Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančio per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje (UAB „BTA draudimas“ procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančio per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui G. K. PĮ dėl draudimo įmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir analizuodamas sutarties turinį, jos sudarymą ir šalių elgesį iki ieškinio padavimo dienos, taikant teismų praktiką, padarė išvadą, kad ginčo šalys surašė draudimo sutartį, kurioje abidvi numatė sutarties įsigaliojimo pradžią, kuri sietina su pirmąja draudimo įmoka. Atsakovas, nemokėdamas du mėnesius pirmosios įmokos, tokiais savo veiksmais tik patvirtino, kad jis nelaiko sutartį buvus sudarytą, o ieškovas - daugiau kaip du mėnesius nesiimdamas įstatyme numatytų veiksmų - informuoti atsakovą dėl sutarties galiojimo pripažinimo, elgėsi abejotinai, nesąžiningai, nes draudėjui aiškiai ir vienareikšmiškai neįvykdžius per 2 mėnesius be pateisinamų priežasčių CK 6.996 str. 1, 2 d. reikalavimus, teismo nuomone, buvus draudiminiam įvykiui ieškovas galėjo laikyti sutartį nesudarytą, o dabar iš šios situacijos (jam nebuvo atsakovo veiksmais padaryta jokia žala ar nuostoliai) jis gali įgyti ir tiesioginės naudos patenkinus ieškinį. Vadovaudamasis teismų praktika ir jos analize, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad šioje byloje neturi pagrindo laikyti sutartį buvus sudarytą nuo šalimis numatytos 2009-03-23 dienos. Pabrėžė, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Ieškovas UAB „BTA draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 metų gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo P. K. PĮ 2972,04 Lt draudimo įmokų, 6 procentus metinių palūkanų nuo skolos atsiradimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 88 Lt žyminio mokesčio ir 89 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė teisę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Kadangi jokių kitų draudimo sutarties įsigaliojimo sąlygų draudimo polise nebuvo nurodyta, draudimo sutartis įsigaliojo būtent polise nurodytą dieną. Draudimo sutarties šalys pasinaudojo LR CK 6.996 str. 1 d. nurodyta teise draudimo sutarties įsigaliojimo nesieti su pirmosios draudimo įmokos sumokėjimo buvimu ar nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2009). Nors ginčo dalykas ir nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos skiriasi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad esant draudimo sutarties bei draudimo sutarties liudijimo (poliso) prieštaravimams, pirmenybė teikiama draudimo polise nurodytai draudimo sutarties įsigaliojimo dienai. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei pirmenybę teikti draudimo polisui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 2009-03-20 sudarė sausumos transporto priemonės dradimo sutartį (b.l.6), pagal kurią ieškovas draudimo liudijime (polise) nurodytomis sąlygomis apdraudė atsakovo transporto priemones pagal poliso priede esantį sąrašą. Atsakovui išduotas Transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) TPD Nr.031685. Transporto priemonių draudimo liudijime (polise) nustatyta draudimo laikotarpio pradžia 2009-03-23 00:00 val. ir draudimo laikotarpio pabaiga 2010-03-22 24:00 val. Pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – iki 2009-03-23. Atsakovas nesumokėjo ieškovui nė vienos draudimo įmokos. Ieškovas 2009-05-26 raštu (b.l.26) pranešė atsakovui apie nesumokėtą pirmąją 3354 Lt dydžio draudimo įmoką pagal minėtą sutartį, taip pat įspėjo, kad vadovaudamasis LR draudimo įstatymo 80 str. sustabdys draudiminę apsaugą, atsakovui per 15 dienų po pranešimo gavimo dienos nesumokėjus minėtos draudimo įmokos. Be to, informavo, kad draudimo apsaugos sustabdymui galiojant ilgiau nei 3 mėnesius, ieškovas vienašališkai nutrauks draudimo sutartį. Iš ieškovo 2009-09-24 rašto (b.l.5) matyti, kad ieškovas 2009-08-11 nutraukė draudimo sutartį su atsakovu ir pareikalavo sumokėti 2972,04 Lt skolą už sutarties galiojimo laikotarpį.

