Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės ir Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovei Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J., dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, ir Komisija) 2022 m. gegužės 6 d. išvadą Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“ (toliau– ir Išvada) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Zarasų rajono tarybos narys, mero pavaduotojas R. J. vadovauja, be kita ko, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sudarytam Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija“ įgyvendinimo priežiūros komitetui (toliau – Komitetas). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. el. laišku kreipėsi į R. J. su prašymu pateikti el. paštu tais metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus. Per daugiau nei vieną mėnesį negavęs jokio atsakymo, 2021 m. birželio 25 d. el. laišku priminė apie tai R. J.. 2021 m. birželio 29 d. gavo atsakymą. Nors el. laiškuose buvo aiškiai nurodęs savo vardą, pavardę ir adresą, R. J. savo el. laišką pradėjo nuo asmeniškumų ir paprašė suformuluoti dominančius klausimus, tuomet persiųs protokolų išrašus. Toks R. J. elgesys yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtintais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo ir nešališkumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. raštu kreipėsi į Komisiją. Išnagrinėjusi kreipimąsi, Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė išvadą Nr. E-(1.15)-10, kurioje konstatavo, kad R. J. nepažeidė Kodekso. 2021 m. gruodžio 23 d. apskundė šią išvadą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Išnagrinėjusi skundą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. IGN-2 panaikino Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. E-(1.15)-10 ir įpareigojo 2021 m. spalio 4 d. skundą dėl R. J. elgesio nagrinėti iš naujo. Komisija 2022 m. gegužės 6 d. Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašytų jo vadovaujamo Komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, jog išvada yra nepagrįsta, nes jis nebuvo pakviestas į posėdį, nors R. J. į posėdį buvo pakviestas. Be to, iki komisijos posėdžio jam nebuvo pateiktas R. J. paaiškinimas, todėl net jeigu ir būtų dalyvavęs posėdyje, su tuo paaiškinimu iki posėdžio nebūtų turėjęs galimybės susipažinti. Komisija, vadovaujantis jos posėdžio protokolu, skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų net nenagrinėjo, jokio tyrimo neatliko ir Komisijos nariai, be jokio svarstymo, pritarė Komisijos pirmininko siūlymui, kuris irgi buvo nepagrįstas. Kyla klausimas, kaip Komisija Išvadoje galėjo surašyti tai, ko, remiantis jos posėdžio protokolu, net netyrė, nesvarstė ir nenagrinėjo. Be to, Komisija rėmėsi vien R. J. raštiškame paaiškinime nurodytu motyvu – asmens duomenų apsauga, neatsižvelgdama į bendrą teisinio reglamentavimo šiuo klausimu sistemą, nors dokumentai prireikus gali būti nuasmeninami, taip pasiekiant asmens duomenų apsaugos tikslų. Komiteto posėdžių protokolai turėjo būti paskelbti viešai. R. J. prašymas sukonkretinti kreipimąsi yra pasityčiojimas iš visuomenės narių, norinčių gauti informacijos apie jo vadovaujamo Komiteto veiklą, nes taip jiems siūloma spėlioti, kokius klausimus Komitetas nagrinėjo. Komisija aiškiai nepasisakė, kodėl R. J. laiško turinys atitiko Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatas ir kitus teisės aktus. Išvados turinys yra nesuprantamas, todėl neatitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad R. J. atsakydamas į pareiškėjo paklausimą nurodė, kad visi protokolai negali būti pateikiami, nes tokiuose protokoluose buvo užfiksuoti trečiųjų asmenų (kitų namo gyventojų) asmens duomenys. Dėl to R. J. pagrįstai ir teisėtai pasiūlė pareiškėjui pateikti duomenis apie tai kokią konkrečią informaciją norima gauti. Pagal tai atitinkamai pareiškėjui būtų pateikti ir konkretūs protokolų išrašai. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi akivaizdu, kad atsakovė ir R. J. neprivalėjo viešai skelbti nuasmenintos informacijos, kuri buvo reikalinga pareiškėjui. Atsakovė vertino R. J. išsiųsto elektroninio laiško pareiškėjui turinį. Laiškas ir jo turinys yra cituojamas Išvadoje, tačiau papildomai atsakovė pridėjo visą pareiškėjo ir R. J. susirašinėjimą, atkreipė dėmesį, kad laiške nebuvo panaudoti jokie įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimai pareiškėjo atžvilgiu, taip pat pastebėjo, kad savo esme elektroninis laiškas yra informatyvus ir faktiškai atsakantis į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo, t. y. pareiškėjui nurodoma kokių veiksmų reikia imtis, kad jo prašymas dėl informacijos pateikimo būtų patenkintas. Kodekso 4 straipsnis dėl neformalaus laiško įvado nebuvo pažeistas. Atsakovės veiklą reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatai su vėlesniais pakeitimais (toliau – Nuostatai). Nuostatai nenumato Komisijos pareigos privalomai šaukti į posėdį ir jame išklausyti skundo autorių, šiuo atveju pareiškėją. Taip pat Nuostatai nenumato, kad skundo autorius turi teisę dalyvauti posėdžiuose. Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. išvados Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. el. laišku kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoją R. J. su prašymu pateikti el. paštu tais metais vykusių Komiteto posėdžių protokolus.

