Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį - 18 MGL (677,88 Eur) dydžio bauda, bausmė atlikta;

2) 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 75 MGL (3 750 Eur) bauda, pritaikius BK 64-1 straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (2 500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - viena para, ir laikoma, kad yra atlikęs 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, bausmės neatlikęs (bauda nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2021 m. gegužės 5 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims - vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2021 m. gegužės 5 d. 17.50 val. nustatytas 2,05 promilės girtumas, 2021 m. gegužės 5 d. 18.07 val. nustatytas 2,17 promilės girtumas).

Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. gegužės 5 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo išgėręs degtinės. Automobilis Mitsubishi priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes paimtas ankščiau. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam, gailisi dėl to. Dirba, gauna minimalų atlyginimą, materialinė padėtis normali, gyvena vienas. Nežino, kiek sumokėjęs baudos yra šiai dienai, nes ją išieško antstoliai. Prašo atidėti arešto bausmės vykdymą, nes dirba, be to namie turi gyvūnų ir nebus kam jų pamaitinti. Dabar visiškai nevartoja alkoholio. Pažada daugiau nebenusikalsti. Automobilio neįregistravo savo vardu, nes jis senas ir negalėjo pereiti techninės apžiūros.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

2021 m. gegužės 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPK 2 būrio vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 m. gegužės 5 d. apie 17.40 val. važiuojant A-6 keliu buvo pastebėta įtartinai manevruojanti transporto priemonė Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nusuko į šalutinį kelią, vedantį (duomenys neskelbtini) kryptimi. Sustabdžius šį automobilį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jį vairavo Ž. B., (duomenys neskelbtini), kuris nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Nuo Ž. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM- 6810 patikrinus Ž. B. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas. Patikrinus pakartotinai po 15 min., buvo nustatytas 2,17 prom. girtumas. Buvo nustatyta, kad Ž. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Dėl minėtų pažeidimų vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 17-18).

2021 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Kieme prieš namą stovi baltos spalvos automobilis Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, daiktadėžėje rastas automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini). Automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-28).

Liudytojo D. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad automobilis Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ankščiau priklausė jam. 2020 m. birželio 17 d. automobilį už 150 eurų pardavė pažįstamam Ž. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Ž. žadėjo automobilį persirašyti savo vardu, kodėl to nepadarė, nežino (b. l. 31-33).

2021 m. gegužės 5 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugojimui M. J. įmonei (b. l. 47-48).

2021 m. gegužės 5 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad Ž. B. 2021 m. gegužės 5 d. 17.50 val. nustatytas 2,05 prom. girtumas, 2021 m. gegužės 5 d. 18.07 val. nustatytas 2,17 prom. girtumas (b. l. 35-37).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra D. S. (b. l. 38).

2021 m. gegužės 6 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis Ž. B. savanoriškai pateikė pirkimo – pardavimo sutarties kopiją (b. l. 39).

2020 m. birželio 17 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija nustatyta, kad D. S. parduoda, o Ž. B. perka automobilį Mitsubishi Lancer, (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Ž. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis, Ž. B. 2021 m. gegužės 5 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims - vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (alkoholio matuokliu 2021 m. gegužės 5 d. 17.50 val. nustatytas 2,05 promilės girtumas, 2021 m. gegužės 5 d. 18.07 val. nustatytas 2,17 promilės girtumas). Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina byloje surinkta medžiaga. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (turėdamas neišnykusį teistumą).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Ž. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Jis praeityje teistas, bausmės neatlikęs (nesumokėta bauda), teistumas neišnykęs, (b. l. 69-72), turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 78-82), dirba, (duomenys neskelbtini) Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė, nesigydė (b. l. 89). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam Ž. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos dydį nustatant lygų šios rūšies bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, civilinio ieškinio nėra. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir imasi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios arešto bausmės, o jos vykdymą atidedant. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos pareigos: dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kadangi kaltinamasis naują nusikaltimą padarė neatlikęs 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, paskirta šiuo baudžiamuoju įsakymu bausmė subendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu (nesumokėtos baudos dalis -1 706,14 Eur) pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Kadangi baudos išieškojimą vykdo antstoliai ir nuosprendžio priėmimo dieną nėra žinoma tiksli sumokėta baudos dalis, todėl protingumo, teisingumo principais į paskirtos galutinės baudos bausmės laiką įskaityti baudos bausmę atliktą pagal 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą nuo 2021 m. gegužės 14 d. (b. l. 86).

Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nepaisydamas to, jog prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas 3 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 6 d.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė Ž. B., buvo įvykdytas jam vairuojant faktiškai nuosavybės teise priklausantį automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir minėtas automobilis konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl kitų procesinių klausimų

2021 m. gegužės 11 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į Ž. B. faktiškai priklausančią transporto priemonę – Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 49).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą– panaikintinos (b. l. 105-106, 108-109).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonę - automobilį konfiskuoti, transporto priemonės registracijos liudijimą, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 706,14 Eur bauda, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę Ž. B. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto ir 1 706,14 Eur baudą.

Į paskirtos galutinės baudos (1 706,14 Eur) bausmės laiką įskaityti baudos bausmę atliktą pagal 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą nuo 2021 m. gegužės 14 d., jeigu tokios įmokos buvo sumokėtos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti Ž. B. intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskirti pareigas bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, Ž. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti transporto priemonę Mitsubishi Lancer, (duomenys neskelbtini).

Prokurorės 2021 m. gegužės 11 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į Ž. B. faktiškai priklausančią transporto priemonę – Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, Ž. B. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą– panaikinti.

Automobilio Mitsubishi Lancer, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nusiųsti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai.

Išaiškinti Ž. B., kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.