Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-256-508/2011

2011 m. gegužės 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajam D. S., jo atstovui advokatui Renui Bradūnui, nuteistajai D. D., jos gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus ( LR BK 48 str. ).

Iš D. D. nukentėjusiajam D. S. priteista 22000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. pagal LR BK 154 str. 1 d. nuteista už tai, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti asmenį: LNK televizijos laidoje 2009 m. spalio-lapkričio mėnesį (laidos anonsų ir pačios laidos metu) paskleisdama apie D. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. kad tariamai tolimų reisų metu jis filmuodavo bei fotografuodavo savo su kitomis moterimis atliekamus lytinius aktus, vėliau filmuotą medžiagą perduodavęs savo sūnui, kuris užfiksuotus vaizdus stebėdavo su kitais (duomenys neskelbtini) miestelio vaikais, ko išdavoje buvo sutrikdytas sūnaus psichinis suvokimas apie lytinius santykius ir jis pradėjo seksualiai prievartauti mažamečius vaikus, tokiais melagingais prasimanymais, pažemino nukentėjusiojo garbę ir orumą, kurių išdavoje D. S. buvo paniekintas, kas galėjo pakirsti pasitikėjimą juo kaip tėvu.

Skunde nurodyta, kad teisme apklausti liudininkai: V. L. ir G. B. yra nukentėjusiojo D. S. draugai bei bendradarbiai, kiti apklausti liudininkai yra artimi kaimynai arba nuteistojo sūnaus draugai iš kurių J. M., net apklausiamas teisme, suabejojo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pasakydamas, kad „ M. pasodintas nekaltai“ yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai. Esant tokiems parodymams, negalima daryti išvadą, jog jos kaltė įrodyta. Jai inkriminuojamų veikų ji nepadarė, D. S. ją apkalba, pasitelkdamas savo draugus ir artimuosius. Pastarasis net teismo posėdžio metu ją pavadino necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs jos atžvilgiu.

Skunde teigiama, kad be realaus teisinio pagrindo priteisus D. S. 22000 litų neturtinės žalos ji būtų visiškai sužlugdyta, nes pagal šiuo metu esamą jos turtinę situaciją ji neturi galimybės tokį teismo sprendimą vykdyti. Ji ūkininkauja, verčiasi labai sunkiai, gauna tik minimalias pajamas, kurių vos užtenka pragyvenimui. Esant tokioms aplinkybėmis, pripažintina, kad jos materialinė padėtis labai bloga ir priteista 22000 litų neturtinė žala neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, neatitinka D. S. padarytos neturtinės žalos, jei teismas ir pripažintų, jog ji buvo padaryta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sprendžia, kad nuteistosios D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, nešališkai ir išsamiai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. D. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 154 str. 1 d. ir paskyrė jai bausmę nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas šioje dalyje (LR BPK 328 str. 4 p.).

Apeliantė skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta pagal LR BK 154 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. S., liudytojų V. L., G. B., M. B., J. V., M. S., J. M. ir A. V., iš dalies pačios D. D. parodymais bei LNK televizijos laidos ,,Byla“ vaizdo medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d., įrodymus.

D. D. neneigia LNK televizijos laidoje išsakiusi žodžius, kad D. S. tolimų reisų metu filmuodavo bei fotografuodavo savo su kitomis moterimis atliekamus lytinius aktus, vėliau filmuotą medžiagą perduodavęs savo sūnui, kuris užfiksuotus vaizdus stebėdavo su kitais (duomenys neskelbtini) miestelio vaikais, ko išdavoje buvo sutrikdytas sūnaus psichinis suvokimas apie lytinius santykius ir jis pradėjo seksualiai prievartauti mažamečius vaikus, tačiau teigia, kad tai nebuvo jos asmeninė nuomonė, o tik atpasakojo kalbas, kurias girdėjo kaime.

Pažymėtina, kad D. D. nenurodė konkrečių asmenų ar kito informacijos šaltinio, iš kurių ji sužinojo apie televizijos laidoje jos išsakytas aplinkybes, jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos nupasakotus D. S. veiksmus, nepateikė, todėl laikytina, kad D. D. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie D. S. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pastarąjį pažemino, paniekino ir pakirto pasitikėjimą juo kaip tėvu. Tokią D. D. veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 154 str. 2 d.

Nukentėjusysis D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. D. veiksmai LNK televizijos laidos „Byla“ metu pateikimas tokių duomenų, kad jis tariamai tolimų reisų metu filmuodavo bei fotografuodavo savo su kitomis moterimis atliekamus lytinius aktus, vėliau filmuotą medžiagą perduodavęs savo sūnui, kuris užfiksuotus vaizdus stebėdavo su kitais (duomenys neskelbtini) miestelio vaikais, dėl ko buvo sutrikdytas sūnaus psichinis suvokimas apie lytinius santykius ir jis pradėjo seksualiai prievartauti mažamečius vaikus, yra jo garbės ir orumo įžeidimas, nes tokia jos paskleista pašaliniams asmenims informacija yra melaginga, neatitinkanti tikrovės ir neturinti nieko bendra su jo bei sūnaus M. santykiais. Dėl tokių veiksmų jis buvau viešai, girdint pašaliniams asmenims, įžeistas bei pažemintas, taip pat buvo pakirstas pasitikėjimas juo kaip tėvu.