2021 m. birželio 25 d. pareiškėjas el. laišku informavo Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotoją R. J., kad negavo atsakymo į savo ankstesnį laišką.

2021 m. birželio 29 d. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. el. laišku atsakydamas pareiškėjui nurodė „Labas rytas, Ž., o gal V., nes tikrai nežinau kas tikrasis laiškų autorius. Gerbdamas ir pažinodamas Jūsų tėvelius daug, daug metų, manau, kad laiškus rašo p. V., su kuria, man atrodo, teko bendrauti priimant į TS-LKD į Zarasų skyriaus narius. Kadangi savivaldybės teisininkai nerekomenduoja siųsti visų protokolų, prašau suformuluoti Jus dominančius klausimus ir mes persiusime protokolų išrašus. Pagarbiai R. J. Zarasų rajono savivaldybės į mero pavaduotojas.“

2021 m. spalio 4 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Komisiją.

Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė išvadą Nr. E-(1.15)-10, kurioje konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. nepažeidė Kodekso.

Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 23 d. apskundė Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. E-(1.15)-10 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. IGN-2 panaikino Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. E-(1.15)-10 ir įpareigojo pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. skundą, 2022 m. gegužės 6 d. Išvadoje nusprendė, jog R. J. teisėtai ir pagrįstai nepateikė prašytų jo vadovaujamo komiteto posėdžių protokolų, o jo el. laiško turinys nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ir reikalavimų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada ją apskundė.

Kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.

Kodekso 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komisijų darbo ir sprendimų priėmimo tvarką vadovaujantis šiuo kodeksu nustato institucijų, kurios jas sudarė, veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad atlikdama tyrimą, Komisija, be kita ko, turi teisę apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Nuostatų 7.3 punkte nustatyta, kad viena iš Komisijos funkcijų yra tirti ir priimti sprendimus dėl savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms.

Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimu Tarybos nario elgesio tyrimas gali būti pradėtas, kai yra: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau - skundas) apie galimą teisės aktų normų reikalavimų, valstybės politikų elgesio principų, nuostatų pažeidimą; pranešimas apie Tarybos nario nedalyvavimą Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose be pateisinamos priežasties; visuomenės informavimo priemonėse ar viešoje erdvėje pasirodžius pagrįstai informacijai, kurioje yra duomenų apie galimą politiko teisės aktų normų reikalavimų pažeidimą.

Nuostatų 30.2 punkte nustatyta, kad atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti jo žinomą informaciją apie Tarybos nario galimai padarytą Elgesio kodekso ir kitų teisės aktų normų reikalavimų pažeidimą.

Kodekso 7 straipsnio 11 dalyje bei Nuostatų 34-35 punktuose nustatyta, kad Komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje vertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šio Kodekso 9 straipsnyje (Nuostatų VI skyriuje) numatytus sprendimus. Apie Etikos komisijos posėdžio vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio pradžios turi būti pranešta Politikui. Jo neatvykimas į Komisijos posėdį ar paaiškinimo nepateikimas nekliudo Komisijai priimti sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą teismui iš esmės grindžia tuo, kad buvo pažeistos jo skundo tyrimo procedūros, kas pasireiškė tuo, kad jis nebuvo pakviestas į Komisijos posėdį, nors R. J. į posėdį buvo pakviestas. Be to, iki Komisijos posėdžio jam nebuvo pateiktas R. J. paaiškinimas, todėl net jeigu ir būtų dalyvavęs Komisijos posėdyje, su tuo paaiškinimu iki posėdžio nebūtų turėjęs galimybės susipažinti. Bet nei Kodekse, nei Nuostatuose nebuvo numatyta Komisijos pareiga kviesti skundo autorių (pareiškėją) į Komisijos posėdžius, bei supažindinti jį su galimo pažeidėjo atsiliepimo turiniu. Komisijai tik yra numatyta teisė apklausti skundo autorių (pareiškėją) (Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas, Nuostatų 30.2 punktas).

Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad skundo tyrimo procedūros pažeidimas pasireiškė tuo, jog Komisija skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų nenagrinėjo, jokio tyrimo neatliko ir Komisijos nariai, be jokio svarstymo, pritarė Komisijos pirmininko siūlymui. Bet, iš Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. E-(1.15)-12 matyti, kad pareiškėjo skundas yra svarstomas pakartotinai, Komisijos nariai su jo turiniu ir pridėta medžiaga akivaizdžiai jau yra susipažinę, naujų duomenų nagrinėjamu klausimu Komisijai nebuvo pateikta. Tai yra, dar iki Komisijos posėdžio visa Komisijos turima medžiaga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. elgesio jau buvo žinoma Komisijos nariams, todėl Komisijos nariams buvo netikslinga pakartotinai su ja susipažinti. Pareiškėjo teiginys, kad Komisija priėmė skundžiamą Išvadą be jokio svarstymo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš Komisijos 2022 m. gegužės 6 d. posėdžio protokolo Nr. E-(1.15)-12 matyti, jog komisijos nariai balsuoja siūlomais klausimais ir išreiškia savo nuomonę nagrinėjamu klausimu. Tai yra, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo skunde išdėstytos aplinkybės Komisijos narių buvo ištirtos ir apsvarstytos.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad priimant Išvadą Komisija nepažeidė pareiškėjo skundo tyrimo procedūros.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo pateikti kitų asmenų asmens duomenys, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Bet pareiškėjas teigia, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. turėjo pareigą jam pateikti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nuasmeninimas tai procesas, kai fizinio asmens duomenys pakeičiami anoniminiais duomenimis, kurie nėra susiję su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta, arba procesas, kai asmens duomenų anonimiškumas užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė nebegali būti nustatyta.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatyta, kad institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama: nuasmenintos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos dėl atlikto tyrimo dėl skundo ir informacija apie Seimo kontrolierių siūlymų (rekomendacijų) nagrinėjimo institucijoje rezultatus; įsiteisėję nuasmeninti teismų sprendimai, kuriuose konstatuojami pažeidimai institucijoje, taip pat informacija apie priemones, kurių buvo imtasi dėl šių teisės aktų pažeidimų pašalinimo; nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui; nuasmeninta informacija apie institucijos valstybės tarnautojų gautus paskatinimus ir apdovanojimus.

Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nėra numatyta imperatyvi pareiga viešai skelbti nuasmenintus Komiteto posėdžių protokolus.

