Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

dalyvaujant: ieškovo atstovui ir trečiajam asmeniui E. K. , ieškovo atstovui adv. Sergejui Bogdanovičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-57-578/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilnista“ (ankstesnis juridinio asmens teisinis statusas ir pavadinimas - akcinė bendrovė „Vilniaus melioracija“) dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tretieji asmenys byloje E. K. ir uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nurodyta, kad 2004 m. kovo 17 d. tarp užsakovo (byloje trečiojo asmens) E. K. ir rangovo AB „Vilniaus melioracija“ (dabar UAB „Vilnista“) buvo sudaryta rangos sutartis. Jos objektas – 4 ha (116 000 m³) vandens tvenkinio ant Žebokštos upelio, esančio Širvintų rajone, Skėterių kaime, statyba. Šalys sutarė, kad rangovas (atsakovas) darbus pradės nuo sutarties pasirašymo dienos ir baigs 2004 m. rugsėjo 1 d. 2004 m. rugpjūčio 27 d. priedu prie rangos sutarties šalys sutarė, kad atsakovas atnaujins sustabdytus darbus ir juos baigs 2005 m. liepos 1 d. Ieškovas UAB „Rėmėjas“ 2004 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė visas užsakovo E. K. teises ir pareigas pagal 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartį. 2005 m. gegužės 19 d. pranešimu atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartį, kadangi ieškovas nesiima priemonių koreguoti projektą ir gauti leidimus durpžemio išvežimui, todėl atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų. Teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutarties pagrindu UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė“ atliko tvenkinio statybos darbų ekspertizę ir nustatė, kad atliktų darbų kaina pagal rangovo statinio statybos sąmatoje taikytus ekonominius normatyvus sudaro 119 600 Lt. Ekspertas konstatavo, kad atsižvelgiant į nepakankamai detaliai parengtą projektą ir sudėtingas lietingų 2004 metų hidrogeologines sąlygas statybos vietoje bei statinio specifiką, galima daryti išvadą, jog atlikdamas statybos darbus atsakovas vadovavosi tvenkinio projekto technine dalimi. Atsakovas, atlikdamas darbus nevisiškai vadovavosi projekte nurodyta tvenkinio statybos darbų technologija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji buvo nepakankamai pagrįsta ir tikimybinio pobūdžio, į sudėtingas hidrogeologines statybos vietos bei nepalankias tokiems darbams 2004 metų vasaros sąlygas, tokių galimybių atsakovas ir neturėjo. Ieškovas, nesutikdamas su ekspertizės nustatytais atliktų darbų kiekiais ir kaina, pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas, todėl konstatuota, kad atsakovas vykdydamas sutartį atliko darbų ne mažiau kaip už 119 600 Lt sumą. Pagal sutarties 5.2. punktą tvenkinio statybos kaina – 600 000 Lt. Sutarties 5.3. punktu užsakovas įsipareigojo po sutarties pasirašymo pervesti į atsakovo sąskaitą 120 000 Lt avansą, o likusią sumą – 480 000 Lt šalys sutarė užskaityti durpžemiu, kurį iškasus išsiveža atsakovas. Vykdydamas 2004 m. kovo 17 d. sutarties 5.3. punktą užsakovas E. K. 2004 m. balandžio 19 d. pervedė atsakovui 119 817,86 Lt. Šalys sutarties 6.3. punktu sutarė, kad leidimų ir kitų dokumentų, reikalingų sutarties tinkamam vykdymui, gavimas priskiriamas rangovui ir užsakovui. 2005 m. kovo 15 d. E. K. kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu leisti išvežti perteklinį durpingą gruntą. Departamentas 2005 m. kovo 23 d. raštu, atsakydamas į E. K. prašymą nurodė, kad gruntas turi būti tvarkomas pagal suderintame projekte numatytus sprendinius. Esant neatitikimams, projektą reikia koreguoti – durpingą gruntą numatant panaudoti pažeistų žemių rekultivacijai, nurodant tam konkrečias vietas. 2008 m. gegužės 30 d. Aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui informaciją ir nurodė, kad statinių statybos metu susidarančio grunto tvarkymo klausimai išsprendžiami statinio techniniame projekte. 2008 m. gegužės 19 d. buvo pakeistas projekto sprendimas, nustatant, kad iškastą iš pelkės durpingą gruntą numatoma sandėliuoti laikinoje sandėliavimo aikštelėje, o perteklinis gruntas išvežamas pažeistų žemių rekultivavimui bei neproduktyvių žemių praturtinimui humusu kitose vietose, transportuojant gruntą už sklypo ribų, sudarius sutartis su aplinką tvarkančiomis įmonėmis arba ūkininkais.

Teismas neatskleidė bylos esmės, neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes bei patikslinto ieškinio reikalavimus – prievolę atsiskaityti rangos sutarties 5.3, 5.4, 11.2 punktuose nustatyta tvarka. Pasirašydamas sutartį atsakovas susipažino su būsimo darbo sąlygomis, projektu ir neturėjo pastabų. Nepasibaigus sutarties terminui atsakovas 2004 m. birželio 30 d. nutraukė darbus. Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 27 d. laišku kreipėsi į užsakovą su prašymu pakeisti sutarties 5.1 punktą - nustatyti naują darbų pabaigos terminą 2005 m. liepos 1 d., o durpžemio realizacijos termino nenustatyti. 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo pasirašytas sutarties priedas, nustatant naują darbų atlikimo terminą - iki 2005 m. liepos 1 d., tačiau nenustatant durpžemio išvežimo ir realizacijos terminų. Atsakovui nepateikus sutarties priedo 3 punkte numatytos 100 000 Lt draudimo garantijos, priedas neįsigaliojo, o darbai nebuvo atnaujinti. Taigi, darbų vykdymą atsakovas privalėjo baigti kaip buvo nurodyta sutarties 5.1 punkte - 2004 m. rugsėjo 1 d., o jų nebaigus iki sutartimi nustatyto termino, jam turėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Draudimo garantijos nepateikimas rodo, kad atsakovas neketino atlikti darbų iki sutartyje numatytų terminų, elgėsi nesąžiningai. Termino pažeidimas ir darbų sustabdymas nesusijęs su atsiskaitymo durpžemiu sunkumais. 2004 m. atsakovas neteikė prašymų atsiskaityti durpžemiu. Teismas priėmė sprendimą jau po pataisyto darbų techninio projekto pateikimo, kai teismo sprendimo pagal ieškinį įvykdymas buvo įmanomas.

Teismas nesigilino į netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Sutarties objektas buvo vandens tvenkinio statyba, tačiau byloje vertintos aplinkybės tik dėl leidimo išvežti durpžemį. Pagal sutarties 6.3 punktą leidimų ir kitų dokumentų gavimas sutarties vykdymui priskiriami rangovui ir užsakovui. Visus dokumentus ir leidimus tvarkė užsakovas, nebūdamas tos srities specialistas. Rangovas iki 2005 m. vasario 25 d nepateikė nei vieno dokumento. Tik 2005 m. vasario 25 d. buvo gautas jo pranešimas, kad reikia išvežti gruntą už sklypo ribų, nors darbai savarankiškai buvo nutraukti dar 2004 m. liepos 5 d. 2004 m. rugpjūčio 27 d. priedu prie rangos sutarties rangovas turėjo pateikti užsakovui draudimo garantiją - 100 000 Lt, užtikrinančią jo pareigų, nustatytų rangos sutartyje ir jos priede vykdymą. Priedas prie sutarties įsigalioja tik rangovui pateikus draudimo garantiją, tačiau jis garantijos nepateikė, o darbai nebuvo atnaujinti. Tik 2005 m. gegužės 19 d. rangovas pranešė, kad nutraukiama rangos sutartis, tačiau sutarties 16 punkte nurodyta, jog sutarties nutraukimas įforminamas dvišaliu susitarimu. Po rangovo laiško 2005 m. gegužės 20 d. iš Aplinkosaugos departamento buvo