- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-637-493-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Vilma Petrauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-637-493/2011
2011 m. lapkričio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei, nukentėjusiajam V. D.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant R. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. D. 460, 23 Lt turtinę žalą.
-pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu aštuoneriems mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams. R. M. įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. D. 460, 23 Lt turtinę žalą.
Iš R. M. priteista 460,23 Lt V. D. turtinei ir 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. M. priteista 800 Lt V. D. turėtoms advokato išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. gegužės 29 d., apie 22³⁰ val., Alytaus m., prie (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties, įžūliais veiksmais, tyčia nukentėjusiajam V. D. sudavė nemažiau vieną smūgį koja į krūtinę, nemažiau du smūgius kumščiu į petį ir nemažiau vieną kartą kumščiu į kaktą ir, parkritus ant žemės, sudavė nemažiau tris smūgius koja į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl odos nubrozdinimo kaktoje, nosies kairėje pusėje, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose ir kairiame dilbyje, muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio skruostikaulio srityje, nosies kaulų lūžimo bei trauminis nosies pertvaros iškrypimo, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II, III ir kairės pusės I, bei apatinio žandikaulio dešinės pusės II ir kairės pusės V, VII dantų vainikų kraštų lūžimo, riešakaulio lūžimo, bei riešakaulio panirimo ir tokiais veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. savo apeliaciniu skundu prašė Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Dalyje dėl civilinio ieškinio nuosprendį pakeisti ir priteistinos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 2000 litų. Apeliantas savo skunde nurodė, jog teismas jį pripažindamas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir priteisdamas iš jo 12 000 litų neturtinės žalos, netinkama taikė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normas.
Nuteistojo teigimu, teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus, todėl priėmė ydingą nuosprendį.
Nuteistojo nuomone, veiką kvalifikuojant pagal BK 284 str. 1 d. svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šiuo atveju, jo veiksmai buvo nukreipti ne prieš viešąją tvarką, o siekiant apsaugoti savo interesus, kuriuos nulėmė kerštas ir pyktis kilęs dėl konfliktiškų santykių su nukentėjusiuoju. Tai, kad tarpusavio konfliktai dėl automobilio statymo vietų kyla seniai, patvirtino ir pats nukentėjusysis. Be to, veiksmus išprovokavo nukentėjusysis, kadangi, kaip nurodė liudytoja R. M., jis ilgą laiką šūkavo įžeidžiančius žodžius po langu ir reikalavo išeiti į lauką, už ką buvo nubaustas administracine tvarka.
Šalies argumentai
Nuteistasis savo skunde taip pat nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo V. D. išdėstytą poziciją dėl jam padaryto kūno sužalojimo pasveikimo galimybių, liekamųjų reiškinių. Nuteistojo nuomone, teismas jam priteisė žymiai per didelę neturtinę žalą, kadangi jo patirtas sužalojimas nesukėlė fizinei ar psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių, nepakenkė reputacijai, nesumažino karjeros galimybių bei neįtakojo gyvenimo kokybės, todėl priteistina neturtinė žala mažintina iki 2000 litų.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę ir nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis R. M. ginčija veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo aplinkybes, nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. M. pagrįstai nuosprendžio skundžiamojoje dalyje pripažintas kaltu padaręs LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, teismo išvados pagrįstos ištirtomis bylos aplinkybėmis, motyvuotos ir su jomis kolegija visiškai sutinka.
Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad nukentėjusysis, kviesdamas pasikalbėti į kiemą, jį išprovokavo. Nuteistojo versiją, kad veika buvo nukreipta ne prieš viešąją tvarką, o siekiant apsaugoti savo interesus, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia kiti byloje ištirti įrodymai.
Nukentėjusiojo V. D. parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir išsamūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis parodė, jog apie 22³⁰ val. automobiliu kartu su drauge R. K. grįžo namo ir parkavo automobilį šalia R. M. pastatyto automobilio ir suveikė jo automobilio signalizacija. Kaltinamasis išėjęs į balkoną pradėjo reikšti pretenzijas, pavadino jį gaidžiu, tuo pačiu atsakė ir jis. Jis kartu su drauge ėjo link savo laiptinės, kai išgirdo durų trenksmą ir atsisukęs pamatė atbėgantį kaltinamąjį, kuris nieko nesakęs spyrė koja jam į krūtinę ir sudavė kelis stiprius smūgius į veidą ir kaktą, po kurių jis apsvaigęs nukrito ant žemės. Gulinčiam dar kelis smūgius sudavė rankomis ir kojomis. Mano, kad kaltinamasis rankoje turėjo kažkokį įrankį, nes smūgiai buvo stiprūs. Kaltinamajam jis nesiruošė smūgiuoti ir rankos nebuvo pakėlęs. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojų D. D., R. K., iš dalies liudytojos L. M. parodymai.
Nors nuteistasis skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu - LR BK 284 str.1 d., tačiau teisėjų kolegijos manymu apelianto argumentai, jog konfliktas buvo asmeninio pobūdžio ir nenukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausioji teismo formuojamos praktikos, jog kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 str. apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai- gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog įvykio vieta yra vieša- daugiabučio namo kiemas. Triukšmą, plūdimąsi necenzūriniais žodžiais girdėjo, smūgius nukentėjusiajam matė kiti asmenys – D. D., R. K., L. M., D. D. draugai, kurie buvo kartu su juo prie laiptinės. Tokiu atveju, akivaizdu, jog R. M. turėjo suprasti ir suvokti, jog savo veiksmais kėsinasi ir pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, jis ją neabejotinai pažeidė, buvo sutrikdyta ne vieno asmens rimtis.
Nuteistojo argumentai, kad jo veiksmai (necenzūriniai žodžiai ir intensyvus fizinis smurtas) buvo išprovokuoti paties nukentėjusiojo, atmestini. Nuteistojo reakcija ir veiksmai nebuvo adekvatūs nukentėjusiojo elgesiui (necenzūrinių žodžių vartojimas) ar veiksmams (tariamas automobilio užkliudymas ar netinkamas jo parkavimas), todėl pagrįstai R. M. versija vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir nagrinėjo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurie buvo reikšmingi nustatant bylos aplinkybes. Nuosprendyje pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, teismas nurodė išsamius ir pagrįstus bylos duomenų analize įrodymų vertinimo motyvus. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir motyvuotos, nuosprendyje motyvai išdėstyti tinkamai, todėl skundo argumentas dėl netinkamų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų normų taikymo nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai vertino įrodymus, LR BPK 20 straipsnio taisyklių nepažeidė. Bausmė R. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. skirta pagrįsta ir tinkama, ji realizuos LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgė į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, tą patvirtino ir teismo medicinos specialistų išvados, pažeminimą draugės, sūnaus akivaizdoje, sužalojimo padariniai (dėl dantų vainikų kraštų lūžimo), nors ir gydėsi, bus jaučiami visą laiką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas LR CK 6.250 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir pagrįstai nustatė nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį- 12 000 lt.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.