Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė pateikė prieštaravimus (DOK-110909), kuriais prašė panaikinti 2025-06-06 preliminarų sprendimą, peržiūrėti ieškovo reikalavimus dėl skolos dydžio, atmesti ieškovo reikalavimą priteisti 214,59 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 12,25 proc. metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Prieštaravimuose nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl nebuvo mokėjimo terminų. Mokėjimo terminas nebuvo nustatytas, todėl skola negali būti laikoma pradelsta, todėl reikalavimas priteisti 214,59 Eur palūkanų, 12,25 proc. metinių palūkanų yra nepagrįstas. Nurodo, jog žodžiu susitarta, jog suma už miežius bus atliekama tą pačią dieną, o PVM mokestis bus sumokėtas vėliau. Susitarimas rodo, jog ieškovas neprieštaravo mokėjimų atlikimui dalimis. Atsakovė pagrįstai manė, jog nėra pažeidusi jokių mokėjimo terminų. Skola mažintina atlikus dalinius mokėjimus: 1) 2025-07-15 – 450,14 Eur, 2) 2025-07-22 – 400 Eur. Skolos likutis - 2 782,82 Eur. Atsakovė su ieškovu planuoja atsiskaityti visiškai iki 2025-11-30. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, nes ieškovas savo iniciatyva ir rizika ieškinį pateikė teismui, nors atsakovė atsiskaitinėjo dalimis ir planuoja iki 2025-11-30 visiškai atsiskaityti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ieškovui arba bent perskaičiuotos proporcingai. Atsakovei neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes įsipareigojimus vykdo geranoriškai.

Atsakovė nepagrįstai reflektuoja į CK 6.305 straipsnį, nes žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuoja Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas.

Atsakovei neapmokėjus sąskaitos per 60 kalendorinių dienų nuo miežių perdavimo dienos, skola tapo pradelsta, todėl atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Nors atsakovė ir nurodė, jog egzistavo žodinis susitarimas dėl vėlesnio PVM mokėjimo, tačiau nenurodo, kas tas „vėliau“. Ieškovas neturėjo jokio pagrindo kredituoti atsakovę PVM dydžio suma. Nurodo, jog tai, kad atsakovė sumažino skolą 850,14 Eur suma, nekeičia ginčo situacijos vertinimo, neatleidžia atsakovės nei nuo palūkanų mokėjimo pareigos, nei nuo pareigos atlyginti ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mokėjimai atlikti po preliminaraus sprendimo priėmimo. Ginčo situacijos nekeičia atsakovės planas su ieškovu atsiskaityti iki 2025-11-30, nes tokiu atveju sąskaita būtų apmokėta daugiau nei po metų, o tai pažeidžia ieškovo teises, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Atsakovė kalba apie skolos grąžinimą iki 2025-11-30, tačiau ji turi pareigą padengti ne tik skolą, tačiau ir palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pati savo nuožiūra nusistatydama niekuo nepagrįstus atsiskaitymo su ieškovu terminus, turėtų įvertinti, kad dėl tokio jos elgesio jos prievolių apimtis ieškovo atžvilgiu tik padidės. Priešingai nei teigia atsakovė, ji nesiekia geranoriškai padengti skolą, todėl nėra pagrindo pilnai ar iš dalies ją atleisti nuo pareigos atlyginti ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės daliniai mokėjimai atlikti tik po preliminaraus sprendimo priėmimo, o tai leidžia manyti, jog ieškovui nesikreipus į teismą, atsakovė ir toliau vilkintų skolos mokėjimą.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas atsakovei pardavė 165,48 tonas miežių. Už parduotą produkciją ieškovas atsakovei išrašė šias PVM sąskaitas faktūras: 1) 2024-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą 6 991,38 Eur sumai, 2) 2024-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą 5 129,19 Eur sumai, 3) 2024-10-02 PVM sąskaitą-faktūrą 5 606,17 Eur sumai, 4) 2024-10-03 PVM sąskaitą-faktūrą 4 982,18 Eur sumai, 5) 2024-10-04 PVM sąskaitą-faktūrą 4 322,24 Eur sumai. Bendra sąskaitų suma – 27 031,16 Eur (6 991,38 Eur + 5 129,19 Eur + 5 606,17 Eur + 4 982,18 Eur + 4 322,24 Eur). Atsakovė 7 atskirais mokėjimais ieškovui sumokėjo bendrą 23 398,20 Eur sumą, tad likusi nepadengta suma sudarė 3 632,96 Eur (27 031,16 Eur - 23 398,20 Eur) suma. Ieškovas nuo likusios 3 632,96 skolos sumos atsakovei už laikotarpį nuo 2024-12-04 iki 2025-05-29 paskaičiavo 214,59 Eur palūkanas, palūkanų norma 12,25 proc.