Teisme liudytojai V. L., G. B., M. B. parodė gerai pažįstantys D. S., jis buvo apšmeižtas D. D. kalbomis LNK televizijos laidoje, nes jos išsakyti žodžiai apie D. S., neatitinka tikrovės.

Liudytojas M. S. parodė, kad jokių pornografinių filmų ar nuotraukų tėvas jam niekada nėra davęs, tokio turinio filmų ir nuotraukų jis neturėjo ir su kitais vaikais nežiūrėjo. Šiuos liudytojo M. S. parodymus teisme patvirtino liudytoja J. V., teigusi, kad jos vaikai pas kaimynystėje gyvenančius S. jokių pornografinių filmų nežiūrėjo. Tą patvirtino ir liudytojai A. V. bei J. M..

D. D. kaltę patvirtina ir LNK televizijos laidos ,,Byla“ vaizdo įrašas, kuris, atlikus įrodymų tyrimą (LR BPK 324 str. 6 p.), buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad D. D. savo žodžius apie D. S. viešai televizijos laidoje išsakė tuomet, kai baudžiamoji byla M. S. atžvilgiu dar buvo neišnagrinėta, nebuvo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Suprantama, kad D. D., kaip M. S. veiksmų liudininkei, buvo padarytas emocinis įspūdis, tačiau tai neduoda pagrindo vėliau jai viešai išsakyti nepagrįstus žodžius apie D. S.. Nei kalbėdama televizijos laidoje, nei duodama parodymus teisminiame procese, D. D. savo žodžių D. S. atžvilgiu nepagrindė. D. D. teisme teigė laidoje neįvardijusi D. S., nebuvo įvardinta nei vietovė, kurioje filmuojama, tačiau tiek nukentėjusysis D. S., tiek liudytojai V. L., G. B., M. B., J. V. parodė supratę, kad LNK televizijos laidoje ,,Byla“ buvo rodomas jų miestelis ir kad D. D. kalba apie M. S. bei jo tėvą D. S..

Pagrįstai pripažinęs D. D. kalta pagal LR BK 154 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jai bausmę, nepažeisdamas LR BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su nustatytais draudimais, apribojimais ir įpareigojimais, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str.).

Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas civilinio ieškinio dalyje, kadangi teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, priteistoji 22000 litų dydžio suma nukentėjusiajam D. S. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinkanti teismų praktikos tokio pobūdžio bylose bei pažeidžianti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 22000 litų neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į po nukentėjusiojo apšmeižimo atsiradusias pasekmes, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės formą bei šalies ekonomikos rodiklius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai įvertino nustatant neturtinės žalos dydį, nuteistosios asmenybę, jos turtinę padėtį. Asmens garbė ir orumas yra saugomas baudžiamojo įstatymo objektas, tačiau būtina įvertinti visas faktines aplinkybes, kokios buvo sukeltos pasekmės nukentėjusiajam, kiek informacija išties neatitiko tikrovės bei ar plačiai išplito viešumoje, ar tikrovės neatitinkančia informacija kiti asmenys patikėjo, kiek prireikė pastangų tai paneigti.

Atsižvelgtina, kad D. D. anksčiau neteista, nebausta, nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos išduotoje D. D. charakteristikoje nurodyta, kad D. D. materialinė padėtis sunki, nes 2010 metais sudegė jos gyvenamasis namas ir jo atstatymui yra paimta paskola iš banko (b.l. 166).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog būtent nukentėjusiojo D. S. sūnui M. S. buvo pareikštas įtarimas, vėliau nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios liudytoja buvo D. D., kas atitinkamai tėvui irgi sukėlė stresą bei įtampą, neigiamus išgyvenimus ir galėjo paveikti nukentėjusiojo emocinę sveikatos būklę dėl šeimos nario baudžiamosios atsakomybės. Be to, priteistos sumos dydis visiškai neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažymėtina, kad apytiksliai tokio dydžio sumos yra priteisiamos bylose dėl sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šiuo atveju D. D. nusikalstamais veiksmais pasikėsino į asmens garbę ir orumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Remiantis LR BPK 103str.6p., 104str.2d., pripažintina proceso išlaidomis nukentėjusiojo D. S. sumokėti pinigai atstovui advokatui R.Bradūnui dalyvauti apeliacinėje instancijoje, tačiau įvertinant, kad nuteistosios apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, prašoma išieškoti suma mažintina iki 250 Lt, priteisiant iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutar i a:

Nuteistosios D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-01-19 nuosprendį pakeisti - priteisti iš D. D. nukentėjusiajam D. S. 5000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš D. D. 250 Lt proceso išlaidų D. S. už atstovo advokato dalyvavimą apeliacinėje instancijoje.