Ieškovo parengtos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.017 (toliau - Taisyklės) yra sudėtinė šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, kurių 7.1 punktas nustato draudimo sutarties įsigaliojimo ir įmokos mokėjimo tvarką: draudimo sutartis įsigalioja polise nurodytą dieną, bet ne anksčiau kaip sekančia kalendorinę dieną po draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimo ar įskaitymo į ieškovo sąskaitą, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo polise.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 str., reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas)), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 str. 1 d. standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pagal CK 6.187 str., jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006, 2009 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263/2009).

LR Draudimo įstatymo 2 str. 17 p. nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 12 p. draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju vertintina, ar ginčo šalys byloje draudimo apsaugos įsigaliojimo laiką nustatė individualiai aptartomis sąlygomis, ar pagal Taisyklių 7.1. dalį (standartinėmis sąlygomis). Ginčo šalių sudarytame draudimo polise nustatyta jų sudarytos draudimo sutarties, kartu ir draudiminės apsaugos, įsigaliojimo data – 2009-03-23, 00.00 val., pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data – 2009-03-23. Draudimo polise draudimo laikotarpio ir draudimo apsaugos įsigaliojimo data nustatyta be papildomų sąlygų ar nuorodų į standartines Taisyklių sąlygas, todėl konstatuotinas individualiai šalių aptartos sutarties ir draudimo apsaugos įsigaliojimo sąlygos buvimas, kuriai teikiama pirmenybė pagal LR CK 6.187 str.. Tai reiškia, kad ginčo šalys jų sudarytoje draudimo sutartyje susitarė dėl konkrečios šios sutarties įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu. Tokią išvadą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad atsakovas po ieškovo įspėjimo gavimo jokių prieštaravimų ieškovui nepateikė dėl draudimo sutarties galiojimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai ir draudimo apsauga įsigaliojo sutartyje nustatytomis individualiai aptartomis sąlygomis – 2009-03-23, 00:00 val.. Pirmosios instancijos teismas dėl aukščiau nurodytų motyvų neteisingai aiškino šalių sudarytos sutarties sąlygas, neteisingai aiškino ir taikė aukščiau minėtas LR CK normas, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei draudimo sutarties įsigaliojimo momentą bei nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Nors ieškovo minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-12 nutartyje civilinė byloje Nr.3K-3-263/2009 bendros faktinės bylos aplinkybės šiek tiek skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, tačiau kalbant apie draudimo sutarties sąlygų aiškinimą ir jos įsigaliojimą, faktinės minėtos bylos aplinkybės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos. Tai, kad minėtoje byloje ieškovas laikėsi kitos pozicijos, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtent išaiškino, kad ieškovės toje byloje laikėsi neteisingos pozicijos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Pagal byloje esamus duomenis tarp šalių sudaryta draudimo sutartis galiojo nuo 2009-03-23 iki 2009-08-11, t.y. beveik 5 mėnesius, todėl už šį laikotarpį atsakovas privalo sumokėti ieškovui draudimo įmoką. Ieškovas už minėtą laikotarpį priskaičiavo 2972,04 Lt. Atsakovas, nesutikdamas su reikalaujama priteisti suma, nepaneigė jos teisingumo. Vien detalių paskaičiavimų į bylą nepateikimo faktas neįrodo paskaičiuotos skolos neteisingumo. Kadangi atsakovas priklausančios draudimo įmokos už sutarties galiojimo laikotarpį nesumokėjo, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 2972,04 Lt draudimo įmokų (LR CK 6.38 str., 6.200 str.).

LR CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas, esantis verslininku ar juridiniu asmeniu, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas. LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos nuo įsiskolinimo dydžio yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, todėl jam iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas 89 Lt žyminis mokestis (b.l.2, 13) (LR CPK 93 str.), be to, iš atsakovo priteistina 10,03 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinas ieškovui šio sumokėtas 89 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.) bei valstybei 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti. Ieškovo „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančio per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje, ieškinį patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo G. K. PĮ 2972,04 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du litus 04 ct) draudimo įmokos bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2972,04 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo 178 (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis) litus bylinėjimosi išlaidų ieškovui „BTA“ apdrošinašanas akciju sabiedriba, veikiančiam per „BTA“ akcinės draudimo bendrovės filialą Lietuvoje, ir 19,78 Lt (devynioliką litų ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.