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose teigė, jog nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo- pardavimo sutartis, tad nebuvo sutarti atsiskaitymo terminai. Nesant nustatytam atsiskaitymo terminui, skola negali būti laikoma pradelsta. Prašymas dėl 214,59 Eur palūkanų, 12,25 proc. metinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, nes pagal CK 6.210 straipsnį palūkanos priteisiamos tik už pradelstus mokėjimus. Teigia, jog šalys žodžiu sutarė, jog mokėjimai už miežius bus atliekami tą pačią dieną, o PVM mokestis bus sumokėtas vėliau. Ieškovas neprieštaravo mokėjimų atlikimui dalimis, vėlesniam PVM mokėjimui. Atsakovė atliko dalinius mokėjimus (450,14 Eur + 400 Eur), todėl reikalavimas mažintinas šia dalimi iki 2 782,82 Eur (3 632,96 Eur – 450,14 Eur – 400,00 Eur). Skolą ketina padengti iki 2025-11-30.

Ieškovas nurodė, jog net ir nesant rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovė turėjo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. nustatytą pareigą atsiskaityti su ieškovu. Nesutinka, jog žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo gali būti sudaroma ir žodžiu, nes rašytinės formos reikalavimą nustato Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Atsakovė neapmokėjo 2024-10-04 PVM sąskaitos-faktūros per 60 kalendorinių dienų. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas pavėluoto mokėjimo palūkanas. Nesutinka, jog buvo sudaryti papildomi susitarimai tarp šalių dėl galimybės skolą mokėti dalims ar vėliau.

Atsakovė teismui pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais buvo padengta dalis ieškovo prašomos priteisti skolos: 1) 2025-07-15 – 450,14 Eur, 2) 2025-07-22 – 400 Eur, 3) 2025-08-08 – 400 Eur, 4) 2025-08-13 290,19 Eur. Bendra sumokėta suma - 1 540,33 Eur (DOK-120870).

Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovas už atsakovei faktiškai parduotus miežius išrašė bei apmokėti pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma sudaro 27 031,16 Eur.

CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo santykiai yra reglamentuojami specialiu Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu. Dėl nurodytos priežasties sutiktina su ieškovo argumentu, kad nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės miežių pirkimo-pardavimo sutarties, šalių santykiams reguliuoti taikytinos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo nuostatos.

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnį Žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas.

Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnyje nėra nurodyta, jog rašytinės formos nesilaikymas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančia.

Pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtina pinigų suma – už patiektą žemės ūkio produkciją apskaičiuota pinigų suma, kuri turėjo būti sumokėta per teisės aktuose ar žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą terminą, pridėjus taikytinus mokesčius, nurodytus PVM sąskaitoje faktūroje, sąskaitoje faktūroje arba lygiaverčiame mokėjimo reikalavimo dokumente.

Pagal Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 str. 1 d. 2 p., atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos, kuri nepriskirtina prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, gavimo dienos, išskyrus straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Nors šiuo atveju rašytinė pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ji buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, nes byloje nėra ginčo, kad produkcija buvo perduota, sąskaitos išrašytos, dalinis mokėjimas atliktas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apskritai siūlė sudaryti rašytinę sutartį. Nagrinėjamu atveju rašytinės sutarties nebuvimas nepanaikina pareigos laikytis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo.

Ieškovas atsakovei nuo likusios 3 632,96 skolos sumos paskaičiavo 214,59 Eur palūkanas (palūkanų norma – 12,25 proc., laikotarpis nuo 2024-12-04 iki 2025-05-29). Taip pat prašo priteisti 12,25 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). CK 6.344 straipsnio 2 dalis numato, kad už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 11 straipsnį, jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 6 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje nustatyto atsiskaitymo termino, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, pabaigos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas be atskiro įspėjimo žemės ūkio produkcijos pirkėjui jas mokėti, jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje jam nustatytas pareigas, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma: 1) fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba 2) ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Pasak ieškovo, viešai prieinamais duomenimis 2024-07-01 datai Europos centrinio banko refinansavimo operacijai, pradedant nuo 2024-06-12, buvo taikoma 4,25 proc. fiksuotoji palūkanų norma, tad už vėlavimą apmokėti taikomos 12,25 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia palūkanų norma.