Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 93-483 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. N.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 111 straipsnio 1 dalį (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija), 111 straipsnio 1 dalį (1997 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr.VIII-210 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 14 d., jos pabaiga – 2017 m. rugsėjo 16 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatuodamas, kad nuteistasis dar nepatyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. N. skundas tenkintinas iš dalies.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo A. N. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama nuteistajam A. N. palankų sprendimą, konstatavo, kad pagrindiniai nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija, be kita ko, atsižvelgė į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dirba, priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes, neutraliai vertina neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas. Tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad Komisija šiuos duomenis vertino remdamasi ir prieštaringa socialinio tyrimo išvada. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvada yra vienas pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui, todėl šiam dokumentui keliami itin aukšti kokybės reikalavimai. Tenka pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju socialinio tyrimo išvadoje trūksta nuoseklumo ir logikos, o pateikti duomenys ir išvados kelia tam tikrų abejonių, todėl, nesant byloje kitų Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo pripažinti, jog Komisijos nutarime nurodyti argumentai atitinka faktines aplinkybes.

Pavyzdžiui, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nors Komisija ir pats nuteistasis teigia, kad jis dirba. Be to, išvadoje teigiama, kad pataisos namuose nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, laisvėje planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalvio pareigose, tačiau šios aplinkybės, anot išvados rengėjo, ne mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką, bet didina. Lieka neaišku, kodėl taip vertinamas mokymasis ir planai įsidarbinti, juolab, kad anot Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos, šie duomenys, priešingai – vertinami kaip nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Kita vertus, išvadoje teigiama, kad tikėtina, jog nuteistasis padengs civilinį ieškinį, tačiau visiškai neaišku kokiu pagrindu socialinio tyrimo išvados rengėjas daro tokią išvadą, juolab, kad toje pačioje išvadoje nurodoma, jog nuteistasis pataisos namuose nedirba. Aukštesniajam teismui taip pat kyla klausimas ar tai, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpinasi, sudaro pagrindą teigti, jog dėl to neiškyla problemų su lėšų tvarkymu. Pastebėtina ir tai, kad išvados 4.7 punkte teigiama, jog nuteistasis nėra vartojęs narkotinių medžiagų, ir čia pat daroma išvada, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis gali būti mažinantis pakartotinio nusikalstamumo riziką veiksnys. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia išvada yra gana prieštaringa, nes iš esmės pats piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis faktas neabejotinai yra nusikalstamumą didinantis veiksnys, o tai, kad nuteistasis narkotikų nėra vartojęs, vertintina teigiamai ir negali būti laikoma kriminogeniniu veiksniu apskritai. Aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodoma informacija apie nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu įtaką jo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.1 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Psichologinė tarnyba išvadoje teigia, jog tikėtina žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o tai yra tarpusavyje prieštaringi duomenys.

Kadangi nuteistojo A. N. nusikalstamo elgesio rezultatas pagal Socialinio tyrimo išvadą atitinka vidutinę riziką, vertinant nuteistojo skundo argumentus bei pasisakant dėl galimumo taikyti lygtinį paleidimą, reikalinga įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. To padaryti dėl aukščiau išdėstytų motyvų bei remiantis prieštaringa socialinio tyrimo išvada, yra neįmanoma. Komisija, priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo A. N. taikymo, atsižvelgė į nuteistajam palankias aplinkybes, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą yra būtina vertinti tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančius, tiek ir didinančius veiksnius bei jų santykį.

Šiuo atveju, kai Komisijos nutarimas priimtas remiantis prieštaringa socialinio tyrimo rizika, konstatuotina, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina, o nuteistojo A. N. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, grąžintinas Komisijai svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo A. N. bylą iš naujo svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.