gautas leidimas gruntą išvežti už sklypo ribų.Teismas nepagrįstai nurodė, kad rangovas vadovavosi tvenkinio projekto technine dalimi. Teisme liudijęs projektuotojas parodė, kad projektu nebuvo vadovautasi. Rangovas nevykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 3 punkto, pagal kurį rangovas privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Jis nevykdė sutarties 12.2 punkto, pagal kurį, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų, nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas.Iš 2008 m. balandžio 1 d. rašto matyti, kad UAB „Vilnista“ eksploatuoja smėlio-žvyro telkinius. Tai rodo, kad rangovas turi patirties bei pagal teisės aktus privalo žinoti apie kasimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje apeliacijoje vertinama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl sutarties netinkamo vykdymo, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Byloje reiškiami reikalavimai susiję su atsakovo įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymu bei su jo atsakomybe pagal rangos sutartį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad užsakovas E. K. ir rangovas AB „Vilniaus melioracija“ (dabar UAB „Vilnista“) 2004 m. kovo 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. 5 (t. 1, b. l. 6-9) dėl 4 ha (116 000 m³) vandens telkinio ant Žebokštos upelio, esančio Širvintų rajone, Jauniūnų seniūnijoje, Skėterių kaime statybos. Sutartyje rašoma, kad rangovas pradeda darbus nuo sutarties pasirašymo dienos. Tvenkinio kasimo darbus rangovas baigia iki 2004 m. rugsėjo 1 d., o rangovui priklausančio durpžemio išvežimo ir teritorijos sutvarkymo darbus - iki 2004 m. lapkričio 1 d. (5.1 p.). Leidimų ir kitų sutarties tinkamam vykdymui dokumentų gavimas priskiriami rangovui ir užsakovui (6.3 p.). 2004 m. rugpjūčio 27 d. priedu prie 2004 m. kovo 17 d. rangos sutarties Nr. 5 (t. 1, b. l. 10) buvo tariamasi pakeisti sutarties 5.1 punktą (jį išdėstant taip: „kadangi tvenkinio statybos darbai buvo sustabdyti, AB „Vilniaus melioracija“ atnaujina darbus 2004 m. lapkričio 1 d. ir baigia 2005 m. liepos 1 d.“) bei 12.1 punktą (išdėstant jį taip: „priedo prie sutarties pasirašymo metu rangovas pateikia užsakovui draudimo garantiją 100 000 Lt, užtikrinančią jo pareigų, nustatytų 2004 m. kovo 17 d. sutartyje Nr. 5, ir priedo rugpjūčio 27 d. vykdymą). Priede prie sutarties nurodyta, kad jis įsigalioja rangovui pateikus draudimo garantiją 100 000 Lt sumai. E. K. (užsakovas) ir AB „Vilniaus melioracija“ (rangovas) 2004 m. birželio 2 d. sutartimi taip pat sutarė dėl durpžemio pakrovimo vienkaušiu ekskavatoriumi į autosavivarčius (t. 1, b. l. 70). 2004 m. gruodžio 21 d. prievolės (reikalavimo) perleidimo sutartimi Nr. 04/01 UAB „Rėmėjas“ perėmė visas E. K. (užsakovo) teises ir pareigas pagal minėtą rangos sutartį (t. 1, b. l. 11).

