Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2024 m. spalio 11 d. apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 11 d. apie pietus jis, būdamas vienas savo nuomojamam garaže, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė trauktinės apie 0,3-0,4 litro. Kadangi nesijautė labai apsvaigęs, sėdo į jam priklausantį automobilį „Dogde Grande Caravan“, valstybiniu numerius (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bevažiuojant namo jis dar nusprendė užsukti į parduotuvę „Rimi“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo nusipirkti maisto. Bandant priparkuoti automobilį, kadangi buvo labai mažai vietos priparkavimui, jis kliudė automobilį, kokios jis buvo markės neprisimena, kiek suprato, kliudė vieną automobilį. Į parduotuvę jis net neužėjo. Nors jis pastebėjo, kad kliudė šalia esantį automobilį, išlipęs iš automobilio kažkiek palaukė. Automobilio savininko neieškojo ir nutarė pėsčiomis eiti namo. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo neblaivus. Tuo metu taip pasielgė neapgalvotai, kadangi buvo neblaivus, dėl ko šiuo metu labai gailisi. Jis, būdamas neblaivus, nuvažiavo apie kelis kilometrus nuo (duomenys neskelbtini) esančių garažų iki minėtos „Rimi“ parduotuvės. Jam būnant namuose, maždaug už 20-30 minučių, į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį pasikvietę prie policijos automobilio ir suformino įvykį. Tuo metu jam buvo tikrinamas neblaivumas. Surašė protokolus ir įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Iki policijos pareigūnų atvykimo daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo išgėręs tik tiek, kiek gėrė būdamas garaže. Įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl tokio savo poelgio (el. b. l. 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Liudytojas P. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 18.00 val., atvažiavo su savo automobiliu į parduotuvę „Rimi“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje pasistatė automobilį, priekiu nukreiptą į parduotuvę. Užgesinęs variklį sėdint automobilyje dar pakalbėjo telefonu ir pamatė, kai atvažiavo raudonos spalvos „DODGE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris bandė prisiparkuoti priešais jį automobilių stovėjimo aikštelėje. Minėtas automobilis atbuline eiga važiavo į automobilio stovėjimo vietą, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Peugeot“ valstybinių numerių neįsidėmėjo, apgadino jo priekinį kairės pusės bamperį, po smūgio jis pasitaisė, pavažiavo į priekį ir tada vėl atbulinė eiga atgal į tą pačią automobilių stovėjimo vietą, bet jis pavažiavo per daug ir kliudė galu kitą stovėjusį automobilį „Opel“, valstybinio numerio neatsimena. Iš „DODGE“ automobilio vairuotojas bandė išlipti per vairuotojo pusę, bet šalia stovėjo arti automobilis ir jis negalėjo išlipti, dėl to išlipo per priekinės keleivio durelės. Išlipęs vyras pažiūrėjo į „Peugeot“ automobilį ir pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini). Automobilyje asmenų daugiau nebuvo. Vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apsivilkęs tamsiomis kelnėmis su daug kišenių, kaip darbinės statybininko, su savimi daugiau nieko neturėjo, daugiau požymių nurodyti negali, nes asmenį matė iš automobilio prie jo nebuvo priėjęs. Jam įtarimą sukėlė vyras, nes jis eidamas svirduliavo, buvo sutrikusi jo koordinacija, atrodė, kad būtų apsvaigęs. Kai pamatė, kad kiti žmonės bendrauja su vairuotoju, jis baigęs kalbėti telefonu ėjo link parduotuvės ir eidamas užkalbino automobilio „Opel“ vairuotoją, jam pasakė, kad matė įvykį ir galės paliudyti, davė jam savo kontaktinį telefoną, nes žmonės pradėjo skirstytis, o kur išėjo „DODGE“ automobilio vairuotojas, nematė (el. b. l. 1-2).