Be to, iš 2021 m. birželio 29 d. Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. el. laiško pareiškėjui matyti, kad nėra atsisakoma pateikti Komiteto posėdžių protokolus, tik prašoma suformuluoti pareiškėją dominančius klausimus ir bus persiusti protokolų išrašai. Tai yra iš Komiteto posėdžių protokolų būtų pašalinti kitų asmenų asmens duomenys ir pateikti pareiškėjui, kas reiškia, jog asmens duomenų anonimiškumas būtų užtikrinamas taip, kad duomenų subjekto tapatybė nebegalėtų būti nustatyta (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalis). Todėl, pareiškėjo teiginys, kad nebuvo atsižvelgiama į galimybę nuasmeninti Komiteto posėdžių protokolus, atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių.

Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. J. prašė pareiškėjo sukonkretinti jo kreipimąsi, pati savaime neužtraukia Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojui R. J. atsakomybės pagal Kodeksą, nes sprendžiant dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. elgesio būtina atsižvelgti ir į jo elgesio kontekstą. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas savo skunde nurodė, jog norėjo susipažinti su Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos „Zarasų Enervizija“ įgyvendinimo priežiūros komiteto protokolais, o vien tik tai savaime parodo Komiteto posėdžių protokolus galimą turinį, be to iš viešai prieinamos informacijos – internetinės svetainės http://www.zarasai.lt/informacija-zarasu-miesto-energinio-efektyvumo-didinimo-daugiabuciuose-namuose-programos-zarasu-enervizija-igyvendinimo-prieziuros-komitetas_5229, apie kurios egzistavimą pareiškėjas akivaizdžiai žinojo, nes pats ją nurodė savo skunde, matyti kad Komitetas vykdo bendrąją programos priežiūrą; kontroliuoja programos įgyvendinimo administratoriaus veiklą įgyvendinant programą, kaip įgyvendinami kiekybiniai ir kokybiniai programai iškelti tikslai, kaip programos įgyvendinimo administratorius atrenka rangovą ir statybos techninį prižiūrėtoją, kaip programos įgyvendinimo administratorius administruoja rangos darbų ir techninės priežiūros sutarčių vykdymą, kaip programos įgyvendinimo administratorius naudoja energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos lėšas, nagrinėja gyventojų skundus; teikia kas ketvirtį (iki kito ketvirčio 15 dienos) Zarasų rajono savivaldybės tarybai ataskaitas bei informaciją apie programos įgyvendinimo eigą; vykdo kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas bei atlieka kitus veiksmus, reikalingus tinkamam programos įgyvendinimui užtikrinti. Todėl būtent tai Komitetas galimai nagrinėjo savo posėdžiuose ir tai galimai buvo užfiksuota Komiteto posėdžių protokoluose. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo žinomas Komiteto posėdžių protokolų turinys atmestinas kaip neatitinkantis nustatytų faktinių aplinkybių. Remiantis tuo, darytina išvada, jog Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. prašymas pareiškėjui sukonkretinti jo kreipimąsi akivaizdžiai nebuvo pasityčiojimas iš visuomenės narių.

Taip pat, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus atsakovė priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis įtvirtina viešojo administravimo principus, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principus. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodoma, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d. (atitinka Išvados priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą) numatė, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taip pat šiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010).

Išvadoje nurodyta pareiškėjo prašymo nagrinėjimo eiga dėl Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojo R. J. laiško turinio, taip pat nurodoma kodėl pareiškėjo prašymas yra netenkinamas.

Skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suprantamas Išvados turinys. Tai, kad pareiškėjo netenkina Išvadoje nurodytos aplinkybės, savaime negali būti pagrindu pripažinti, jog Išvada yra neteisėta, nemotyvuota, priimta pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų nuostatas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimų ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai jai panaikinti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2022 m. gegužės 6 d. išvada Nr. E-(1.15)-13 „Dėl rajono mero pavaduotojo R. J. elgesio“, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Išvadą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.