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties sąlygos šalims yra privalomos, o jų griežtas laikymasis tiesiogiai siejamas su tokios sutarties šalių tinkamu bei savalaikiu prievolinių teisių ir pareigų vykdymu. Viena pagrindinių rangos sutarties sąlygų yra šalių susitarimas dėl rangos darbų įvykdymo terminų. Rangovas 2004 m. rugpjūčio 27 d. raštu inicijavo rangos darbų termino pratęsimą iki 2005 m. liepos 1 d. Prašymą pratęsti darbų atlikimo terminą jis motyvavo tuo, kad „dėl darbų sudėtingumo, labai sudėtingų darbo sąlygų, negalima atstumti iš karto durpės dėl nepastovaus grunto, reikia iškastą durpę permetinėti, dėl ko labai padidėjo darbo sąnaudos ir kitos problemos, mes minėtai datai negalime užbaigti tvenkinio statybos darbų“. Šiame prašyme nurodyta durpžemio išvežimo ir realizavimo terminų visiškai nenustatyti, nes neaišku, kaip seksis vykdyti durpės realizaciją (t. 1, b. l. 83). Toks prašymas pateiktas likus keturioms dienoms iki termino, kada turėjo būti baigti tvenkinio kasimo darbai. Minėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad rangovas darbų pratęsimo terminą siejo ne su atitinkamų leidimų (pvz., iškasto durpžemio panaudojimui) nebuvimu, o su sunkiomis ir sudėtingomis darbų vykdymo sąlygomis. Atsakovo (rangovo) atstovas J. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškino, kad „apie durpių pardavimą paskelbė spaudoje ir gavo atsiliepimą į tą skelbimą. Buvo pasakyta, kad nebandytumėme to daryti. Tai buvo 2005 m. vasario 22 d.“ Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti 2005 m. vasario 21 d. datuojamo komercinio pasiūlymo kopija (t. 1, b. l. 93). Iš bylos medžiagos matyti, kad aplinkybės apie tam tikrų leidimų gavimo reikalingumą ar tikslingumą nurodomos tik dokumentuose, kurie datuojami atitinkama 2005 metų kalendorine data (pvz., rangovo 2005 m. balandžio 19 d. rašte nurodyta, kad 2004 m. liepos 7 d. darbai buvo sustabdyti ir vėliau atnaujinti 2005 m. vasario mėnesį, tačiau po žodinio Širvintų rajono aplinkosaugos agentūros direktoriaus įspėjimo darbai vėl nutraukti (t. 1, b. l. 84); nuorodos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. dokumentuose (žr. t. 1, b. l. 85, 91 ir kt.)). Rangovas 2004 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. 180, adresuotame UAB DK „Lindra“, taip pat pripažino, kad rangos darbų sutartis buvo sudaryta nepakankamai įsigilinus į visus objekto ypatumus, būsimas darbų vykdymo sąlygas. Rašte, be kita ko, rašoma ... „Objektas yra tikrai sudėtingas, bet įvykdomas. Jau dabar aišku, kad sutartyje numatyti terminai iki tvenkinio statybos darbų užbaigimo yra nerealūs. Tapo aišku, kad darbus reikėjo vykdyti žiemos metu, kada sušalęs ir sutvirtėjęs gruntas“ (t. 2, b. l. 21-22). Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad rangovas, inicijuodamas termino įvykdyti rangos sutartį pratęsimą, nesiėjo termino pratęsimo su atitinkamų leidimų nebuvimu, bet rangos sutarties terminą siekė pratęsti dėl sudėtingo darbų proceso. 2004 m. birželio 17 d. A. C. pranešime apie darbų eigą vykdant tvenkinio statybą Skėterių pelkėje nurodyta, kad iškastą durpžemį buvo svarbu iš karto transportuoti už suprojektuoto tvenkinio ribų (t. 1, 81-82), tai yra už konkrečios statybos vietos, o ne apskritai išvežti. Tokios aplinkybės iš esmės nurodytos ir A. C. 2005 m. lapkričio 27 d. išvadose (žr. t. 1, b. l. 149). Teisminiai procesai dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo inicijuoti nuo 2005 m. kovo mėnesio (t. 1, b. l. 2). Rangovas tik 2005 m. vasario 25 d. raštu, adresuotu UAB „Rėmėjas“, prašė rasti galimybę suderinti su aplinkos apsaugos agentūra, kad iškastą durpžemį būtų galima išvežti kitų žemių pagerinimui arba parduoti, nes supiltos žemių krūvos trukdo tolimesnių darbų vykdymui (t. 2, b. l. 20), o 2005 m. gegužės 19 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo (jau vykstant teisminiams ginčams, susijusiems su 2004 m. kovo 17 d. rangos sutarties Nr. 5 vykdymu) nurodė, kad UAB „Rėmėjas“ nesiėmus priemonių pakoreguoti projektą ir gauti leidimus durpžemio išvežimui, negalima įvykdyti įsipareigojimų ir tęsti statybos darbus, todėl 2004 m. kovo 17 d. sudarytą sutartį nutraukia (t. 2, b. l. 18).