Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-2631/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2-2631/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
O. V.
Atsakovas
A. P., R. P., R. J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2631/2011Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės O. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei patenkintas atsakovų A. P. ir R. P. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1036-265/2011 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams A. P., R. P., R. J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo bei atsakovų A. P. ir R. P. priešieškinį ieškovei O. V. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. V. padavė teismui ieškinį atsakovams A. P., R. P., R. J. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurio dalyką 2011 m. liepos 26 d. patikslinusi, prašė: pripažinti negaliojančiu pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo atsakovas R. P., veikdamas ieškovės vardu, už 4000 Lt perleido 2001-12-27 atsakovei R. P. teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės sklypą iš ieškovės nuosavybės teise valdyto 22,55 ha žemės sklypo; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-21 sprendimą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2006-12-21 įsakymą, kuriais atsakovei R. P. atkurtos nuosavybės teisės į 2,3107 ha žemės sklypą, esantį Palangoje, Pylimo g. 74, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises į šį sklypą atkurti ieškovei; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-12-07 sprendimą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-07 įsakymą, kuriais atsakovei R. P. atkurtos nuosavybės teisės į 1,3298 ha žemės sklypą, esantį Palangoje, Elijos g. 1, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises į šį sklypą atkurti ieškovei; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010-05-19 sprendimą ir Klaipėdos apskrities viršininko 2010-05-19 įsakymą, kuriais atsakovei R. P. atkurtos nuosavybės teisės į 0,1804 ha žemės sklypą, esantį Palangoje, Pylimo g. 74, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises į šį sklypą atkurti ieškovei; nesant realios galimybės restituciją taikyti natūra, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų R. P., A. P. ir R. J. S. šių sklypų vertę – 1 100 000 Lt; priteisti solidariai iš atsakovų R. P., A. P. ir R. J. S. 2 820 863 Lt ir 5 procentus procesinių palūkanų.

Nurodytų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė pakeisti 2011 m. sausio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti solidarių atsakovų A. P., R. P. ir R. J. S. ieškinio sumos (3 920 863 Lt) kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis.

Šalies argumentai

Atsakovai R. P. ir A. P. 2011 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi jų turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog ieškovė neįvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo sumokėti 200 000 Lt dydžio galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo, todėl taikytos priemonės turi būti panaikintos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė ieškovės O. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir patenkino atsakovų R. P. ir A. P. prašymą – panaikino teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų R. P. ir A. P. turto atžvilgiu.

Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 13 d. nutartimi buvo areštuotas solidariems atsakovams A. P. ir R. P. priklausantis 2 598 894 Lt vertės turtas, solidariems atsakovams A. P. ir R. P. priklausantis 1 245 969 Lt vertės turtas ir solidariems atsakovams A. P. ir M. B. priklausantis 27 773,18 Lt vertės turtas; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovė O. V. buvo įpareigota pateikti atsakovų A. P. ir R. P. nuostolių, galinčių atsirasti dėl teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 200 000 Lt arba pateikiant šios sumos dydžio banko garantiją iki 2011 m. liepos 22 d. Pažymėjo, jog iki šio termino ieškovė neįvykdė nustatyto įpareigojimo, todėl teismo nutartimi atsakovų A. P. ir R. P. turtui ir turtinėms teisėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 147 str. 2 d). Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl pakeitimo laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovų A. P. ir R. P. turtui ir turtinėms teisėms. Pažymėjo, jog teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą areštuoti notaro R. J. S. turtą, nurodydamas, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė naujų aplinkybių prašyme, dėl kurių atsakovo R. J. S. turtui turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl tokio prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė O. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti 3 920 863 Lt ribose A. P., R. P. ir R. J. S. turtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vienintelio motyvo pagrindu – ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį. Ieškovės prašymu, teismas, 2011 m. sausio 13 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pripažino, jog nesiėmus tokių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o dėl galimų 200 000 Lt atsakovo nuostolių, sukėlė grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo dėl 4 mln. sumos priteisimo įvykdymui. Be to, atsakovai A. P. ir R. P. galimų nuostolių atsiradimą kildina iš preliminarių sutarčių, kurių vykdymo terminas jau yra pasibaigęs, žalos atsiradimo tikimybė yra tik dėl 2 areštuotų žemės sklypų, be to, ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas, panaikindamas pritaikytas priemones bei netenkindamas ieškovės prašymo dėl priemonių pakeitimo, turėjo įvertinti visas nurodytas aplinkybes. Teismas, nepranešdamas ieškovei apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, pažeidė CPK 146 straipsnį.Neteisėta nutarties dalis, kuria nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės R. J. S. turto atžvilgiu. Bylos medžiaga patvirtina, jog R. J. S. nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nes 2001 metais, draudiminio įvykio metu, tai nebuvo privaloma. Dėl minėtos priežasties, teismas protokoline nutartimi pašalino iš bylos nagrinėjimo draudimo kompaniją „PZU Lietuva“, kaip trečiąjį asmenį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teisėjų kolegija tikrina skundžiamos apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal proceso įstatymo nuostatas, galiojusias paminėtos teismo nutarties priėmimo metu.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovų A. P. ir R. P. atžvilgiu

Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, ieškovui nepateikus galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, sieja ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo – grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui – išnykimu, o su nustatyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikimu (CPK 147 str. 1 d., 150 str. 2 d. 3 p.). Taigi, spręsdamas šį klausimą, teismas turi įsitikinti, kad per nustatytą terminą asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdė įpareigojimo užtikrinti kitos šalies nuostolių atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas tiek būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir būtinumas dėl jų taikymo užtikrinti galimų nurodytų atsakovų nuostolių atlyginimą. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė per teismo nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui įmokėti nustatytą pinigų sumą į specialiąją sąskaitą ar pateikti tokio dydžio banko garantiją. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o apeliantės argumentai, jog išnyko pagrindas reikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas (CPK 320 str., 329 str., 338 str.).

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones notaro R. J. S. atžvilgiu

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kuriais teismas grindė išvadą netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo notaro R. J. S. atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju, ieškiniu prašoma panaikinti 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtintą notaro R. J. S., kuriuo atsakovas R. P., veikdamas ieškovės vardu, perleido atsakovei R. P. teisę atkurti nuosavybės teises į 9,65 ha žemės sklypą iš ieškovės nuosavybės teise valdyto 22,55 ha žemės sklypo; be to, taikyti restituciją ar priteisti iš nurodyto notaro solidariai nuostolių atlyginimą. Teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą ir teigdamas, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. sausio 13 d. teismo nutartimi, neapsvarstęs ieškovės prašymo esmės. Juolab kad Notariato įstatymo 6(2) straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu, įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d. (2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598). Nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamas sandoris, kuris patvirtintas paminėto notaro 2001 m. gruodžio 27 d., taigi iki įsigaliojimo įstatymo nuostatos, kuri numatė notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o byloje nepateikta įrodymų apie notaro savanorišką civilinės atsakomybės draudimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyto notaro atžvilgiu, byloje nesant duomenų, jog notaras ginčo sandorio sudarymo metu buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, padarė nemotyvuotą išvadą, kuri neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko šis klausimas galėjo būti neteisingai išspręstas (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos (tarp jos ir 2011 m. liepos 26 d. ieškovės pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo turinio) negalima vienareikšmiai nustatyti ne tik apie atsakovo notaro R. J. S. civilinės atsakomybės draudimą ar jo turinį, bet ir apimties (masto), kuria galėtų būti taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės notaro atžvilgiu.

Taigi, nagrinėjamu atveju nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su nurodyto ieškovės prašymo pagrįstumu, yra pagrindo teigti, jog apygardos teismas neatskleidė nurodyto klausimo esmės, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių pažeidimų ir išspręsti ieškovės prašymo dėl laikinųjų priemonių taikymo notaro atžvilgiu.

Dėl pasakyto panaikintina paminėta skundžiamos teismo nutarties dalis, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo notaro atžvilgiu perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės O. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. J. S. atžvilgiu, ir šį klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.

Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė