.41,42) patvirtina, kad atsakovas vykdė už ieškovę ir kitas jos prisiimtas prievoles, kas taip pat patvirtina šalių bendro ūkio vedimą. Kadangi automobilis šalių įsigytas dar iki šalims sudarant santuoką, nustatyta – vedant bendrą ūkį, taip pat nustatyta (nors ir negali būti įrodytos visos sumos) atsakovui grąžinant dalį kredito (dar iki šalims susituokiant), toks turtas pripažintinas ne jungtine, tačiau šalių bendrąja daline nuosavybe (LR CK 4.73 str. 2d.), kurioje savininkų dalys yra lygios (LR CK 4.73 str. 3 d.). Aplinkybių, kurioms esant turtas galėtų būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nenustatyta. Tokiu būdu, kadangi iš esmės turtas yra nedalus ir abi šalys kalba apie tarpusavio kompensavimo klausimą, atsakovas dalyvavęs teismo posėdyje patvirtino, kad ir pats galėtų išmokėti ieškovei kompensaciją už jos turto dalį, įvertinus tą aplinkybę, kad automobilis yra eksploatuojamas vieno atsakovo ir jo vardu yra registruotas, šalių reikalavimai šioje dalyje taip pat tenkintini dalinai, t.y. ginčo automobilį paliekant atsakovui, o jį įpareigojant išmokėti ieškovei pusę automobilio rinkos vertės. Duomenys apie automobilio vertę pateikti atsakovo iniciatyva. Ieškovės atstovas jos neginčijo. Teismas, remdamasis viešai žinoma informacija, nenustatė, kad tokia rinkos vertė būtų nurodyta neteisingai, todėl ją vadovaujamasi nustatant dalinės nuosavybės turto vertę. Kiti šalių nurodyti motyvai atmestini ir neanalizuotini kaip neturintys bylai jokios reikšmės.

Įsiteisėjus sprendimui naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas automobiliui Peugeot 407, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (2014-10-20 TAA identif. kodas 2014054401).

Ieškovės turima prievolė kreditoriui UAB ,,General Finansing“ jos susikurta iki šalims sudarant santuoką. Pagrindų modifikuoti prievolės pobūdį nėra. Be to nei ieškovė, nei jos kreditorius tokio reikalavimo byloje nereiškė, todėl priešieškinio reikalavimas pripažinti šią prievolę asmenine ieškovės prievole nenagrinėtinas kaip perteklinis, kadangi nėra reikalo pripažinti/patvirtinti faktą, kuris yra preziumuojamas ir neginčijamas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Byloje ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis (b.l.4) ir turėjo bylinėjimosi išlaidų: 655 Lt (189,70 EUR) žyminis mokestis (T.1, b.l.6,21), 869 EUR advokato išlaidų (T.1, b.l.107-108) , viso 1058,70 EUR.

Atsakovas taip pat byloje turėjo atstovą (T1, b.l.58) ir patyrė bylinėjimosi išlaidų: 255 Lt (73,85 EUR) žyminis mokestis (T.1,b.l.36-37), 1700 Lt (492,35 EUR) advokato išlaidų (T.1,b.l.81-84), viso 566,20 EUR.

Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškinys/patikslintas ieškinys, taip pat priešieškinys tenkinti iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims, o bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. 16,41 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (išlaidų skaičiuotė, T.1 b.l.1, LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 270 str., 275 str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą ieškinį, taip pat priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. J. (a.k(duomenys neskelbtini) ir K. J. (a.k(duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą 2013 m. gruodžio 31 d. Kazlų Rūdos sav. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.65, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti pavardes: vyrui – J., moteriai - Ž.

Priteisti iš atsakovo D. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 1898,46 EUR piniginę kompensaciją už jam tenkančios bendrosios nuosavybės automobilio Peugeot 407, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), dalį ieškovei K. J. (Ž, a.k(duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą automobiliui Peugeot 407, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 8,20 (aštuonis eurus, 20 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės K. J. (Ž, a.k(duomenys neskelbtini) 8,20 (aštuonis eurus, 20 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti nedalyvavusiems bylą nagrinėjant ir sprendimą paskelbiant byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti CMS ir VĮ Regitra.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Eridana Paltanavičienė