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovui nepateikus 2004 m. rugpjūčio 27 d. priede numatytos 100 000 Lt draudimo garantijos, šis priedas prie rangos sutarties ir jame numatytas naujas darbų atlikimo terminas neįsigaliojo. Atsakovo (rangovo) atstovas J. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad „kai mes nuvykome į draudimo įmonę, buvo atsisakyta išduoti draudimą, todėl sutarties priedas neįsigaliojo“. Iš statybos techninę priežiūrą vykdžiusio A. C. pranešimų matyti, kad atliktų darbų pobūdis ir apimtys buvo nustatyti 2004 m. birželio 17 d. pranešime (t. 1, b. l. 101-102), tačiau 2004 m. liepos 13 d. pranešime jau nurodyta, kad nevykdomi jokie tvenkinio statybos darbai, nėra technikos (t. 1, b. l. 103), o 2004 m. rugpjūčio 4 d. pranešime nurodyta, jog pelkėje jau visą mėnesį nebevykdomi tvenkinio statybos darbai, technikos nėra (t. 1, b. l. 104-105). Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad darbų atlikimo terminas pagal sutartį liko nepratęstas. Atsakovo atstovas J. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad „tęsti darbus nebuvo tikslo. Buvo blogos oro sąlygos, buvo sunku kasti. Mes paskaičiavome, kad mums nieko nesigauna. Mes darbus atnaujinome laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2005 m. vasario 25 d. Tada buvo organizuoti durpių vežimo, krovimo darbai. Tie darbai nepavyko“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tvenkinio kasimo darbai pagal rangos sutartį turėjo būti atlikti iki 2004 m. rugsėjo 1 d., tačiau to nepadaryta ir už tai rangovui taikytina sutartyje numatyta atsakomybė už sutartinės prievolės atlikimo termino pažeidimą – skaičiuotini delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rangovo pareigos pateikti draudimo garantiją, numatytą 2004 m. rugpjūčio 27 d. šalių pasirašytame sutarties priede, kaip šio priedo įsigaliojimo sąlygos, neįvykdymo, todėl neteisingai nusprendė, kad rangos sutartyje nustatytas terminas tvenkinio statybai buvęs pratęstas.

Ieškovas patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimus, susijusius su atsiskaitymo tvarka pagal rangos sutartį, delspinigių priteisimu ir įpareigojimu atsakovą pasiimti iškastą durpžemį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta faktiškai atliktų kasimo darbų verte 119 600 Lt dydžio sumai (t. 2, b. l. 2-4). Tokia nustatyta darbų vertė apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Už atliktus pagal tokią vertę darbus su rangovu atsiskaityta užsakovo įmokėta rangos sutarties avanso suma. Teismo paskirtos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad: a) atsižvelgiant į nepakankamai detaliai parengtą projektą, sudėtingas lietingų 2004 metų hidrogeologines sąlygas statybos vietoje ir statinio specifiką (žemės darbai pelkėje) galima daryti išvadą, kad atlikdama statybos darbus AB „Vilniaus melioracija“ vadovavosi tvenkinio projekto technine dalimi. Žemės darbų technologija skyrėsi nuo nurodytos projekte, tačiau tikėtina, kad projekte siūlomos technologijos nebuvo įmanoma laikytis (eksperto III išvada); b) atlikdama tvenkinio statybos darbus AB „Vilniaus melioracija“ nepažeidė šalyje galiojančių statybos srities teisės aktų. Konkrečios statybos darbų technologinės problemos, atsižvelgiant į tai, kad jos buvo nenurodytos projekte arba nepakankamai pagrįstos, turėjo būti užsakovo, projekto autoriaus ir rangovo operatyviai sprendžiamos vietoje (eksperto IV išvada); c) atlikdamas darbus rangovas nepilnai vadovavosi projekte nurodyta tvenkinio statybos darbų technologija, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji buvo nepakankamai pagrįsta ir tikimybinio pobūdžio bei sudėtingas hidrogeologines statybos vietos sąlygas ir nepalankias tokiems darbams 2004 metų vasaros sąlygas, tokių galimybių rangovas ir neturėjo (eksperto V išvada). Nurodytos aplinkybės neleidžia teisėjų kolegijai sutikti su apelianto motyvais, kad rangovas nesilaikė statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Be to, jos pateisina rangovo darbuotojų faktinius darbų organizavimo ir atlikimo veiksmus, nukrypstant nuo projektiniuose dokumentuose numatytos tvenkinio statybos darbų technologijos.