Iš 2024 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Priešais automobilių stovėjimo aikštelę yra parduotuvė „Rimi“. Automobilių stovėjimo aikštelėje yra raudonos spalvos automobilis „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio priekis nukreiptas į (duomenys neskelbtini) gatvę, galas nukreiptas į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis yra atrakintas. Apgadintas priekinis bamperis, automobilio kablys palindęs po kito automobilio „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galiniu bamperiu. Automobilio „Dogde Grand Caravan“ galiniai dešinės ir kairės pusės langai praverti, automobilio saloną porankyje yra tuščias stiklinis butelis su užrašu „Žolynų“. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ant parduotuvės „Rimi“, kurios nukreiptos į parduotuvės įėjimo prieigas. Automobilis „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau objektų ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (el. b. l. 13-15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad dirbant pagal eismo įvykį buvo gauti galimo įtariamojo kontaktai ir gyvenamojo vieta. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio paklausus apie eismo įvykį, šis prisipažino, kad kliudė automobilį ir iš įvykio vietos išėjo, nes norėjo vėliau apie tai pranešti policijai, tai pat neneigė, kad šiandien dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Nusileidus iš buto prie tarnybinio automobilio buvo patikrintas vyro girtumas. Pirmu pūtimu apie 19.01 val., nustatyta 2,50 promilių girtumas, apie 19.20 val., antru pūtimu nustatyta 2,51 promilių girtumas. V. K. įteiktas šaukimas atvykti apklausai, paimtas paaiškinimas dėl eismo įvykio. Nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), į „Rimi“ aikštelę, kur stovėjo V. K. automobilis bei kitų asmenų apgadinti automobiliai, pasitiko M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie paaiškino, kad apsipirkinėjo „Rimi“ parduotuvėje. R. M. bei M. M. priėję prie savo automobilių pamatė, kad jie yra apgadinti. Kas apgadino nematė. Jiems apie asmenį, padariusį eismo įvykį ir taip apgadinusį jų automobilius, pranešė asmuo, prisistatęs Povilu, kuris matė, kaip iš automobilio išlipo ir iš įvykio vietos pasišalino galimai neblaivus asmuo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Iš asmenų paimti paaiškinimai. Įformintas eismo įvykis ROIK: (duomenys neskelbtini), V. K. automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, nes yra atrakintas, viduje daug asmeninių daiktų, atvykti į vietą pasirūpinti automobilių niekas neatvyko (el. b. l. 33-34).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682 šaknelėse ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682, patikros sertifikato Nr. 2071217, galioja iki 2025 m. sausio 5 d. (el. b. l. 35-37), 2024 m. spalio 11 d. pirmuoju tikrinimu 19.01 val. nustatytas 2,50 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 19.20 val. - nustatytas 2,51 promilių girtumas (el. b. l. 35-37). V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. V. K. nurodė, kad su rezultatais sutinka (el. b. l. 30).

Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra V. K. (el. b. l. 95). Automobilis grąžintas savininkui (el. b. l. 121-122).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Dogde Grand Caravan EX“ kaina Lietuvoje yra 1 800 Eur (su PVM) (el. b. l. 96).

Iš 2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „Body“ kameros vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241011-191635UTC+0300“, kurio data 2024 m. spalio 11 d. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje šalia daugiabučio. Iš garso galima girdėti, kaip vienas iš pareigūnų tikrina asmens blaivumą. Pareigūnas pasako, kad asmuo įpūtė 2,51 promiles, pūtimo laikas 19.20 val. Asmuo pasiteirauja, kas jam už tai bus, ir pareigūnai atsako, jog bus baudžiamoji byla. Pareigūnai pasiteirauja asmens, ar automobilis priklauso jam, asmuo teigia, kad taip. Užpildžius dokumentus išduodama šaukimo šaknelė ir duodami pasirašyti dokumentai. Pareigūnė duoda pasirašyti asmeniui neblaivumo nustatymo aktą ir pasako, jog 19.01 val. įpūtė 2,50 promiles, o 19.20 val. 2,51 promiles (el. b. l. 162-164).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visuma faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais vadovaudamasis ir detaliau neanalizuodamas sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. V. K. pripažino, kad kaltinime nurodytą dieną bei laiku jis neblaivus vairavo transporto priemonę, t. y. būdamas neblaivus automobilių aikštelėje parkavosi bei kliudė automobilį, grįžęs į namus alkoholio jau nebevartojo. Įvykio aplinkybes patvirtina liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte, alkotesterių šaknelėse užfiksuoti duomenys ir kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis suprato, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, baudžiamojo poveikio priemone (transporto priemonės konfiskacija), tačiau prašo leisti baudą sumokėti dalimis per metus.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 81-82), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, ne visos baudos sumokėtos (el. b. l. 136-161), Sodros duomenimis nedirbantis (el. b. l. 93-94). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose, nėra.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. K. prokurorės siūlomą baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 75 MGL (3 750 eurų). Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 eurų). Bylos duomenimis, kaltinamasis šiuo metu nedirba, prašo leisti baudą mokėti dalimis per metus, esant tokioms kaltinamojo finansinę padėtį apibūdinančioms aplinkybėms, įvertinus baudos dydį, nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 mėnesių jos sumokėjimo terminas.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimą.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog asmuo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl tokio elgesio gailisi, praeityje nėra teistas dėl tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje nustatyta, kad V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). VĮ Regitra duomenimis, minėto automobilio savininkas yra V. K., taigi, transporto priemonė konfiskuotina iš kaltinamojo. Šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 97-100), specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 109-112) ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 125-128), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

V. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, siųstinas valstybinei įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo V. K. turtui – automobiliui „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 116-118), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkis) MGL, tai yra 3 750 eurų (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2 500 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. K., kad baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 3 dalimi, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 14 d.,

- konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „Dogde Grand Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 14 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. turtui – automobiliui „Dogde Grand Caravan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, siųsti valstybinei įmonei „Regitra“.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.