- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- 1A-50-654/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. gynėjai advokatei Zitai Malovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. gynėjos advokatės Z. Malovos apeliacinį skundą dėl 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria A. P. pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 2 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje būdamas nepakaltinamumo būklėje ir jam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. P. būdamas nepakaltinamumo būklėje, panaudodamas psichinę prievartą trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai ir reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus kito asmens naudai, o būtent: jis, būdamas liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34934-17 ir žinodamas, kad jo draugui G. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34934-17 įteiktas pranešimas apie įtarimą, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš savo naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. K. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) sistemingai, be priežasties siuntė trumpąsias grasinančio ir kaltinamojo pobūdžio žinutes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai V. P., atliekančiai ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34934-17, taip pat skambino V. P. ir darė jai psichinį poveikį, kaltindamas nebūtais dalykais, šaukdamas ir sakydamas, kad jai ,,geruoju nesibaigs“, tokiu būdu trukdė vyresniajai tyrėjai V. P. atlikti su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-34934-17 susijusias pareigas ir reikalavo, kad V. P. atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34934-17 atliktų jo draugo G. K. naudai veiksmus.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliantė skundu prašo panaikinti 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir nutraukti bylą bei netaikyti priverčiamosios medicininės priemonės, nes A. P. pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo. A. P. nepadarė jam inkriminuojamų veikų ir gali savo psichikos susirgimą gydyti ambulatoriškai, stebint ir prižiūrint šeimos gydytojui.
2.1. Apylinkės teismas paskirdamas priverčiamąją medicininę priemonę netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišklausė A. P. dėl pareikštų kaltinimų, tuo pažeidė jo teises į gynybą. Teismas apsiribojo vienos nukentėjusiosios V. P. apklausa, nekvietė apklausai liudytojų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turėtų būti panaikinta. A. P. galėjo dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, jis yra neagresyvus ir šiuo metu jo sveikata pagerėjusi. A. P. mano, kad šiuo metu galėtų gyventi savarankiškai laisvėje ir savimi tinkamai pasirūpinti, nesukeliant niekam jokių problemų.
2.2. Siųstose žinutėse tyrėjai V. P. jis nurodė, kad ji blogai atlieka savo darbą, jam buvo pikta, todėl skambino ir vadino negražiais žodžiais išreikšdamas nepasitenkinimą, tačiau tyrėjai negrasino. A. P. mano, kad pati tyrėja iš jo tyčiojosi ir jį žemino.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, asmens, kuriam yra taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Skunde ginčijamas apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas bei nesutinkama su A. P. paskirta priverčiamąja medicinos priemone.
6. Skunde teigiama, kad paskirdamas priverčiamąsias medicinines priemones apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, rėmėsi vien V. P. paaiškinimais. Šis argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagrįstai pripažino, kad A. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje padarė BK 231 straipsnio 2 dalyje ir 287 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl A. P. kaltės buvo vertinama byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu duotus A. P. parodymus, teisme apklaustos nukentėjusiosios V. P. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. V. ir G. K. paaiškinimus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertės J. D. paaiškinimus, objektų apžiūros protokolus, specialistų išvadas ir medicininius dokumentus apie A. P. sveikatos būklę. Išvardintų įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad A. P., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu ? kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
7. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neišklausė A. P. ir taip pažeidė jo teises į gynybą. 2017 m. lapkričio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – išvada) nurodyta, kad A. P. diagnozuoti skirtingo registro psichikos sutrikimai (lengvas protinis atsilikimas, šizoafektinis sutrikimas ir kliedesinis sutrikimas). Siekiant įvertinti A. P. psichikos būseną buvo paskirtas ilgalaikis psichinės būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis – stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ekspertizės aktas) nurodyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir tuo metu A. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ? kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte nurodyta, kad su įtariamuoju A. P. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jam nerekomenduojama dalyvauti bylos teisminiame nagrinėjime, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. Dėl šios priežasties A. P. nebuvo šaukiamas į Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusius posėdžius. Dėl tos pačios priežasties jis nebuvo pristatomas ir į apeliacinės instancijos teisme vykusį teismo posėdį, tačiau užtikrinant asmens teisių apsaugą, jo teisėtus interesus atstovavo gynėjas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog asmens teisės į gynybą buvo pažeistos. Be to, A. P. išreikšta nuomonė dėl pagerėjusios jo sveikatos būklės ir galimybės dalyvauti teismo posėdyje, yra subjektyvi bei neparemta jokiais medicininiais duomenimis.
8. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai A. P. paskyrė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes pagal padarytos veikos pobūdį bei patologinę būseną asmuo nepavojingas visuomenei ir jam pakaktų ambulatorinio gydymo. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ? kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pripažinta, kad A. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo yra socialiai pavojingas. Pagal pateiktus duomenis matyti, jog A. P. dėl savo psichinės būklės 12 kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Paskutinio stacionarinio gydymo 2014 m. metu nustatyta ta pati diagnozė (kliedesinis sutrikimas). Ekspertizės akto išvadoje rekomenduojama A. P. skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Teismas daro išvadą, kad nesant objektyvių ekspertizės akto išvadą paneigiančių duomenų, ši priverčiamoji medicinos priemonė paskirta pagrįstai, o taikyti A. P. ambulatorinį stebėjimą būtų nenaudinga. Netgi pristačius A. P. į teismą ir jį apklausius teismas negalėtų kitaip įvertinti jo būsenos, o tik taip, kaip nustatė profesionalūs medikai. Galimai teismo posėdyje A. P. elgtųsi adekvačiai, kliedesiniai sutrikimai tuo metu nepasireikštų ir teismas trumpo posėdžio metu išvystų tik teigiamą ir nepavojingą A. P. elgesį, tačiau tik profesionalūs jį gydantys ir kiekvieną dieną jį matantys gydytojai gali pasakyti apie realią jo būklę ir gydymo reikalingumą.
9. Skunde manoma, kad jis gali gyventi savarankiškai ir savimi tinkamai pasirūpinti. Šie subjektyvūs argumentai nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės nuomonė apie savo būklę negali būti pagrindas keisti apylinkės teismo sprendimą ir paskirti kitokią priverčiamąją medicinos priemonę. Ši nuomonė prieštarauja byloje esantiems A. P. sveikatos būklę apibūdinantiems medicininiams dokumentams ir nepaneigia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo.
10. Skunde taip pat nurodomi argumentai, kodėl A. P. siuntė nukentėjusiajai įžeidžiančio turinio žinutes, skambino. Teigiama, jog jis buvo įsižeidęs ir nepatenkintas jos atliekamu darbu. Nepripažįstama, kad A. P. grasino tyrėjai. Nepakaltinamo asmens įsitikinimas savo elgesio deramumu ir jo pateisinimas, padarytų nusikalstamų veikų nepateisina. Teismas pažymi, kad A. P. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta anksčiau aptartais įrodymais, todėl plačiau dėl A. P. veiksmų, jų suvokimo ir vertinimo teismas nepasisako.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama nutartimi pagrįstai pripažinta, kad BK 231 straipsnio 2 dalyje ir 287 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, taip pat pagrįstai nutarta taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2018 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. P. gynėjos advokatės Z. Malovos skundą atmesti.