Rangos sutartyje nurodyta, kad sutarties objekto kaina pagal abiejų šalių patvirtintą sąmatą yra 600 000 Lt, įskaitant PVM (5.2 p.). Užsakovas po sutarties pasirašymo su rangovu perveda į rangovo sąskaitą 120 000 Lt avansą, o likusi suma 480 000 Lt užskaitoma durpžemiu, kurį iškasus rangovas išsiveža (5.3 p.). Pirmojoje darbų dalyje iškasti 46 000 m³ durpžemio už 240 000 Lt. 1 m³ durpžemio (iškasto ir sandėliuojamo ant šlaitų) kainą įvertinti 25 Lt su PVM. Už 120 000 Lt parduodant 4 800 m³ durpžemio (5.4 p.). Likusią sumą – 360 000 Lt už darbus atsiskaityti durpžemiu, patikslinus kainą, atsižvelgiant į durpžemio kokybę ir rinkos kainą, sudarant sutarties papildymą (5.5 p.).

Darbų kaina - tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties kainą nustato šalys ir ji tampa privaloma sutarties sąlyga (CK 6.653 str.). 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartyje nėra sąlygos, pagal kurią atsiskaitymas su rangovu už darbus būtų dalijamas į penkis etapus, kurių kiekvieną procentiškai sudarytų rangovui sumokėto avanso dalis ir dalis jo gautino atlyginimo už išvežtas durpes. Tokia ieškovo nurodyta atsiskaitymo tvarkos ir kainos skaičiavimo metodika nėra pagrįsta rangos sutarties sąlygomis, o ieškovas neįrodė, jog būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl jo ieškinyje nurodytos tokios atsiskaitymo ir kainos skaičiavimo metodikos. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas aiškino ir įvertino tinkamai, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl nurodytos piniginių sumų užskaitos atlikimo, dalies sumokėto avanso priteisimo bei įpareigojimo rangovui pasiimti atitinkamą kiekį durpžemio.

Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad perteklinio grunto realizavimu turėjo rūpintis užsakovas, kaip žemės savininkas ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, šiuo atveju tinkamą rangos sutarties neįvykdymą, kiek tai susiję su sutartyje nustatytu darbų atlikimo terminu, lėmė ne užsakovo elgesys, ne jo neveikimas (nepasirūpinimas laiku būtinais leidimais, techninio projekto korekcijomis ar pan.). Kaip minėta, rangovas inicijavo rangos darbų termino pratęsimą dėl darbų sudėtingumo, sunkių darbo sąlygų, padidėjusių darbo sąnaudų, tačiau jis neįvykdė rangos sutarties priede numatytos pareigos pateikti 100 000 Lt dydžio garantiją. Nepateikus garantijos, darbų atlikimo termino pratęsimas neįsigaliojo, o 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartyje numatytu terminu darbai nebuvo atlikti. Išdėstytos argumentacijos pagrindu negalima sieti rangovo nurodytų aplinkybių dėl leidimo realizuoti (išvežti) durpžemį negavimo su tinkamu sutarties prievolių neįvykdymu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad atsakovas ne dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti 2004 m. kovo 17 d. sutarties, netinkamai aiškino visas faktines bylos aplinkybes. Kaip jau nurodyta, šiuo atveju užsakovo elgesys nenulėmė fakto, kad 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti iki joje nustatyto termino. Rangovas, nepagrįstai uždelsęs atlikti sutartyje numatytus darbus ilgiau nei nustatyta rangos sutarties 5 punkte, privalo mokėti užsakovui 0,02 procentų darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (2004 m. kovo 17 d. sutarties 11.3 p.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas prašė priteisti 21 720 Lt delspinigių, kuriuos skaičiavo nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. kovo 1 d., tai yra iš esmės iki ieškinio teismui pateikimo. Atsakovas neginčijo prašomo priteisti konkretaus delspinigių dydžio, bet apskritai ginčijo tokio reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti netikslia ieškovo apskaičiuotą delspinigių sumą – 21 720 Lt. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas – panaikinama sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimas tenkinamas.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad pasirašydamas sutartį rangovas susipažino su darbo sąlygomis, projektu ir neturėjo pastabų, kad pagal sutarties 6.3 punkto nuostatas leidimų ir kitų dokumentų gavimas priskiriami ir rangovui, ir užsakovui, kad UAB „Vilnista“ eksploatuoja smėlio-žvyro telkinius, turi patirties bei pagal teisės aktus privalo žinoti apie kasimo darbus, kad užsakovas nebuvo šios srities specialistas, nepaneigia užsakovo, kaip žemės savininko ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus, pareigos pasirūpinti atitinkamų leidimų gavimu. Kita vertus, dėl aukščiau išdėstytų motyvų šios aplinkybės nėra esminės nusprendžiant dėl ieškovo pareikštų atsakovui reikalavimų.

Atsakovas 2005 m. gegužės 19 d. pranešimu nutraukė 2004 m. kovo 17 d. rangos sutartį Nr. 5 (t. 2, b. l. 18). Rangos sutartyje įtvirtinta nuostata, kad šalių susitarimas dėl sutarties vykdymo arba sutarties nutraukimo įforminamas dvišaliu dokumentu (16 p.). Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nepagrįsto vienašalio rangos sutarties nutraukimo, todėl teisėjų kolegija nesvarsto, ar rangovas pagrįstai bei teisėtai minėtu būdu nutraukė rangos sutartį. 2008 m. gegužės 19 d. techninio projekto „Tvenkinio ant Žebokštos upelio statyba“ sprendimų pakeitime-papildyme nurodyta, kad iškastą iš pelkės durpingą gruntą numatoma sandėliuoti laikinoje sandėliavimo aikštelėje, o perteklinis gruntas išvežamas pažeistų žemių rekultivavimui bei neproduktyvių žemių praturtinimui humusu kitose vietose, transportuojant gruntą už sklypo ribų, sudarius sutartis su aplinką tvarkančiomis įmonėmis ar ūkininkais (t. 2, b. l. 120 - darbo projekto 47 lapas). Kadangi rangos sutartis nutraukta, o byloje nepareikštas reikalavimas ginčijant rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu buvo pataisytas ir papildytas darbų projektas, nelemia kitų pagal rangos sutartį šalis siejusių santykių modifikavimo.

Šiuo procesiniu sprendimu teisėjų kolegija iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą - panaikina sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą patenkina. Tokiu atveju atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegijai patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 21 720 Lt delspinigių priteisimo, jam priteistina iš atsakovo UAB „Vilnista“ 575 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 5) ir 77 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 168) (CPK 93, 98 str.), taip pat mažintinas iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis: UAB „Vilnista“ naudai už ekspertizę - iki 7 992 Lt (t. 2, b. l. 9, 10, 15), o į valstybės biudžetą už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, - iki 65,10 Lt. Iš UAB „Vilnista“ priteistina į valstybės biudžetą 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Atlikus UAB „Rėmėjas“ ir UAB „Vilnista“ tarpusavio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme įskaitymą iš UAB „Rėmėjas“ priteistina 7 340 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Vilnista“ naudai (7 992-575-77).

Atitinkamai pagal šį procesinį sprendimą spręstinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 302 str.). Iš UAB „Vilnista“ priteistina 651 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą UAB „Rėmėjas“ naudai (t. 2, b. l. 137). Taip pat pagal apeliacinio skundo patenkintą dalį iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 93, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Rėmėjas“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ 21 720 Lt delspinigių“.

Pakeisti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šias teismo sprendimo dalis išdėstyti taip: „Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ 7 340 Lt bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Vilnista“. Priteisti į valstybės biudžetą iš uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ 65,10 Lt, o iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ 11,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu“.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilnista“ 651 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, uždarajai akcinei bendrovei „Rėmėjas“ bei į valstybės biudžetą 5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Rėmėjas“ į valstybės biudžetą 28,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.